RUSIŠKASIS BOLŠEVIZMAS IR LIETUVOS KARIUOMENĖ
JONAS SAKALAUSKAS
Atstačius Lietuvos nepriklausomybę, jaunoji valstybe tuojau pat atsidūrė didelių pavojų akivaizdoje. Pradinis kūrybos darbas buvo trukdomas priešų, kurie stengėsi užgniaužti Lietuvos savarankų gyvenimą. Nualinta po pirmojo pasaulinio karo Lietuva buvo reikalinga rūpestingo jai padarytų žaizdų gydymo. Deja, tuos svarbius reikalus teko atidėti ateičiai, nes valstybės apgynimas nuo priešų paėmė visas jėgas.
Mūsų tautos gyventos žemės nuo senų senovės buvo apsuptos gausių skaičiumi tautų, kurios visais laikais stengėsi nustelbti lietuvius, kurie tik vieną turėjo troškimą — gyventi savitu gyvenimu ir kitoms tautoms nesudarė grėsmės. Tuo tarpu iš visų pusių Lietuvos kaimynai buvo grėsmingi ir iš jų palvoj aus mes sulaukdavom be pertraukos. Susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei jai nebuvo draugingi ir parblokšti karo eigoje vokiečiai ir greta Lietuvos atsikuriantieji savo nepriklausomybę lenkai. Ypač paskutinieji, sapnuodami pasibaigusius praeities sapnus, vis dar tikėjosi lietuvius įtraukti savo įtakon. Amerikos prezidento Vil-sono paskelbtieji keturiolika punktų, kurių tarpe bene svarbiausias buvo tautų apsisprendimo teisė, draudė ir vieniems ir kitiems atvirai pulti naujai atsikūrusią Lietuvos Respubliką. Iš pasalų puldinėjimai nors ir buvo Lietuvai kenksmingi, bet dėl minėtų aplinkybių jau negalėjo sudaryti mirtino pavojaus.
Tačiau lietuvių tautai didžiausias pavojus paskutiniais šimtmečiais susidarė iš rusų pusės. Rusai, pavergę daugybę tautų savo imperialistinėj akcijoj, užklupo ir Lietuvą. Jeigu pirmojo pasaulinio karo pasėkoje rusų nacionalistine agresija buvo apmalšinta, tai bolševizmui Rusijoj įsigalėjus, atsirado naujas negirdėto - neregėto žiaurumo pavojus iš subolševikėjusių rusų.
Jokie demokratiniai Amerikos prezidento Vilsono punktai balševikams ir nebuvo ir dabar nėra privalomi. Jų gaujos pradėjo plūsti į Lietuvą. Ir Lietuvos vyriausybė, šį pavojų pajutus, išleido istorinį atsišaukimą į krašto jaunuomenę, kviesdama stoti savanoriais į organizuojamus tėvynei ginti pulkus. Rusų bolševikų pavojus privertė Lietuvos tuometinius vadovus imtis Lietuvos kariuomenės organizavimo. Jeigu mūsų savanoriai nebūtų pastoję kelio rusams-bolševikams, jie būtų užplūdę visą Lietuvą.
Kovon su rusais-bolševikais stojo visos gyvosios lietuvių tautos jėgos. Lietuviai gerai atsimenė rusų priespaudą, o naujas rusų-bolševikų imperializmas sudarė dar piktesnį, negu lig tol buvo, rusų pavojų, kuris sudarė mirtiną grėsmę naujai atkurtai Lietuvos valstybei.
Kovose su rusais-bolševikais Lietuvos kariuomenė sutvirtėjo ir išaugo. Lietuvos kariuomenė pasidarė tiek pajėgi, kad galėjo atblokšti atgal atkaklius rusų puolimus. Daug ko trūko pradžioje Lietuvos kariuomenei. Ir ginklai pradžioje buvo silpnoki ir aprūpinimas buvo menkas, bet lietuvių kovotojų dvasia ir ryžtinguams visas kliūtis nugalėjo.
Nors lietuviai, prieš rusus kovas laimėję, pasiekė su jais taikos sutarties, bet tikrosios taikos su rusais niekados nebuvo. Nei vienos valandos rusai nepaliko lietuvių ramybėje. Neturėdami kitų būdų ardyti Lietuvos gyvenimą rusai praktikavo įvairias provokacijas, kurių tikslas buvo pakirsti Lietuvos kariuomenės atsparumą. Rusų-bolševikų agentai nuolatos veikė kariuomenės eilėse, stengdamiesi rasti lietuvių tarpe savo šalininkų ir tuo pačiu lietuvių tautos išdavikų. Tačiau šis juodas darbas pikčiausiems Lietuvos priešams niekados praeityje neturėjo pasisekimo ir ligi šiai dienai jų klastingos pastangos nebūtų dauvsios jokių vaisių, jeigu du pagrindiniai Lietuvos priešai — Hitleris ir Stalinas — nebūtų susitarę Lietuvą praryti. Tik panaudota milžiniška jėga ir susidariusios politinės ir militarinės aplinkybės atėmė galimumą gintis nuo šio mirtino pavojaus.
Pirmas rusų-bolševikų žygis, kai tik jie įsiveržė į mūsų kraštą, buvo Lietuvos kariuomenės panaikinimas. Beginklė tauta jau negalėjo jiems pasipriešinti, nors kiekvienas Lietuvos jaunuolis degė šventu neapykantos jausmu tiems pastoviems ir paskutiniais dešimtmečiais virtusiems pikčiausiems mūsų tautos priešams.
Kovoje su rusais Lietuvos kariuomenė gavo kovos krikštą, tose kovose ji pasidarė stipri, tose pačiose kovose Lietuvos kariuomenė ir vėl atgims ir sutvirtės tiek, kad galės apginti savo tėvų ir senelių žemę.
Turėkime vilties, kad tie laikai nėra tokie tolimi, kaip kai kas galbūt šiandien dar mano ...
LIETUVOS KARIUOMENĖS ATSIKŪRIMO SUKAKTIES MINĖJIMAS
Visur, kur tik laisvojo pasaulio kraštuose gyvena didesnis būrys lietuvių, Lapkričio 23-ji kaip Lietuvos kariuomenės atsikūrimo data bus iškilmingai švenčiama. Šiuo metu, kai mūsų kraštas kenčia žiauriausią priespaudą, ta diena bus susikaupimo ir ryžto pasireiškimas visiems vieningai siekti, kad Lietuvos žemė kuo greičiausiai būtų išlaisvinta iš brutalaus okupanto.
New Yorkešios reikšmingos sukakties minėjimas įvyksta lapkričio 23 dieną. Už Lietuvos laisvę žuvusiuosius 11 val. Angelų Karalienės parapijos bažnyčioje įvyksta pamaldos, 4 val. po pietų Schwaben Hall salėse, Brooklyne, bus iškilmingas minėjimas ir koncertas. Pagrindinę kalbą pasakys Lietuvos kariuomenės generolas Povilas Plechavičius. Atvykęs iš Clevelando vyrų oktetas “Ąžuolas”, Juliaus Kazėno vadovaujamas, atliks meninę programą. Akompanuos Aleksas Mrozinskas.
Šį plataus masto minėjimą ruošia jungtinės jėgos: Amerikos Lietuvių Legijonas, Lithuanian Memorial Post, Lietuvių Karių Sąjunga “Ramovė” ir Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos I-sis skyr.
Clevelandekariuomenės sukakties minėjimas įvyksta taip pat lapkričio 23 d. Turimomis žiniomis minėjimai lapkričio mėnesį dar įvyksta Philadelphijoje, Bostone, Chicagoje ir kitose vietovėse.
LIETUVIŲ KARIŲ KARTOTEKOS PRANEŠIMAS
Pranešame visiems kariams, kad pasikeitė Lietuvių Karių Kartotekos adresas. Visais reikalais prašome rašyti:
Lietuvių Karių Kartoteka 6535 So. Wolcott Av.,
Chicago 36, Ill., USA
