Partizanai: Istorija ir dabartis

Kviečiame dalyvauti monsinjoro Alfonso Svarinsko pirmųjų mirties metinių minėjimo renginiuose

Šaltinis: www.tiesos.lt

2014 metų liepos 17-ąją Vilniuje mirė partizanas ir politinis kalinys, aktyvus tikinčiųjų teisių gynėjas ir „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ autorius, pirmasis Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės kapelionas, dimisijos pulkininkas monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Algirdo Patacko žodžiais tariant, „Kristaus kareivis ir apkasų žmogus, visą gyvenimą praleidęs kovose už Dievą ir Tėvynę“.

Liepos 17–18 dienomis vyks mons. A. Svarinsko pirmųjų mirties metinių minėjimo renginiai.

Penktadienį, liepos 17-ąją, 12 val. prie partizanų atminimo akmens Lukiškių aikštėje garbingą Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo kovų dalyvį pagerbti rinksis Laisvės gynėjai. 18.30 val. Vilniaus Arkikatedroje vysk. emeritas Jonas Kauneckas aukos Monsinjoro pirmųjų mirties metinių šv. Mišias. Po jų 19.30 val. prie namo, kuriame buvo įsikūręs mons. A. Svarinskas, bus atidengta Jo atminimo lenta.

Šeštadienį, liepos 18 d., 11 val. Dukstynos kapinėse Ukmergės rajone bus pašventintas Monsinjoro kapo paminklas, 12 val. – mons. A. Svarinsko įkurtame Didžiosios kovos apygardos partizanų parke Kadrėnuose bus pašventintas Jo atminimo kryžius. Po 12.30 val.  aukojamų šv. Mišių įvyks iškilmingas mons. Alfonso Svarinsko pirmųjų mirties metinių minėjimas.

Kviečiame visus dalyvauti.

Skaityti daugiau: Kviečiame dalyvauti monsinjoro Alfonso Svarinsko pirmųjų mirties metinių minėjimo renginiuose

MONSJ. ALFONSĄ SVARINSKĄ PRISIMENANT: KONFERENCIJA APIE KRIKŠČIONIŠKAS VERTYBES LIETUVOS POLITIKOJE

Informacija

Skaitytojų: 2588

2017 m. sausio 21 d. sukanka 92 m. nuo vieno iš krikščionių politinės kovos prieš blogį simbolio ir vėliavos a.a. monsinjoro Alfonso Svarinsko gimimo.

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas buvo dedikuotas politinei veiklai. Iš pradžių Atkuriamajame Seime, vėliau – Lietuvos Krikščionių Demokratų Partijoje (1992-2000), o po to veiklą pratęsė Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijoje kartu su profesoriumi Zigmu Zinkevičiumi ir Ignacu Uždaviniu.

Jo politinei veiklai paskirta gyvenimo dalis bus prisiminta konferencijoje 2017 m. sausio 20 d. Vilniaus Įgulos karininkų ramovėje, Pamėnkalnio g. 13, Vilniuje, nuo 17.00 val.

Renginys-konferencija įvyks 2017 m. sausio 20 d. nuo 17.00 val. Vilniaus įgulos karininkų ramovės Didžiojoje salėje (III a.).

Rengėjai: LKDP

Dalyvauja: J.E. vyskupas Jonas KAUNECKAS

Istorikas dr. Darius VILIMAS

Laikraščio „XXI amžius“ vyr. redaktorius Edvardas ŽIUGŽDA

LKDP vicepirmininkas Jurgis ZABILIUS

LKDP vicepirmininkas Alfonsas Alfonsas BUTĖ

Advokatas dr. Paulius VINKLERIS

Monsinjoro atminimui bus giedamos jo mėgstamos kantičkinės giesmės. Bus transliuojami originalūs monsinjoro požiūrį atspindintys garso įrašai. Kviečiame dalyvauti visus neabejingus monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimui ir kuriems brangus jo veidas.

Rengėjų inf.

Šaltinis: Bernardinai.lt

Partizanai apie Vasario 16 -ąją

Šaltinis: PARTIZANAI APIE PASAULĮ, POLITIKĄ IR SAVE
1944-1956 M. PARTIZANŲ SPAUDOS PUBLIKACIJOS
Sudarė NIJOLĖ GAŠKAITĖ-ŽEMAITIENĖ

Vasario šešioliktoji

Rimti ir susikaupę sutinkame šių metų Vasario 16 Dienos šventę. Kova dėl laisvės, dėl naujo atgimimo rytmečio tebeeina. Pakelyje išdygo daug naujų kapų, net pilkais mediniais kryžiais nepaženklintų. Daug brangių negausios, bet didžios tautos sūnų ir dukrų neša sunkų tremtinio kryžių gūdžiose tolimojo Sibiro tundrose. Nemaža jų dalis jau niekad nebematys gimtosios Nemuno šalies, - jie amžiams prisiglaudė nesvetinguose Azijos laukuose.

Žiaurusis Tėvynės pavergėjas kėsinasi į lietuvių tautos gyvybę. Pikto žiemio auginto šiaurės sūnaus net žemę drebinantieji šėtoniškieji darbai reikalauja apsisprendimo. Jis rauna iš mūsų žemės pakelių Rūpintojėlį ir nori mus paversti kryžiumi žmonijos nukryžiavimui. Komunisto sprendimu turime tapti žmonijos prasikaltėliais, - žmonijos, kurios dalimi mes patys esame, kuri, nuo akmens amžiaus iki šiandieninio radijo laikų pažangos keliu eidama, pergyveno ištisą eilę prasikaltėlių. Visi gerai pamenam, kad neseniai Niurnberge pakorė, sudegino, o pelenus atidavė vėjams. Ir gal niekas už mus negalėtų drąsiau tvirtinti, kad pakartasis nacis savo nedorybėmis net komunisto šešėliui neprilygsta. Šio, paskutiniojo darbai neturi sau pavyzdžio istorijoje. Juk atlikdamas piktadarybę vagis palieka sienas, ugnis nesunaikina žemės, karas ar badas neatima žmogui noro gyventi. Gi komunisto padarytas ir tebedaromas nedorybes nusako iš Sibiro mus pasiekiantieji tremtinių ir kalinių šauksmai: „Nors prieš mirtį, nors kartą sočiai pavalgyti duonos! Mirties mes nebijome, tačiau komunistinis darbas mus verčia gyventi. Jam reikalingos, nors ir kasdien nykstančios, bado kankinamo žmogaus jėgos. Mums užgesus, mūsų vietą turės užimti kiti. Juos suras į naujas valstybes įsibrovusi pasaulinės revoliucijos užsimojimą vykdanti komunistinė tironija."

Ir taip kiekvienam neišvengiamai kyla klausimas, kodėl komunisto šešėlio nevertas nacis paleistas pelenais, o pats didysis žmonijos kaltininkas tebėra gyvas ir, lyg pasityčiodamas iš teisingumo, sėdėjo vienoje iš nacio teisėjų kėdžių? Kadangi komunizmas, lygiai kaip ir nacizmas, yra bjauri žmonijos liga, - atsakymą duoda žmogaus protas, rodantis, kad ši, kaip ir kiekviena kita liga, negali būti išmušta lazdomis, bet pašalinama gydymo ar operacijos keliu. Nacio šaknys nebuvo taip giliai įleistos, todėl jį pirma ir išoperavo. Komunizmas savo voratinkliais yra apraizgęs daugybę įvairių tautybių ir įvairaus išsilavinimo žmonių. Todėl jo pašalinimui reikia daug ilgesnio ir kruopštesnio pasiruošimo, kad amžiams net jo sėklos nebeliktų.

Nemuno šalies sūnūs gerai supranta, kad žmonija nėra akla komunistų siekiams ir ne kurčia jo nužemintų pavergtųjų dejonėms. Todėl, visa tai suprasdamas ir savo tautą laikydamas neišskirtine žmonijos dalimi, negali padėti komunistui per žmonijos žudymą, kad žmonija, pergyvenusi visą eilę prasikaltėlių, pergyvens ir šitą, kad lietuvių tauta, eidama drauge su žmonija, drauge su ja ir pergalę prieš komunizmą švęs. Lietuvis negali pasirinkti mirties. Jis renkasi gyvenimą, pirkdamas tai savo krauju. Šį lietuvio pasiryžimą palaimins Tas, kuris dėl žmogaus atpirkimo mirė ant kryžiaus ir nuo jo nužengęs paskelbė žmonijai: „Kas savo širdyje nešioja Artimo Meilę, tas bus gyvas amžinai!"

Skaityti daugiau: Partizanai apie Vasario 16 -ąją