SKAITYTOJŲ ŽODIS

Sudaryti etninių grupių sąjungą

Padėka Redaktoriui, kad atspausdino L. Kojelio paskaitą apie JAV politiką, Lietuvą ir Amerikos lietuvius. Tos tikslios ir aktualios mintys turėtų būti paskelbtos visai Lietuvos likimu besirūpinančiai tremtinių visuomenei. Pastaboms apie veiksnius ir jų veiksnumą tenka pilnai pritarti.

Liūdna, bet, deja, teisingą L. Kojelio pastaba, kad Amerikos lietuviai įtakos Washingtone beveik visai neturi. Kas dėl to kaltas? Čia būtų proga padiskutuoti mūsų nedidelės tautinės grupės pastangų derinimą su kitų, stambesnių tautinių grupių veikla. Visi, kurie siekia savo tautų išlaisvinimo iš komunizmo vergijos yra natūralūs mūsų sąjungininkai. Ne tik latviai ir estai, bet ir ukrainiečiai, lenkai, vengrai, čekai, dalis vokiečių ir net disidentai rusai, sujungus bendrajam tikslui gretas, sudarytų stambią etninių grupių masę, su kuria negalėtų nesiskaityti nei Amerikos vyriausybė.

Pranas Karalius,
St. Croix, USVI

VLIKas specifinė organizacija

Linas Kojelis savo str. “JAV užsienio politika, Lietuva ir Amerikos lietuviai" (ĮL, Nr. 94 - 131, 1985 rugsėjo mėn.) bando apžvelgti Lietuvos laisvinimo padėtį ir pateikti gairių. Tačiau kai kurie jo teigimai yra taip stebinantys, kad sunku net suprasti, kaip jis galėjo juos išgilvoti. Pvz., jis rašo: “VLIKo vadai niekad nesusidorojo su faktu, kad Vakarai Rytų Europos išlaisvinimui nenaudos karinės jėgos. Kad VLIKo vaodvybė to nesuprato prieš 40 ar 30 metų, yra suprantama, bet kad ji, įskaitant ir visas jį sudarančias organizacijas, to nesupranta Šiandien, nėra atleistina" (61 psl.).

Sunku patikėti, kad šiuo klausimu būtų toks absoliutus VLIKo vadovybės irvisų jį sudarančių organizacijų nuomonės sutapimas. Greičiausia taip dabar dar mano vienas kitas asmuo, kurie yra “iškritę iš medžio”.

Tačiau L. K. bando ne tik parodyti, kad VLIKo vadovybė ir jį sudarančios organizacijos nesusigaudo padėty, bet ir nuvertinti patį VLIKą. Jis taip mokė savo klausytojus Veronoje: “Amerikos, Europos ir kiti laisvojo pasaulio lietuviaituri (mano pabr. J. V.) suprasti, kad tuo momentu, kai VLIKas nustojo reprezentuoti organizuotai rezistencijai Lietuvoje, jis prarado gyvo ryšio su kraštu monopolį, kad tuo metu jis tapo, žiūrint iš praktiško taško, tik dar viena, eiline išeivijos organizacija. (61 psl.).

Iš tikro VLIKas buvo ir tebėraspecifinė organizacija, sudaryta iš Lietuvoj veikusių politinių partijų bei rezistencinių sąjūdžių atstovų Lietuvos laisvinimo tikslams. Kitos tokios organizacijos lietuvių išeivijoj nėra. Ir tokia organizacija yra reikalinga parodyti, kad tauta, o ne tik jos išeivija ar net nelietuviai kuvija už jos laisvę. Todėl, kaip VLIKas reprezentavo organizuotai rezistencijai Lietuvoje, taip jis reprezentuoja dabar ir pasyviai rezistencijai, šio fakto nepakeičia ir tai, jei ir kitos organizacijos ar net paskiri asmenys bando palaikyti “gyvą ryšį su kraštu”. Monopolio čia negali būti. Svarbu tai, kokiu titulu šis ryšys palaikomas bei Lietuvos laisvinimu rūpinamasi. Todėl įrodinėjimas, kad VLIKas tapo “tik dar viena, eiline išeivijos organizacija”, rodo jo pobūdžio ir tikslų nesupratimą, o jo nuvertinimas yra žalingas Lietuvos laisvinimo pastangoms.

L. K. keliose savo str. vietose kalba apie Lietuvos laisvinimo veiklos plano reikalą, bet jis patsai jokio plano nepateikia, o pakartoja tai, kas jau yra daroma (kelti Lietuvos klausimą visuose forumuose, p. 58; stiprinti Amerikos Balso radijui p. 59), arba kalba bendrybėmis. Kaip tarsi naują dalyko jis nuro do: “Svarbiausias išeivijos uždavinys politikoje yra išlaikyti Lietuvos klausimą neišspręstų pasaulio problemų sąraše” (p. 58). VLIKo veikėjai tai daugiau nei prieš trisdešimt metų yra pasakę paprasčiau: išlaikyti Lietuvos laisvės bylą gyvą.

Apgailėtina, kad Linas Kojelis nieko naujo ir pozityvaus nepasakė Veronoje susirinkusiems lietuviams, nors save jis taip pristatė: “Aš jaučiuosi esąs vienas iš politinių reikalų ekspertų, ir, pasinaudodamas europietiška platforma, drįstu kalbėti apie Amerikos lietuvių politinio reiškimosi problemas” (13 psl.).

Juozas Vitėnas
Washington, D.C.

Sekti įvykius ir aukotis

Perskaičius L. Kojelio straipsnį (ĮL Nr. 94), galima pasidaryti išvadą, kad reikia atidžiai sekti kongresmanų ir senatorių nuotaikas Pabaltijo valstybių atžvilgiu. Nebalsuoti už tuos, kurie norėtų pritarti Pabaltijo kraštų okupacijai.

Geras adv. P. Zumbakio straipsnis. Jis faktais nušvietė, kaip OSI ir KGB bendradarbiauja, kad būtų sutrukdyta mūsų veikla čia ir pakenkta Lietuvos ir lietuvių vardui.

Labai gaila, kad per 40 metų dar nedaug tėra surinkta medžiagos iš Stalino ir Hitlerio okupacijos laikų, ypač kas liečia žydų tragediją ir mūsų tautos naikinimą. Niurnberge nuteista tiktai dalis nusikaltėlių, bet sovietiniai nusikaltėliai tebėra laisvi.

Reikia daug dirbti ir aukotis dabar, neribotis vien turtų krovimu. Silpstant lietuvybei čia ir ten, kas bekovos už Lietuvos ateitį?

B. Balys,
Chicago, IL.

“Aukščiau politinių rietenų ..

Su pasididžiavimu skaičiau Į Laisvę paskutinį (94) numerį — nė žodžio apie ateitininko Masionio atsiminimus, kurie vėl suardė bendrą frontą prieš Lietuvos okupantą, ir pasitarnavo okupantui. Ačiū frontininkams už taktų ir supratimą, kad Lietuvos laisvė ir vienybė yra brangesnė ir aukščiau politinių rietenų.

J. Stelmokas,
Landowne, Pa.

Atsiminimai, kuriuos Antanas Masionis perleido per Draugo puslapius, yra mūsų nepriklausomos Lietuvos istorijos dalis, kuri, deja, to laiko režimui tikrai negali būti įpinta į jo garbės ar pasididžiavimo vainiką. Todėl ir kilo didelė reakcija, ypač iš tų, kurie tuo metu buvo valdžioje ar pritarė autoritetiniam režimui. Bet faktų iškėlimas kad ir atsiminimų formoje nebūtinai turi būti laikomas vienybės ardymu. Ar neverta pasimokyti iš praeities klaidų?

Red.

NAUJAS REDAKTORIUS - TAS PATS ADMINISTRATORIUS

Juozas Baužys perima Į Laisvę redagavimą nuo 1986 m. balandžio mėn. numerio. Visą žurnalui medžiagą prašoma siųsti šiuo adresu: Juozas Baužys,7225 W. Higgins Ave., Chicago, IL. 60656. Bičiuliai prašomi ir toliau padėti redaktoriui straipsniais, informacija ir sugestijomis. Administratorius Jonas Prakapas, 14 Thelma Dr., Bakersfield, CA 93305 toliau pasilieka savo pareigose, kurias jau daugel metų sumaniai ir sąžiningai atlieka.