MORALINIO NUOSMUKIO GRĖSMĖ
Paskutiniuoju laiku, ypač prieš Seimo rinkimus, daugiausia Lietuvoje buvo kalbama ir rašoma apie klausimus, liečiančius valstybės politinę bei ekonominę padėtį. Labai retai dėmesys buvo nukreipiamas į vieną didžiausių blogybių— šiuo metu Lietuvoje ryškiai pasireiškiantį žmonių moralės sunykimą. Blogiausia, kad šis sunykimas jau pastebimai pradeda veikti ir jaunąją kartą, mūsų tautos ateities žiedą.
Mokyklose dar daug kur tebeviešpatauja senoji sovietinė švietimo sistema su nemažu skaičiumi jos išaugintų mokytojų. Religijos ir moralės dėstymas įstatymais varžomas. Žmonėse auga materializmas, pelno visokiais būdais geidimas, netikras liberalizmas ir visiškas nihilizmas. Bažnyčios ir religinės organizacijos ne visada sugeba ir ne visur turi galimybių išplėsti savo įtaką. Atsiranda daugybė sektų, net satanistų, bandoma ieškoti kelių į pagonybę. Moralės smukimą ir moralinę sumaištį tautoje skatina nežabota televizija ir kai kuri spauda, kurioje peršama pornografija.
Nusikaltimai Lietuvoje auga. 1996 metais buvo užregistruota virš 68,000 įvairių nusikaltimų, 30% iš jų sunkūs. Iš nusikaltėlių— beveik kas trečias yra paauglys. Gimstamumas tautoje mažėja, kasmet padaroma apie 50,000 abortų, kurie Lietuvos Respublikos įstatymais leidžiami. Kas antros vedybos Lietuvoje baigiasi skyrybomis. Visos tos blogybės skverbiasi į žmones, į tautos dvasią. Tad neveltui bujoja alkoholizmas, kai žmonės alkoholyje bando paskandinti savo rūpesčius.
Neretai pasigirsta teigimai ir kaltinimai, kad toks moralinis nuosmukis yra išdava neribotos laisvės, atsiradusios po nepriklausomybės atstatymo, ir užkrečiančių visų tų blogybių pavyzdžių, ateinančių iš Vakarų pasaulio. Teisingai, visa tai panašiai randama ir Vakaruose, šiapus ir anapus Atlanto. Ir čia yra daugybė žmonių, kurie piktnaudžiauja laisve, kurie neturi atsakomybės ir asmeninio įsipareigojimo jausmo savo valstybei, tautai ir artimui. Tik Lietuvoje procentualiai šiuo metu tie blogybių skaičiai kažkaip jau labai dideli, todėl ir ryškiai pastebimi. Ir apskritai, argi tik blogus pavyzdžius iš Vakarų reikia savintis?
Dedame viltis, kad naujasis Seimas, nauja vyriausybė ir veiksmingas dabartinės valdžios reagavimas į Lietuvą užpuolusias blogybes padės pakeisti begriūvančią tautos moralę. Tačiau valdžia viena to padaryti negali. Jai būtinai reikia visuomenės pagalbos ir paramos. Jai reikia pagalbos iš pačių žmonių, iš Bažnyčios— katalikų ar evangelikų, — iš visuomeninių organizacijų, iš visų, kuriems rūpi tautos ir valstybės likimas, kurie tebenešioja rezistencinę dvasią. Šioje kovoje su Blogiu negali būti pasyvių žiūrovų, nes tik tada, kaip kun. dr. Andrius Baltinis, kurio straipsnis perspausdinamas šiame numeryje, dar 1960 metais rašė, — „Kol mumyse bus gyva rezistencinė dvasia, tol nežūsime nei kaip žmonės, nei kaip lietuviai”.
J.B.
