Pernai rudenį kažkas j mano pašto dėžutę įmetė penkis lapus iš Lietuvos ryto /Komjaunimo tiesos interneto su kažkokio Jono komentarais. Nepraustaburnis Jonas, komentuodamas internete paskelbtą 2010 m. liepos 6 d. rašinį „Popiežius rugsėjį lankysis D.Britanijoje" savo komentaruose bjauriausiai išniekino Dievą, šventuosius, Bažnyčią ir Popiežių Benediktą XVI, vadindamas jį neapipjaustytu žydu. Norėdamas nušauti vienu šūviu du zuikius, tas Jonas tvirtino, kad žydai - šėtono tarnai ir juos reikia visus sunaikinti. Jo nešvankių žodžių čia nekartosiu, bet medžiagą apie tai perdaviau Generaliniam prokurorui. Pasirodo, kad šie komentarai dar ir šiandien yra minėtoje interneto svetainėje. Taigi nusikalto ir Lietuvos rytas/Komjaunimo tiesa. Sakoma, kad komentarą gali parašyti bet kas į svetainę, bet svetainės savininkas, pamatęs ar patyręs, kad komentaras yra netikęs arba žalingas, įpareigojamas jį išimti. Taigi Lietuvos rytas/Komjaunimo tiesa", lygiai taip pat atsako už šį nusikaltimą. O gal ir dar daugiau - juk jie net dvejus metus šiuos iki šiol šlykščius komentarus skelbia savo svetainėje. Perskaitęs komentarus, laukiau, kad kokie nors Valstybės ar Bažnyčios atstovai ar autoritetai sureaguos ir šį nusikaltimą užprotestuos. Deja, šito neįvyko.
2011 m. spalio 15 dieną nuėjau į Generalinę prokuratūrą. Prašiausi priimamas generalinio prokuroro arba jo padėjėjo. Pasakiau, kad turiu labai svarbų valstybinį reikalą. Budinti moteris pasakė, kad pas prokurorą reikia užsirašyti iš anksto. Tada jai paaiškinau, kad esu Lietuvos partizanų kapelionas, Vyčio kryžiaus ir Saulių Žvaigždės ordinų kavalierius. Turiu daug darbo ir noriu valstybinės svarbos reikalu pas prokurorą patekti kuo skubiau. Budinti moteris manęs paklausė, ką tokiu atveju daryti, jei šiuo metu nėra galimybės susisiekti su Generaliniu prokuroru. Tada paprašiau, kad pakviestų prokurorą, kuris moka lietuvių kalbą. Netrukus atėjo prokuroras. Pasakė pavardę, bet taip neaiškiai, kad nesupratau. Šiam prokurorui paaiškinau, kad atėjau prašyti ne pagalbos, nes Jūs, Prokurore, vis tiek Dievo reikalo neginsite, bet prašiau pamokyti mane, kaip galime apginti internete apšmeižtą Dievą, Bažnyčią ir Popiežių. Prokurorui pasakiau, kad mes, grupė kunigų, ruošiamės rašyti laišką Popiežiui, ir pasiteisinti, kad negalime jo apginti, nes šiuo metu Lietuvos katalikai turi mažiau laisvės, negu sovietų laikais. Pareikšime, kad esame ištikimi Popiežiui ir už Jį meldžiamės. Mūsų ryžto dabartinė cenzūra nesulaikys, nes turime patirties iš anų bolševikų okupacijos laikų. Prokuroras trumpam susimąstė ir po to pasakė: „Duokite laiko pagalvoti". „O kiek reikės to laiko?" - paklausiau jo. „Dvidešimt dienų", - atsakė prokuroras. Savo pareiškimą - skundą palikau Generaliniam prokurorui.
Skaityti daugiau: Lietuvių spaudos ir gerųjų žmonių dėmesiui
Kas Tu esi, kur tu eini, keleivi –
Į nežinią, į naktį, ar audras?
Ar rytmečio padangės nusiblaivę
Kely tik tavo liūdną kapą ras?
Esu aš tas, kuris pamynė mirtį juodą,
Esu aš tas, kurio audra nenusineš,
Ir kad lydėčiau jus, ne vaišių soduos,
Tautoj, audroj, dainoj ieškokite manęs.
B. Brazdžionis
Didžioji Atpirkimo drama prasidėjo Betliejuje ir baigėsi ant Golgotos kryžiaus. Ir šios abi datos: Kalėdos ir Velykos giliai įaugo į krikščionių protą ir širdį.
Ir Kristaus Bažnyčia, geroji mūsų Motina, ragino ir ragina visus savo vaikus gerai pasiruošti šioms šventėms. Rekolekcijos, pamokslai, sakramentų praktikavimas, susikaupimai ir įvairūs fiziniai bei dvasiniai apsimarinimai. Bet, deja, ne visi tinkamai pasiruošia. Čia būna kaltas ir pats žmogus ir įvairios gyvenimo sąlygos. Pasibaigė, gal dar ne visai, ilga ir kruvina bolševikų okupacija, palikusi mūsų gyvenime neišdildomus pėdsakus. Tikėjimas buvo persekiojamas, nebuvo religinės litėratūros, maldaknygių ir net katechizmų. Ir brukama primityvi ir melaginga propaganda daugelį suklaidino. Todėl vieni pasitraukė iš Bažnyčios, kiti nesurado kelio į Bažnyčią. Jaunimas Dievą išmainė į krepšinį, o senesnieji - į pinigus ir malonumus. Bažnyčios ištuštėjo, o okupantai sugrįžo į valdžią.
Skaityti daugiau: Su Šv. Velykom