INTELEKTUALINE POEZIJA

ALOYZAS BARONAS

Poetas Vytautas Mačernis, žuvęs 1944 m. Lietuvoje, neseniai išleistosios Poezijos autorius.

Pats pirmasis Į Laisvę Fondo lietuvių kultūrai ugdyti leidinys yra Vyt. Mačernio poezija, pavadinta paprastu ir reikšmingu Poezijos vardu. Pats fondas yra įsisteigęs paremti tiems leidiniams, kuriems sunku surasti leidėjas, daugiau remti mokslo kaip grožinės literatūros veikalus, tačiau ir šis daugiau atsitiktinai parinktas veikalas yra vertingas ir jo redaktorius K. Bradūnas ir mecenatas dr. Al. Šmulkštys bei Į Laisvę fondas užsipelno pagarbos.

Nors poezijos rinkiniai nesusilaukia daugiau skaitytojų, taip jau buvo visais laikais ir beveik visuose kraštuose, tačiau gyvas autorius dar gali vienokiom ar kitokiom priemonėm savo kūrinį išleisti, nes poezijos knygos paprastai yra mažesnės apimties ir išleidimas mažiau reikalauja lėšų. Tačiau, kai autorius yra miręs, jo kūryba šiomis sąlygomis begali pasirūpinti tik draugai ar fondai.

Išliko su gyvaisiais

Tos pačios generacijos poetai, kurie yra laisvajame pasaulyje, turėjo progos žengti pirmyn, jie turėjo progos stebėti kitą literatūrą ir taip pat lavintis ir augti. Šiandien Mačernis yra drauge vienose antologijose spausdinamas su savo amžininkais ir iš esmės nesiskiria nuo jų, nors laiko tėkmėje pastarieji turėjo progos kūrybiškai bręsti. Tai reiškia, kad Vyt. Mačernis buvo savo laiku amžininkus praaugęs. Pradžioje Mačernis rašė eilėraščius, kaip ir daugumas prieš dvidešimt metų, paprastus pilnus vosilkų ir čiobrelių, kaip ne vienas iš pradedančiųjų, tačiau jis greitai suprato, kad poezija yra kažkas daugiau negu ritmas ir neblogų rimų suieškojimas. Mačernis laiku susigriebė ir pasuko diametraliai priešinga kryptimi. Jo poezija tapo intelektualinė, pasakytume mokslinė, ir tai be abejo nukenčia pati poezija, nes poetas minčiai paaukoja poetines priemones, daugelyje eilėraščių jo rimai yra labai netikslūs ir kai kurie posmai beveik proziški. Išimtį sudaro tik didesnis kūrinys Vizijos, kuris yra pats stipriausias, ir kuris, be abejo, ilgiausiai atsilaikys prieš laiko egzaminus. Nors didelė dalis sonetų dėl intelektualumo ir nukenčia poetine prasme, tačiau jie daug vertingesni negu čiobrelinė poezija, jie yra nemeluoto talento ir kūrybingumo liudijimas, naujo nepakartojamo žodžio ir vaizdo išraiška. Jeigu Mačernis nebūtų išsilaisvinęs iš anuometinio standartinio eiliavimo ir nebūtų pasukęs vakarietiškos poezijos keliais, šiandien mes apie Mačernį nekalbėtume, kaip neatmename daugelio kitų Mačernio amžininkų, papuolusių į štampą ir vyresniųjų įtaką, nesugebėjusių atsiplėšti nuo išminto kelio. Mačernis išsilaikė dvidešimt metų drauge su savo kartos poetais beveik vienam lygyje. Sakome, kad beveik, nes jo, amžiams padėjusio plunksną, su kuriančiais negalima lyginti, tačiau Vytauto poezija užtarnautai rikiuojasi greta šalia kitų amžininkų, kurių ne vienas yra tikrai pasiekęs didelių aukštumų ir įrikiavęs lietuvių poeziją į moderniųjų kitų tautų iškilesnių poetų kūrinių gretas.

Šviesus palikimas

Vyt. Mačernio eilėraščiai yra įdomūs literatūros istorikui, poezijos mėgėjui ir kritikui daugeliu atvejų. Šis leidinys yra didelis jauno žmogaus palikimas, poezija besigrožintiems ir poeziją kuriantiems, dėl ne vieno pasakytume eksperimentinio eilėraščio, arba tiesiog visos jų grupės. Ne mūsų pareiga šiame daugiau politikos, kaip literatūros žurnale svarstyti poeto vienokį ar kitokį priėjimą ar požiūrį į poeziją, bet turime konstatuoti, kad poetas paliko didelį ir šviesų palikimą gyviesiems, įdėjo gražų akmenį į margą lietuvių literatūros mozaiką. Vertingos, taip pat jau amžinastin nuėjusio, P. Augiaus iliustracijos ir gražus išleidimas daro šią knygą tikrai ne eiline. Tai puiki dovana kiekvienam lietuviui, mėgstančiam lietuvišką knygą. Tegu ji puošia kiekvieno Lietuvių Fronto bičiulio knygų lentyną, juo labiau, kad ji yra Į Laisvę fondo kultūrinių pastangų vaisius.

_

Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimas įvyko rugsėjo 1-3 dienomis Čikagoje. Suvažiavimą atidarė organizacinio komiteto pirm. P. Maldeikis. Bendrame atidaromajame posėdyje paskaitą apie krikščioniškąją atsakomybę istorinėje laikų tėkmėje skaitė dr. J. Girnius. Paskaitos išklausyti atsilankė apie 500 klausytojų, kurių pusę sudarė akademinis jaunimas. Antroji paskaita buvo prof. kun. St. Ylos:    L. K. M. Akademijos

nueitas kelias ir žymieji jos nariai akademikai. Rugsėjo 2 d. posėdžiai vyko atskiromis sekcijomis. Rugsėjo 3 d. prof. Z. Ivinskis skaitė paskaitą apie Lietuvos istoriją naujų šaltinių ir pokarinių tyrinėjimų šviesoje. Suvažiavimas baigtas prof. J. Ereto paskaita: krikščioniškosios kultūros padėtis ir uždaviniai šiame amžiuje, Lietuvos atstovo Washingtone J. Rajecko žodžiu, sveikinimais ir koncertu.