LIETUVOS REIKALAI IR AMERIKOS UNIVERSITETAI

LINAS SIDRYS

LFB studijų savaitėje Dainavoje simpoziumo jaunimo problemomis pagrindiniai pranešėjai (iš kairės): L. Valiukas (moderatorius), L. Kojelis, M. Eivaitė, L. Sidrys, D. Kojelytė, A. Razma ir S. Kuprys.

Ar iš viso verta kreiptis į kitataučius studentus Lietuvos reikalu? Juk Amerikos studentams tai yra labai svetimas klausimas. Nei jie susipažinę su Rytų Europos kraštų istorija, nei su dabartine padėtim. Sunku patraukti žmogaus dėmesį, kai protas nežino, jausmai abejingi, akys nukreiptos į geriau pažįstamus kraštus ir artimesnes problemas.

Pozityvus atsakymas į šį klausimą remiasi keturiomis klasėmis: Amerikos studentais, profesoriais, visuomene ir pačiais lietuviais studentais.

Toliaregis strategas aiškintų, kad dabar mokslus einą studentai bus valstybės vadai po dvidešimt - trisdešimt metų. Net jau ir už dešimties metų judresnieji studentai turės daug įtakos tarptautinėje, valstybinėje, ekonominėje, akademinėje ir informacinėje arenoje. Šie žmonės tvarkys ateities diplomatinius santykius, rašys istorijos vadovėlius, dėstys politinius kursus universitetuose.

Kai pasitaikys proga ateityje Lietuvai atgauti savo nepriklausomybę, įtakingų amerikiečių sprendimai daug lems. Todėl jie jau dabar turėtų įsidėmėti, kad Lietuva ir lietuviai yra šiandieninės tikrovės dalis, o ne vien istorikų išlaikytos sąvokos. Tarptautinių perversmų krizėje vadai nenagrinės mažų tautų teisės, jie iš anksto turės žinoti apie Baltijos valstybių istorijas ir apie jų laisvės siekius, kad galėtų daryti palankius sprendimus Lietuvos atžvilgiu.

Tinkamai iškeldami Lietuvos reikalą studentų tarpe, lietuviai kartu patrauktų ir profesorių dėmesį. Profesorių įtaka dažnai pasireiškia politikoj. Buvęs Harvardo istorijos profesorius dr. Henry Kissinger yra aiškiausias pavyzdys, kiek profesoriaus darbas gali įtaigoti tarptautinius ryšius ir net iškovoti netikėtus tarptautinius sprendimus.

Toliau. Lietuviška veikla mokslą einančio jaunimo tarpe ypač patraukia plačios publikos dėmesį. Esame girdėję ir įsidėmėję, kad Amerikos publika bando būti “youth-oriented”. Ji kreipia ypatingą dėmesį į studentų protestus, bylas, madas ir idėjas. Kaip tik Amerikos lietuvių studentų demonstracija ir karsto nešimas per Klevelando gatves patraukė pagrindinės spaudos atstovų dėmesį, ir tokiu būdu pasiekė prezidento akį. Amerikiečiai seka, kas vyksta universitetuose, ir tuoj pastebi, jei kuri mažuma rodo prasmingą veiklą.

Lietuviška veikla Amerikos universitete yra svarbi pačiam lietuviui studentui. Šis darbas teikia daug praktiško patyrimo ir kartu ryškina lietuviškos kultūros ypatybes.

Prieinam prie mūsų pagrindinio klausimo: kokios yra lietuvių studentų priemonės kelti Lietuvos reikalą mokslus einančio jaunimo tarpe? Prasmingiausios ir kartu efektingiausios galimybės — įvesti lietuviškos kultūros pasireiškimus į universiteto akademinę ir kultūrinę programą ir į studentų pramoginius renginius. Tokiu būdu lietuvių kilmės studentai gali tęsti savo lietuvišką išsilavinimą lygiagrečiai su anglų kalbos išsilavinimu ir džiaugtis amerikiečių viešu pripažinimu. Pamažu kiti studentai, profesoriai ir pagaliau plati publika pastebi ir nustemba, kad išsilaiko lietuvių kalbos ir lituanistikos kursai, kad paskaitininkai atsilanko su pranešimais apie Lietuvą, kad kasmet lietuviai šoka tarptautiniam festivaly, kad lietuviai studentai susirenka vietinėje kavinėje padainuoti lietuviškų dainų.

Tačiau retai šitokia natūrali veikla išsivysto. Nebūna pakankamai lietuvių studentų, arba jie negauna universiteto administracijos pripažinimo. Ten, kur mažai lietuvių studentų susirenka, ir negalima išvystyti tikros kultūrinės ir akademinės veiklos universiteto rėmuose, studentai gali pasinaudoti kita galimybe viešai pasireikšti ir pristatyti Lietuvos reikalą. Oficialiai įregistruoti universiteto klubai sudaro geriausią pagrindą veiklai.

Klubą suformuoti reikia tik keleto susidomėjusių asmenų, nebūtinai lietuvių kilmės, ir profesoriaus, kuris sutiktų būti globėju. Registruoti klubai gauna finansinės paramos iš studentų arba administracijos iždo. Pasinaudojęs šiuo šaltiniu, klubas turi pakankamai pinigų vykdyti projektus. Registruotas klubas turi teisę ruošti įvairius minėjimus, kviesti paskaitininkus, ruošti parodėles, talpinti pranešimus studentų spaudoje ir straipsnius kituose universiteto leidiniuose.

Lietuvos politinė padėtis laukia sprendimo. Todėl lietuvių studentų darbas Amerikos universitetuose bus prasmingas dabar ir ateity, atgaunant Lietuvai laisvę.