REDAKCIJAI RAŠO:

“Į Laisvę”
341 Highland Boulevard
Brooklyn, New York 11207

Gerbiamas Redaktoriau,

Jūsų turiningame “Į Laisvę” 65 n-je, kuris skirtas a. a. garbingojo prof. J. Brazaičio paminėjimui, vedamajame (175 pusl.) yra įsibrovę netikslumų, kuriuos prašome atitaisyti. Kalbant apie Helsinkio deklaraciją, Jūsų vedamajame rašoma: “Alta deklaraciją priėmė kaip Lietuvos reikalų laimėjimą ir kvietė rašyti prezidentui padėkos laiškus”.

Reikia žinoti, kad oficialūs ALTos pareiškimai yra daromi bendru visų ALTą sudarančių grupių nutarimu Amerikos Lietuvių Tarybos valdybos posėdy. Niekada nebuvo priimtas nutarimas, kad reikia siųsti padėkas už Helsinkio deklaraciją.

Ir nei vienas ALTos valdybos narys nėra skelbęs, kad Helsinkio deklaracija yra laimėjimas Lietuvai ar raginęs dėl jos rašyti padėkos laiškus prezidentui.

Buvo raginama prezidentui dėkoti už liepos 25 d. pareiškimą, kuriuo užtikrinama, kad Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą JAV nepripažins.

Dėl tų pačių priežasčių klaidingas ir tolimesnis to paties vedamojo pareiškimas, būk “altininkai su kairiaisiais liberalais užėmė palankias Helsinkio aktui pozicijas, nors savo sprendimus parėmė skirtingais argumentais”.

ALTa, Helsinkio deklaracijos neskelbė laimėjimu Lietuvai, tik svarstė galimybes, kaip remiantis deklaracijoje įrašytais žmogaus laisvės nuostatais būtų galima palengvinti Lietuvos žmonių padėtį.

ALT INFORMACIJA 1976 m. vasario mėn. 11d.

PAAIŠKINIMAS

Amerikos Lietuvių Tarybos valdybos posėdžių protokolai spaudos nepasiekia, tad neįmanoma žinoti, kurių grupių balsais kokie nutarimai ten padaromi. Mūsų rankose yra 7 pusl. raštas, pavadintas “Helsinkio konferencijos interpretacija”, kurį Amerikos Lietuvių Taryba 1975.IX.1 yra pasiuntusi su tokiu oficialiu lydraščiu:

“Pridėta yra Amerikos Lietuvių Tarybos interpretacija Helsinkio konferencijos klausimu ir taip pat atsakymas į visuomenę klaidinančius ‘Draugo” pareiškimus”.

Šitoje “interpretacijoje” labai darkyta lietuvių kalba^ašoma:

“Gyvenimas turi eiti pirmyn, progresas vyksta ir visi turime taikytis prie ėjimo pirmyn, aišku, nepaaukojant savo tautinių, laisvės ir nepriklausomybės idealų. Helsinkyje pasirašytame dokumente mes šias aukas nematome.

Priešingai, mes galvojame, kad tas dokumentas gali būti mūsų bylai net naudingas, ypatingai, jeigu Amerika mūsų laisvės aspiracijas rems ir ateityje, kaip kad rėmė iki šiol.

Mūsų kontaktas su pavergtu kraštu daugelyje sričių pagerės ir tą mes turėsime išnaudoti”.

Toliau tame ALTos rašte yra cituojamas prez. Fordo pareiškimas, kurį jis padarė “išvakarėse Europos Saugumo ir Kooperacijos konferencijos”, ir pridedama tokia pastaba:

“Mes sveikiname ir didžuojamės tokia Amerikos prezidento deklaracija. Mes turime jam padėkoti, nes Jis yra vienintelis pasaulyje valstybės galva, kuris viešai mūsų interesus tebegina”.

“Į Laisvę” 65 nr. redakcijos kolektyvas tada manė ir dabar tebemano, kad Helsinkyje Lietuvos laisvės reikalui padaryta žalos, ir kad prezidento pareiškimų negalima vertinti izoliuotai nuo jo veiksmų.

Į Laisvę 65 (102) nr.

Redaktoriai

Rezistencinė dvasia, mūsų tautos geriausių sūnų krauju ir aukomis įprasminta, išgelbės ir mūsų žmoniškumą ir mūsų lietuviškumą.

Kol bus lietuvių, kurie savyje jaus rezistencinę dvasią ir pagal ją gyvens, tol nežūsime kaip tauta ir vėl kelsimės iš naujo.

Iš kun. dr. Andriaus Baltinio minčių