ĮSPŪDŽIAI IŠ LFB POILSIO IR STUDIJŲ SAVAITĖS DAINAVOJE

Simpoziumo LB temomis pagrindiniai pranešėjai (iš kairės): V. Volertas (kalba), B. Raugas, V. Kamantas, J. Ardys, dr. H. Brazaitis Ir J. Kojelis (moderatorius)

Vienas iš LFB poilsio ir studijų savaitės dalyvių kalbėjo užbaigtuvių gegužinėje grupei bičiulių: “Tur būt, niekad nebeturėsime tokios poilsio ir studijų savaitės! Ji buvo įdomi ir aktuali savo programa, sutraukusi rekordinį skaičių dalyvių; užbaigtuvinis literatūros ir dainos vakaras buvo pasigėrėtinas, tiesiog karališkas, tikra meno šventė”. Tiems jo žodžiams pritarė jo besiklausantieji kiti poilsio ir studijų savaitės dalyviai.

LFB 1974 metų poilsio ir studijų savaitė buvo suorganizuota ir pravesta rugpiūčio mėnesio 4-11 dienomis Dainavoje (prie Detroit, Mich., JAV). Jos organizatoriai ir pravedėjai buvo LFB JAV-bių ir Kanados Centro valdyba, kuri savo kadenciją baigė lapkričio pradžioje. (Turime jau naują LFB JA V-bių ir Kanados Centro valdybą! Red.).

Dėmesys jaunimo problemoms

Šioje LFB poilsio ir studijų savaitėje buvo skirtas didelis dėmesys jaunimo problemoms — jaunimo paruošimui ir įjungimui į mūsų visuomeninę veiklą ir Lietuvos laisvinimo darbą. Studijų savaitės organizatoriai pasistengė turėti pakankamai jaunimo kalbėtojų ir klausytojų tarpe. Šiame užsimojime su apčiuopiama pinigine parama atėjo į talką bičiuliai: dr. K. Ambrozaitis, dr. Z. Brinkis, dr. J. Kazickas, dr. P. Kisielius ir dr. A. Razma.

Jaunimo klausimams ir problemoms svarstyti buvo skirtos trys diskusinės paskaitos ir vienas

Dr. Vytautas Dambrava, JAV-bių ambasadoriaus Venecuelai pirmasis sekretorius, taria sveikinimo žodį LFB studijų savaitėje.

simpoziumas. Pagrindinė visų diskusinių paskaitų ir simpoziumo tema buvo — kaip jaunimas galėtų konkrečiai įsijungti į lietuvių visuomeninę veiklą ir Lietuvos laisvinimo darbą. Linas Kojelis (studentas iš Los Angeles) pravedė pašnekesį su jaunumu ir senimu tema: Jaunimo praktiški darbeliai Lietuvos laisvinimo žygyje. Diskusinę paskaitą jaunimui ir senimui skaitė kun. K. Pugevičius, kurios tema buvo: Spaudos, radijo ir televizijos panaudojimas lietuvių ir Lietuvos bylos reikalui. Pašnekesį su jaunimu (ir senimu) pravedė L. Valiukas, kurio tema buvo: Lietuvių prasiveržimas į plačiąsias amerikiečių mases su Lietuvos bylos reikalu (būdai ir priemonės). Apie porą valandų buvo skirta simpoziumui tema: Jaunimo paruošimas visuomeninei veiklai ir Lietuvos laisvinimo darbui ir jo įtraukimas į tų žygį. Šio simpoziumo pagrindiniai pranešėjai buvo: M. Eivaitė, D. Kojelytė, L. Kojelis, S. Kuprys, A. Razma ir L. Sidrys. Visi jie — bebaigiu ar jau baigę studijas ar siekią aukštesnių mokslo laipsnių; visi jie — jaunimo organizacijų vadovai.

Konkreti programa Studijų savaitės dalyviai gavo sąrašą darbelių, kurie yra dalis

LFB sąjūdžio darbuotojų grupė, susitikusi poilsio ir studijų savaitėje, įvykusioje 1974 metų rugpjūčio mėnesio 4 - 11 dienomis Dainavoje (prie Detroit, Mich., JAV). Iš kairės — L. Valiukas, B. Raugas, J. Žilionis, kun. K. Pugevičius, prof. J. Brazaitis, P. A. Raulinaitis, J. Mikonis, J. Kojelis, dr. A. Klimas, dr. Č. Kuras ir V. Palūnas.


to didžiojo Lietuvos laisvinimo žygio. Čia jaunimas tuoj pamatė, kad yra šimtai įvairiausių darbų bei darbelių, kuriuos kiekvienas gali atlikti. “Kodėl to mes nesvarstome savo stovyklose ir vadų kursuose”, ne vienas iš jų klausė. “Čia pirmą kartą visas reikalas taip konkrečiai ir paprastai pristatomas!” Vėl ne vienas iš jų kalbėjo. “Kodėl mes tų asmenų nepasikviečiame į savo stovyklas ir kursus? Jie atvertų akis visiems, kaip kad atvėrė čia mums”, kalbėjo jaunieji savųjų tarpe. Pašnekesiuose ir diskusinėse paskaitose buvo kalbama pavyzdžiais i r atsiektai s rezultatais. Kievienas iš dalyvių gavo konkrečios medžiagos — pavyzdžių, kaip tam tikri darbeliai atliekami, kaip jie turi būti atlikti, jei tikimasi rezultatų; kaip rašytini ir nerašytini laiškai amerikiečių politinio bei visuomeninio gyvenimo vairuotojams; konkrečių pastangų konkretūs laimėjimai.

“Mūsų jaunimas nėra paruoštas ir kartu nėra pajėgus Lietuvos laisvinimo darbui; jaunimas iš viso labai silpnai supranta apie lietuvių visuomeninę ir politinę veiklą”, kalbėjo Daina Kojelytė iš Los Angeles, šiuo metu siekianti antro magistro laipsnio Chicagoje. Jos brolis Linas Kojelis (iš Los Angeles, lietuvių studentų klubo Kalifornijos universitete — UCLA — pirmininkas) kalbėjo: “Lietuvių Bendruomenė padarė klaidą, kad ji, išaiškinus jaunimui Lietuvos problemą, neparuošė jo, kaip tą problemą spręsti”. Anot L. Kojelio, jaunimas turįs būti paruoštas, kad sugebėtų perimti vyresniųjų vadovaujamas laisvinimo institucijas ir efektingai tęsti kovą dėl Lietuvos laisvės. Jis klausė: “Kaip jaunimą paruošti tam darbui ir kas turėtų to žygio imtis?” Anot L. Kojelio, Lietuvių Bendruomenė turėtų skirti visą dėmesį tam reikalui.

Trims simpoziumo pranešėjams — L. Kojeliui, S. Kupriui ir L. Sidriui — Lietuvos laisvinimo darbas yra iki aukšto laipsnio jau “kasdieninė duona”: jie yra paskelbę eilę laiškų amerikiečių spaudoje ir Lietuvos bylos reikalu lankę amerikiečių laikraštininkus ir dienraščių redakcijas, siekę lietuvių ir Lietuvos klausimais amerikiečių žinių agentūras, jas informuodami. Tokių jaunimo darbuotojų skaičius yra labai ribotas. Šie ir kiti, kurie tik turi patirties šiame darbe, buvo kviečiami tą patirtį perduoti kitiems, kuriuos tik sutinka organizacijose, stovyklose ir kursuose.

Lituanistinio švietimo negalavimai

Jaunimo atstovai darė gana kietų priekaištų lituanistinėms mokykloms. Anot jų, lituanistinės mokyklos joms ir jiems kalusios į galvą apie Lietuvos karalius ir kunigaikščius, bet nemokiusios apie LB, veiksnius, padėtį pavergtoje Lietuvoje ir galimybes padėti pavergtam kraštui nusikratyti vergijos. Anot jaunimo atstovų, lituanistinės mokyklos turinčios šioje srityje persvarstyti savo programą ir ją tuoj papildyti. Dėl lituanistinių mokyklų negalavimų ir vyresniosios bei vidurinės kartos neapdairumo esąs atsiradęs vienos generacijos plyšys, kuris skiria jaunimo įsijungimą į Lietuvos laisvinimo darbą. Jaunieji kvietė patys savo organizacijas šioje srityje pasispausti ir savo stovyklų, kursų ir suvažiavimų programas atitinkamai išbalansuoti bei papildyti.

Čia tuoj jie susidūrė su problema. Kas turėtų juos ruošti ir instruktuoti Lietuvos laisvinimo darbe? Ekspertų savo tarpe neturį. Kreiptis talkos reikalu į viduriniąją ir vyresniąją kartą? Čia jie suskilo į porą grupių. Vieni — kviesti ekspertus j savo kursus ar stovyklas, nežiūrint jų amžiaus, kiti — vyresnieji jiems nesą autoritetai. Vienas iš vyresniųjų jaunuosius klausė: “Ar jūs nelankote universitetuose paskaitų tų profesorių, kurie yra senesni ar net gerokai senesni už jus?” Tolimesnėse diskusijose tas poros grupių nuomonių skirtumas išsilygino — kviestini į jaunųjų tarpą visi galimi ekspertai Lietuvos laisvinimo žygyje, nežiūrint jų amžiaus.

Simposiumo — Lietuvių dalyvavimas amerikiečių visuomeninėje, kultūrinėje, mokslinėje ir politinėje veikloje ir nauda lietuviams ir Lietuvos bylai — pagrindiniai pranešėjai (iš kairės): L. Valiukas (moderatorius), R. Kudukis, A. Rukšėhas, dr. A. Klimas, R. Žymantaitė ir P. Žumbakis.

Vidurinės kartos balsas

Lietuvių dalyvavimas amerikiečių visuomeninėje, kultūrinėje, mokslinėje ir politinėje veikloje ir nauda lietuviams ir Lietuvos bylaitemą gvildeno vidurinės kartos atstovai: R. Žymantaitė (buv. Baltų moterų federacijos pirmininkė), dr. A. Klimas (universiteto profesorius), R. Kudukis (Clevelando burmistro kabineto narys), A. Rukšėnas (“Day of Shame” knygos autorius) ir P. Žumbakis (advokatas, visuomenininkas). Remdamiesi savo pačių patirtimi, šio simpoziumo pagrindiniai pranešėjai vaizdžiai ir įtikinančiai pavaizdavo kelius į atsakingas pozicijas, sėkmingą darbų realizavimą bei jų panaudojimą lietuvių ir Lietuvos bylai bei reikalams. Labai praktiškų ir konkrečių siūlymų darė R. Žymantaitė ir R. Kudukis. Regina Žymantaitė laikytina eksperte amerikiečių visuomeninio ir politinio gyvenimo vairuotojų kontaktavime. Ji kvietė lietuvius skirti žymiai daugiau dėmesio spaudimo išvystymui amerikiečių viršūnėse Lietuvos laisvės reikalu. Ji kalbėjo: “Nė negalvokit, kad tautinės grupės neturi svorio nulemiant JA V-bių užsienio politiką. Jei ne tos grupės (“lobby groups”), Amerikos užsienio politika paskutiniųjų dvidešimties metų laikotarpyje Sovietų Sąjungos atžvilgiu būtų buvusi visai kitokia”. Raimundas Kudukis, praktikas amerikiečių politinėje veikloje, kvietė lietu-

Bernardas Brazdžionis skaito paskaitę — “Gyvenamasis momentas ir jo statomi reikalavimai literatūrai”. Dr. A. Klimas, moderatorius.

vius nesiblaškyti amerikiečių politinėje veikloje, susirišti kiekvienam su viena iš politinių partijų, palaipsniui siekti tų politinių grupių galimai aukštesnių postų ir kartu padėti saviesiems ir Lietuvos bylos reikalui.

LB ateities darbai ir žygiai Lietuvių Bendruomenės problemoms svarstyti buvo pakviesti LB praktikai: J. Ardys (JAV LB Tarybos politinės komisijos pirmininkas), dr. H. Brazaitis (buv. PLB valdybos vicepirmininkas), V. Kamantas (buv. PLB valdybos vicepirmininkas ir JAV LB Tarybos prezidiumo pirmininkas), B. Raugas (JAV LB Krašto valdybos vykd. vicepirmininkas) ir V. Volertas (buv, JAV LB Krašto valdybos ir Tarybos pirmininkas). Šiam simpoziumui moderavo buv. “Į Laisvę” redaktorius J.

Kojelis. Įvadinėse pranešėjų mintyse ir vėliau diskusijose buvo paliesti visi gyvybiniai LB klausimai: LB bendradarbiavimas su kitais lietuviškais veiksniais, LB demokratiškumas ir vadovybių sudarymas, LB talka jaunimo organizacijoms, LB parama bei globa lituanistinių mokyklų, jaunimo paruošimas ir įjungimas į Lietuvos laisvinimo darbą, LB dalyvavimas Lietuvos laisvinimo darbuose, ir kit. Diskusijose pasisakyta už susitarimą su ALT (tik ne besąlyginį!), už laisvo apsisprendimo principą aukotojams. LB vadovybės nariai paminėjo, kad su VLIK nesą nesusipratimų.

Įdomios ir aktualios

diskusinės paskaitos

Studijų savaitės dalyviai išklausė keletą gerai paruoštų diskusinių paskaitų bei pranešimų. Tose paskaitose ir pranešimuose iškeltos mintys buvo apsvarstytos diskusiniuose pokalbiuose. Beveik visos tos paskaitos ar pranešimai skelbiami ar bus paskelbti “Į Laisvę” žurnale.

Diskusines paskaitas skaitė ar pranešimus padarė: dr. A. Klimas tema( Kas mus jungia ir skiria), A. Kairys (tema: Žvilgsnis į mūsų kultūrą), St. Barzdukas (tema: žvilgsnis į lietuviškus istorinius stebuklus ir ribojančias galimybes), Bern. Brazdžionis (tema: Gyvenamasis momentas ir jo statomi reikalavimai literatūrai), kun. K. Pugevi-čius (tema: Amerikos Lietuvių Katalikų Tarnyba), J. Pabedinskas (tema: Ekonominė padėtis okupuotoje Lietuvoje ir ateities laisvoje Lietuvoje), kun. H. Šulcas (tema: III Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas).

Trumpesnius ar ilgesnius sveikinimo žodžius tarė: dr. K. Ambrazaitis (LFB Vyr. Tarybos prezidiumo pirmininkas), dr. P. Kisielius (Ateitininkų Federacijos vadas), dr. A. Razma (LF Centro valdybos pirmininkas), dr. V. Dambrava (amerikiečių diplomatinės tarnybos pareigūnas), ir kit. Nors ir su labai šlubuojančia sveikata porai dienų į poilsio ir studijų savaitę buvo užsukęs prof. Juozas Brazaitis, LFB sąjūdžio kūrėjas ir ilgametis jo darbuotojas. Su juo buvo atvykusi jo duktė M. Brazaitytė - Matulionienė ir jos dukrelė.

Dainos ir literatūros vakaras

“Jei lietuviškų klausimų svarstybose LFB stovykloje Dainavoje jaunesnieji ir vyresnieji jautėsi viena lietuviška šeima”, rašė “Draugo” kultūros priede Juozas Kojelis (žiūr. “Draugo” 1974 metų rugsėjo 28 numerį!), “ir plyšiai jokių kliūčių kartų bendravimo nebesudarė, tai baigiamajame literatūros vakare — koncerte tų plyšių nė ženklo nebeliko — juos visus išlygino menas ir kūryba. Jaunimas net didesniu entuziazmu už vyresniuosius plojo ne tik žavingai dainavusiai Ginai Čapkauskie-nei, vidurinės kartos rašytojams — Vytautui Volertui ir Aloyzui Baronui, bet ir pensijos amžiaus sulaukusiam poetui Bernardui Brazdžioniui . . . Poetui skaitant įvadines pastabas, nesunku buvo jaunųjų veiduose išskaityti smalsumą, o skaitant eilėraščius — susižavėjimą. O kai, baigus skaityti, visa publika spontaniškai sustojo pareikšti didžiajam poetui užtarnautą pagarbą, buvo jaunieji, kurie labiau plojo ir šaukė”.

Solistei Ginai Čapkauskienei, atliekant lietuviškų dainų ir pasaulio operų arijų rečitalį, akomponavo pianistas Saulius Cibas. Šį dainos ir literatūros vakarą visi dalyviai, kurių salėje buvo virš 250, vadino tikra dainos ir literatūros puota. Tie, kurie metai iš metų atvyksta į LFB poilsio ir studijų savaites, kalbėjo, kad frontininkai niekad nesą turėję tokio karališko dainos ir literatūros vakaro praeityje ... ir turbūt niekad nebeturėsią.

Vidaus reikalai

LFB sąjūdžio vidaus ir organizaciniams reikalams buvo skirtas vienas simpoziumas. To simpoziumo pranešėjai dr. Z. Brinkis, J. Kojelis ir V. Naudžius palietė gerąsias sąjūdžio puses ir, žinoma, negalavimus. Simpoziumui moderavo P. A. Raulinaitis. Ir šis simpoziumas buvo atviras visiems — ir ne frontininkams! Diskusijose frontininkai nepagailėjo sau kietų ir kartais net karčių žodžių. Visi sutiko, kad frontininkai, norėdami duoti kitiems šviesos, turi patys jos turėti. Buvo pasigėrėta tam tikrų sambūrių pavyzdinga bei našia veikla, buvo pasidžiaugta pavienių narių nepaprastai išradinga ir sumania veikla kitose grupėse ir vienetuose.

Diskusinėms paskaitoms, pranešimams ir simpoziumams moderavo (pasikeisdami): dr. A. Klimas, J. Kojelis, P. A. Raulinaitis ir L. Valiukas. Poilsio ir studijų savaitės kapelionais buvo: kun. Kazimieras Pugevičius ir kun. Hermanas Šulcas. Poilsio ir studijų savaitės ūkinius reikalus tvarkė: Marija Petrulienė, Vytas Petrulis, Viktoras Palonas ir Jonas Urbonas. Dainos ir literatūros vakarą pravedė dr. Vytautas Majauskas. Studijų savaitės visai programai vadovavo Leonardas Valiukas, buvusios LFB JAV ir Kanados Centro valdybos pirmininkas, kuri savo kadenciją baigė lapkričio pradžioje. Diskusinėse paskaitose, pranešimuose ir simpoziumuose dalyvių skaičius svyravo tarp 125 iki virš 200; dainos ir literatūros vakare dalyvavo virš 250 asmenų; užbaigtuvių gegužinėje (prie ežero) — virš 300 asmenų.

Vyt. Jonaitis