KARIAI BE GINKLŲ YRA BEJĖGIAI
BR. MICHELEVIČIUS
Visuotinis ir šaltasis karas
Nauji išradimai technikos, ginklavimosi, susisiekimo bei aprūpinimo srityse iš pagrindų pakeitė kariavimo principus. Šiandieną kariauja ne vien profesionalai! kariai, bet visa tauta. Karas išsivystė į taip vadinamą totalinį-visuotinį karą. Karo vedimui tarnauja visi gyvybiniai ir medžiaginiai valstybės ištekliai. Kariaujama ne tik moderniškiausiais ginklais žemyne, ore ir vandenyse, bet lygiagrečiai vyksta psichologinis, ideologinis ir propagandinis karas, kuris bendrai vadinamas “šaltuoju karu”. Kovojančiu kariuomenių užnugaryje, oro bazių, geležinkelių mazgų bei alyvos laukų rajonuose, visuose kituose gyvybinės reikšmės centruose vyksta špionažo, sabotažo ir partizaninio karo veiksmai. Eterio bangomis skelbiamas propagandinis karas.
Pogrindis ir partizanai
Šaltasis karas jau prasidėjo, arba, tiksliau sakant, jis niekad nebuvo nutrauktas. Šaltojo karo vedime pagrindiniais elementais yra pogrindis ir partizanai. Pogrindis, tai dirva ideologiniam - propagandiniam karui, o partizanai yra pogrindžio planų vykdytojai - pogrindžio kariuomenė, šių dienų spauda ir radijas pilni pranešimų, kurie savo turiniu galėtų būti geriausiomis temomis nuotykių romanams. Anglijoje išlekia į erdves pakrautas karo medžiagomis laivas. Virš Atlanto netikėtai smenga Į vandenis JAV lėktuvas. Italijoje išaiškinamas slaptas ginklų sandėlys, kurio užtektų ištisai pėstininkų divizijai apginkluoti. Nuolat girdime apie Ukrainos ir tautinės Kinijos atkaklius partizanų veiksmus. Nesiliaujami valymo procesai vyksta Pabaltyje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje ir kituose sovietų okupuotuose kraštuose. Tų suvaidintų ‘procesų” pagrindas: sabotažas, krašto išdavimas, špionažas. Pavergtoje Lietuvoje Gedimino kalne ir kitose vietose įvairių progų metu iškyla tautinė lietuviška trispalvė vėliava. Tai vis pogrindžio ir partizanų rizikingų darbų nuopelnai.
Sovietai yra geri šaltojo karo specialistai. Jie šiuo keliu eidami ir veikdami be didelių gyvybinių aukų nukariavo pusę pasaulio. Tačiau lazda turi du galu: pavergtų ir taip vadinamų satelitinių kraštų pogrindis ir partizanai, naudodami tų pačių sovietų šaltojo karo metodus, suardė sovietų planus ir pridarė jiems rūpestingo galvosūkio. Sovietų politinė ir karinė vadovybė puikiai žino, kokie šių pavergtų tautų pasipriešinimo rezultatai juos laukia eventualaus karo atveju.
Kai sovietai šaltuoju karu skina sau laimėjimus, tai pagaliau ir Vakarai šį ginklą arba šį karo vedimo būdą pašaukė į frontą prieš Sovietus. Kaip žinome, kai kurie vakariečių žymūs ir patyręs karo specialistai bei politikai linkę manyti, kad prieš sovietus reikia kariauti jų pačių (sovietų) ginklais ir metodais.
Lietuvių tarpe, ypač kovose dėl Lietuvos laisvės, partizano ir kario sąvokos yra tampriai susiję. Visais sunkiais Tėvynei laikais jie vienas kitą papildydavo ar pakeisdavo. Nepriklausomybės kovų metu Lietuvos šiaurėje narsiai prieš bolševikus kovėsi Joniškėlio partizanų mirties batalijonas, kuris vėliau išaugo į 9-tą pėstininkų pulką. Garsūs buvo Žemaitijos partizanai. Ilgai lietuvių atmintyje pasiliks Vilnijos, ypač Perlojos partizanų kovos prieš okupantus. 1923 metais Klaipėdos atvadavimas irgi susijęs su
pogrindžio ir partizaninio pobūdžio veiksmais. Pirmosios ir dabartinės sovietų okupacijos metu, lietuvių pogrindžio dalyvių ir partizanų vardas tapo garsus pasaulyje. Aktyviausias rezistentų eiles visais laikais sudarydavo ir sudaro daugumoje Lietuvos kariuomenės kariai ir šauliai, šiandieną lietuvio lūpose žodis partizanas tapo šventenybe. Nevalia šia sąvoka spekuliuoti siauruose politiniuose ar asmeninio pobūdžio interesuose, jei norima tą šventenybę išlaikyti nesuteptą.
Lietuvos laisvinimo aušra
Laisvojo pasaulio tautos palaipsniui ir nuosekliai rikiuojasi kovon prieš rytų barbariją. Pavergtų tautų iš sovietiško jungo laisvinimo valanda artėja. Tai lemiamai kovai keliamos ir jungiamos aktyviausios visų kraštų jėgos. Lietuvos laisvinimo kovą jau eilė metų vykdo mūsų paskiri kovojantieji broliai Lietuvoje. Gi tam galutinam pasirengimui ir žygiui mūsų lietuviškos aktyviausios jėgos buriasi į sąjūdžius - rezistencijas visame laisvame pasaulyje. Mūsų spaudoje dažnai pasigirsta būkštavimai dėl perdidelio susiskaldymo į įvairius sąjūdžius - rezistencijas, sielojav masi dėl stokos vienybės Tėvynės laisvinimo darbe. Manyčiau, kad čia didelės katastrofos dar nėra. Nesvarbu kuriame mes lietuviškame sąjūdyje dalyvautumėm: Laisvės Kovotojų, LAS, LAF, LRS ar kituose — svarbu, kad mūsų daly-ir pašvęstas Lietuvos bei kitų pavergtų tautų laisvinimui. Visi musų šio pobūdžio sąjūdžiai yra geri, jų viršūnėse stovį vyrai Lietuvos laisvinimo kovose užsigrūdinę, lietuviai idealistai. Pilna vienybė atsiras, kai išmuš lemiamoji laisvinimo valanda, kaip tai buvo 1941 me tų birželyje. Gi tie, kurie Lietuvos laisvinimo kovas praleido nuošaliai, savo pastabomis turėtų būti santūresni ir kuklesni.
Būtų naivu galvoti, kad Lietuvai laisvę iškovos vien mūsų broliai partizanai Lietuvoje ir kad tai yra jų vienų reikalas. Kova prieš rytų barbariją bus ilga ir sunki, šių dienų bet kuriai kovai reikia apjungti visas gyvybines ir materialines jėgas. Lietuvos laisvinimo žygyje yra ir bus reikalingi ne vien pajėgūs ginklą valdyti, bet visi lietuviai. Sudėtingaii, moderniškai kovai vesti reikalinga prityrę karo vadai, išsimokslinę politikai, ekonomistai ir visi kiti nepalaužiamo charakterio vyrai. Pagaliau, šią kovą rėmimas doleriu turėtų būti skaitoma irgi Lietuvos laisvinimu,jei asmuo aktyviai negali dalyvauti Lietuvos laisvės kovotojų eilėse. Generolas Bradley pasakė: “Kariai be ginklų moderniniame kare yra bejėgiai, tačiau ginklais be karių — yra beverčiai”. Todėl, jungdami savo negausias jėgas žūtbūtinei kovai, turime atsižvelgti į dabartines sąlygas, turime pasirinkti tokią kovos sritį, kuri mums yra prieinamiausią, kad mūsų indėlis Lietuvos ir kitų pavergtų tautų laisvinimo žygyje būtų našiausias.
