DARBAI IR IDĖJOS
PROF. ANTANO MACEINOS VIEŠA PASKAITA MIUNSTERIO UNIVERSITETE
Nors prof. dr. Antanas Maceina nuo pakėlimo į profesorius Miunsterio universitete seniai skaito paskaitas studentams, tačiau tik šių metų sausio 27 d. turėjo viešą, įžengiamąją paskaitą su visomis ceremonijomis.
Filosofijos fakulteto dekano Wehr ir daugelio kitų profesorių lydimas, prof. Antanas Maceina, iškilminga toga apsisiautęs, įžengė į paskaitos salę, kur buvo susirinkę jo slavistikos klausytojai bei kiti studentai ir gražus būrelis lietuvių.
Paskaitos tema buvo Kristaus simbolio prasmė Aleksandro Bloko poezijoje. Tema buvo vystoma ryšium su A. Bloko (1880-1921) poema Dvylika (1918), kurioje dvylika raudonarmiečių žygiuoja Petrapilio gatvėmis, keikdamiesi ir žudydami, ir kurių priekyje pagaliau pasirodo Kristus su rožių vainiku ant galvos, nešinas raudoną vėliavą. Ką norėjo A. Blokas šiuo simboliu pasakyti? — Prof dr. Antanas Maceina jungė Dvylikos Kristų su ankstesniu A. Bloko simboliu gražiąja Ponia, aplink kurią buvo sutelkta visa Aleksandro Bloko jaunystės kūryba. Ši gražioji Ponia buvusi kosmologinio prado išraiška ir vaizdavusi pasaulio sielą, iš kurios A. Blokas laukęs pasaulio perkeitimo ir tikėjęsis, kad poezija galinti šį perkeitimą įvykdyti. Tačiau pasaulio siela poetą didžiai apvylusi. Tada Aleksandras Blokas pasidaręs pesimistas ir kituose savo veikaluose tyčiojęsis iš savo lūkesčių. — 1917 m. revoliucija A. Bloką užklupo prislėgtoj nuotaikoj ir pažadinusi jame viltį, kad pasaulis gal dar bus galų gale perkeistas. Iš šios naujos vilties ir gimęs eilėraštis Dvylika. Tačiau jame gražioji Ponia nebepasirodo: jos vietą čia užėmė Kristus. — Šis posūkis rodo, kad A. Blokas savo pasaulėjautoj nusigrįžo nuo kosmologinio prado ir nuo Kosmos perėjo į Logos. Pasaulį jis ėmė pergyventi nebe kaip gamtą, bet kaip istoriją, kurios vėliavą neša nebe miglota pasaulio siela, bet Dievažmogis Kristus. Tuo pačiu kinta tada ir poezijos supratimas: ji virsta nurodymu į pasaulio perkeitimą, tiktai šio perkeitimo ženklu, bet ne pačia perkeistąją būtimi.
Paskaita susilaukė didelio pritarimo ir prof. dr. Antanas Maceina buvo visų klausytojų entuziastingai sveikinamas.
VALSTYBĖS SEKRETORIAUS DEAN RUSK PAREIŠKIMAS
Vasario 16-tos proga Valstybės sekretorius Dean Rusk Lietuvos atstovui Washingtone J. Rajeckui atsiuntė laišką, kuriame rašoma:
Lietuvos nepriklausomos valstybės keturiasdešimt ketvirtų metinių proga aš pareiškiu Jums, kaip Lietuvos atstovui, Jungtinių Valstybių ir tautos geriausius linkėjimus lietuvių tautai. Nors jos nepriklausomybė buvo nuslopinta prievartiniu įjungimu į Sovietų Sąjungą, tačiau lietuvių tauta nepaliovė rodžiusi savo pasiryžimo išlaikyti savo idealus ir tautinį palikimą. Amerikos tauta žavisi jūsų tautiečiais dėl jų atsidavimo laisvei. Jungtinės Valstybės, atsisakydamos pripažinti sovietinę Lietuvos aneksiją, laiko tai savo parama Lietuvos reikalui, o taip pat savo tikėjimu, kad lietuvių tauta ištvers.
PLATESNIO MASTO STUDIJŲ SAVAITĖ EUROPOJE
Jau iš seno, po kiekvienos studijų savaitės ELFB susilaukdavo vis daugiau pageidavimų, kad į tokias savaites būtų kviečiama daugiau organizacijų, ypač jaunimo, neatsižvelgiant į pasaulėžiūrinius įsitikinimus. Esą stud. savaičių programa iki šiol būdavusi lygiai brangi, įdomi ir vertinga kiekvienam lietuviui, tad reikią ir stengtis, kad kuo daugiau lietuvių, ypač jaunimo, jose dalyvautų.
Atsižvelgiant į minėtus pageidavimus, praeitais metais savo metinėje konferencijoje ELFB nutarė pabandyti 1962 metais suruošti daug platesnio masto savaitę. Nutarė kviesti prie rengimo prisidėti įvairias organizacijos ir net PLB Vokietijos Krašto Valdybą, ką praeitų metų rudenį ir įvykdė. Visos kviestos organizacijos (išskiriant vieną, kuri, atrodo, iš viso nėra organizuota Europoj) atsakė teigiamai. Prie rengimo sutiko prisidėti: PLB Vok. Krašto Valdyba, Vokietijos Ateitininkai sendraugiai ir studentai, Vokietijos Lietuvių Studentų Sąjunga, Vokietijos Vyr. Skautų Brolija ir Vyr. Skaučių Seserija.
Š. m. sausio 7 d. Europos LFB Valdyba Miuncheno mieste sukvietė visų organizacijų pirmąjį posėdį aptarti bendriems stud. savaitės rengimo reikalams. Pasitarime dalyvavo: PLB
Vok. Kr. Valdybos pirm. kun. Br. Liubinas ir valdybos narys Aleks. Šukys — abu atstovavo PLB Vok. Kr. V-bą, dr. J. Grinius ir kun. J. Tautkevičius — ateitininkus sendraugius, skautininkas Tautvydas Gailius — Vokietijos Lietuvių Skautų Broliją, ps. stud. Angelė Rugieniūtė — Vok Liet. Skaučių Seseriją ir kiti. Europos LFB Valdybą, kaip bendros Stud. Savaitės iniciatorius, atstovava Vincas Natkus ir Alina Grinienė. Dėl tuo laiku vykusių atostogų posėdyje nebuvo atstovaujama Liet. Stud. S-ga ir Vok. Stud. Ateitininkų Sąjunga.
Stud. savaitės programos planą sudarė ir šiam posėdžiui aptarti atsiuntė prof. A. Maceina, ELFB studijų savaitei rengti komisijos pirmininkas. Jo patiektas planas buvo atidžiai apsvarstytas, truputį pakeistas ir papildytas. Šiai stud. savaitei numatytos dvi pagrindinės temos:
Rytų Europos likimas ir
100 metų Maironio gimimo sukaktis.
Posėdis praėjo darbingoje ir nuoširdžioje nuotaikoje, darniai aptariant ir išsprendžiant visus svarstytus klausimus. Pasitarimų metu Vok. Kr. V-bos pirm. kun. Br. Liubinas pareiškė, kad Kr. Valdyba sutinka šią stud. savaitę globoti ir remti. Kr. Valdybos narys A. Šukys padėkojo šios savaitės iniciatoriams už atliekamą didelį darbą lietuvybei, kartu taip pat pažadėdamas Kr. V-bos galimą paramą. Skautininkas T. Gailius nuoširdžiai padėkojo už suteiktą galimybę aktyviai dalyvauti ir skautams. Buvo pasiūlyta kviesti prie stud. savaitės rengimo prisidėti ir evangelikų Jaunimo Ratelio vyresnįjį jaunimą. Pasiūlymą posėdžio dalyviai priėmė. Stud. savaitei data numatyta rugpiūčio mėn. antroji pusė.
Posėdžiui pirmininkavo V. Natkus, sekretoriavo A. Rugieniūtė. Posėdžio uždarymo žodyje V. Natkus išreiškė viltį, kad ši studijų savaitė bus taip pat nemažas įnašas lietuviškajai kultūrai ir lietuvybei, ir kad jos metu bus gera proga parodyti mūsų tolerantiškumą vienų kitiems, nežiūrint kokiam susigrupavimui kas priklausytų. (ELI)
