PAVĖLINĘS NAUJOKAS
TEODORAS PAPARTIS
Jaunuolis, 1922 m. gruodžio mėnesį, prisistatė Utenos Naujokų Ėmimo komisijai, kuri po sveikatos patikrinimo priėmė jį ir paskyrė į artilerijos pulką. Po priėmimo visiems naujokams buvo duotos keturios savaitės atostogų. 1923 m. sausio mėn. 13 d. reikėjo atvykti į Utenos komendantūrą. Nustatytu laiku susirinko visi naujokai. Čia, Utenos komendantūros tarnautojai naujokus sutvarkė ir suskirstė į dalinius. Visi tie naujokai, kurie buvo paskirti į 3 pėstininkų pulką ir į 1 artilerijos pulką, turėjo pėsti žygiuoti iš Utenos plentu į Ukmergę. Naujokų daiktams vežti buvo paskirtos pastotys.
Kadangi buvo žiema ir dar kietoka, tai žygiuojant kelyje naujokai linksmai ir gyvai išdykavo. Mėtėsi sniego gniūžtėmis, dainavo, šūkavo, nes visi buvo gerai nusiteikę. Pakelėje teko vieną naktį nakvoti pas vietos ūkininkus. Žygiuojant iš Utenos į Ukmergę pasitaikė tarp naujokų ir susirgimų. Keli net susirgo plaučių uždegimu.
Šio straipsnio autoriui irgi teko dėl ligos atsidurti Kauno Karo ligoninėje. Išgulėjęs Karo ligoninėje apie mėnesį laiko pasveiko ir dar gavo 21 dieną sveikatos pataisymui atostogų. Užtat jam teko pora mėnesių pavėluotai atvykti į paskirtą dalinį.
Po sveikatos pataisymo atostogų jaunuolis atvyko į 1 artilerijos pulko štabą, kuris tuo metu stovėjo netoli Ukmergės, Antakalnio dvare. Iš pulko štabo jis buvo paskirtas į 4 bateriją, kuri stovėjo Lidokių dvare, apie 12 kilometrų nuo Ukmergės.
Atvykus į 4 bateriją jam pirmą kartą teko susidurti su kario gyvenimu, drausme, tvarka ir apmokymo programa. Čia jį aprūpino pataline, čiužiniu, lova ir aprengė kario uniforma. Kai viskas buvo sutvarkyta, pagal puskarininkio nurodymus, pirmą kartą išvedė jį į rikiuotę, apie kurią jokio supratimo nebuvo turėjęs.
Naujokų apmokymui buvo priskirti du puskarininkiai. Vienas iš jų buvo vyresnysis puskarininkis, kitas jaunesnysis puskarininkis. Tais laikais taip ir buvo vadinami puskarininkių laipsniai. Vėliau jie buvo pakeisti. Užgirdę rikiuotės komandas visi naujokai jau žinojo ką daryti, tik tas vienas vėliau atvykęs nesusigaudė ir nežinojo kokia komanda ką reiškia ir ką reikia daryti.
Karininkas dalyvavęs naujokų apmokyme pažiūrėjo į vėliau atvykusį naujoką, pakrapštė sau galvą ir įsakė jaun. puskarininkiui paimti jį vieną, nuvesti nuošaliai ir pamokyti atskirai. Jaun. puskarininkis tą naujoką atskyrė nuo rikiuotės, nuvedė nuošaliai ir aiškiai, tėviškai pradėjo aiškinti ir mokyti, ką kokia komanda reiškia ir ką reikia daryti. Pamokinęs vieną apie 4 valandas, tai yra iki pietų, jaun. pusk. priėjo prie karininko ir jam pranešė, kad daugiau nėra reikalo jį vieną mokyti, ir galima įjungti į bendrą rikiuotę.
Reikia pasakyti, kad visą naujokų apmokymo metą karininkai ir puskarininkiai buvo labai švelnūs ir naujokų padarytas klaidas aiškino tyliai, ramiai, žmoniškai švelniai. Negąsdindami baudomis, keiksmažodžiais, ar barimais. Žinoma, buvo atsitikimų, kad karininkas, arba puskarininkis nubaudžia kokį naujoką, bet tik tada, kai įsitikinta, kad kareivis simuliuoja. Nežinau kaip kituose daliniuose buvo auklėjami ir mokomi kareiviai, bet mano dalinyje, kur aš tarnavau, buvo skiepijama sąmoninga, o ne baime paremta drausmė. Pasitaikydavo iš kareivių tarpo vienas kitas, kuris nenorėdavo paklusti sąmoningos drausmės nuostatams, — tas gaudavo drausmės pabaudą.
Pabaigus naujokų apmokymą iš 4 baterijos 5 kareiviai naujokai buvo atrinkti į artilerijos Mokomąją komandą, kuri tuo metu buvo Augštojoje Panemunėje. Baterijos vadas įsakė išrikiuoti bateriją. Atvykęs apžiūrėjo bateriją, pasakė trumpą žodį ir pradėjo šaukti pavardes tų kareivių, kurie buvo atrinkti. Tarp jų buvo ir vėliausiai atvykusio naujoko pavardė. Čia pat, baterijos vadas įsakė viršilai paruošti iššauktiems kareiviams išvykimo dokumentus.
Rytojaus dieną, per rytinį patikrinimą buvo įteikti išvykimo dokumentai. Viršila įsakė sutvarkyti savo daiktus ir pasiruošti išvykimui. Netrukus atvyko baterijos gurguolės vežimas į kurį išvykstantieji sudėjo savo daiktus, susėdę ir atsisveikinę su Pajuosčio dvaru, nudardėjo Panevėžio link. Vykstantieji į Mokomąją komandą buvo susirūpinę ir daug tarpusavyje nekalbėjo. Atvykę į Panevėžio geležinkelio stotį, susitvarkę su bilietais, atėjus traukiniui, visi išvyko į Kauną.
Pasiekę Kauną apsidžiaugė ir traukinėliu, per Šančius, nuskubėjo į Augštąją Panemunę. Išlipus A. Panemunės stotelėje kairėje buvo matyti didingai stovinčios raudonų plytų kareivinės. Artinantis prie kareivinių, kitų artilerijos pulkų kareiviai, kurie jau buvo atvykę į Mokomąją komandą kiek anksčiau, šypsodamies mus paklausė, iš kurio pulko?
Prie kareivinių durų mus sutiko Mokomosios komandos viršila Macelis, kuris nurodė mums kur eiti ir kur daiktus padėti. Viršila pasakė, kai suvažiuos visi mokiniai, tai tuomet nurodys nuolatinę lovą ir daiktams sudėti vietą.
Kai iš visų artilerijos pulkų susivažiavo mokiniai, tai rytojaus dieną 10 val. visus išrikiavo. Atvyko Mokomosios komandos viršininkas vyr. ltn. Valkūnas, lydimas ltn. Šliogerio ir ltn. Botyriaus. Mokyklos viršininkas susirinkusiems mokiniams paaiškino atvykimo tikslą, užduotį ir pareigas. Pabaigoje tėviškais žodžiais palinkėjo sėkmės moksle, būti gerais ir drausmingais mokiniais. Po to, viršila išskirstė mus į būrius ir skyrius. Nurodė kiekvienam mokiniui lovą ir vietą daiktam sudėti. Mokinių lovos turėjo būti išrikiuotos pagal vieną tiesią liniją, negalėjo būti išsikišusių lovų. Antklodės ant lovų turėjo būti be raukšlių—ištemptos. Tokia tvarka mokinių buvo stropiai dabojama iki mokyklos užbaigimo.
Po susitvarkymo buvo pradėtas mokslas. Artilerijos mokslas yra sudėtingas ir įvairus. Čia patrankos medžiaginės dalys, jų veikimas (o dalių yra nemažai), jų priežiūra, važinėjimas su patrankomis, patrankoms pozicijos išrinkimas, išvažiavimas; pozicijos paruošimas šaudymui, šaudymas iš patrankų, busolė, dvišakis žiūronas, arba Ceiso vamzdis, šaudymo teorija. Pagaliau, pėsčiųjų rikiuotė, įvairūs statutai, arklių priežiūra, gimnastika. Taigi, patekus į artilerijos puskarininkių Mokomąją komandą yra ko mokytis, yra ko galvelę pasukti. Reikia atsiminti, kad visi mokiniai savo gyvenime tokių dalykų niekad nebuvo matę Bet, ačiū Dievui, Mokomosios komandos karininkai buvo kaip tėvai. Ypatingai Mokomosios komandos viršininkas vyr. ltn. Valkūnas buvo takto ir tėviškų jausmų žmogus. Jis dėstė artilerijos šaudymo teoriją. Kai jis dėstė pamoką tai taip mokėjo gerai perduoti ir įkvėpti tas žinias, kad ir norėdamas negalėjai pamiršti. Kiti karininkai dėstė kitus dalykus.
Išbuvę Mokomojoje komandoje vienerius metus, daugelis mokinių, kurie netingėjo, susikrovė ir išsivežė nemažą žinių bagažą. Mokinių įgytų žinių patikrinimui ir įvertinimui buvo sudaryta speciali komisija iš atskirų pulkų skirtų karininkų. Kvotimų metu pasirodė, kad šio straipsnio autorius pavėlinęs naujokas, išlaikė egzaminus pirmuoju. Visi išlaikiusieji buvo pakelti į grandinio laipsnį. Neišlaikę egzaminus grįžo į dalinius su tuščiomis rankomis. Po visų iškilmių, po pažymėjimų įteikimo įvyko bendra visų dalyvių vakarienė.
Po užbaigimo visi mokiniai išvažinėjo į savo dalinius iš kurių buvo atvykę, šio straipsnio autoriui teko sugrįžti atgal į 1 artilerijos pulko 4-tą bateriją, Pajuostės dvare. Čia neilgai teko būti ir džiaugtis Pajuostės dvaru, jos apylinkėmis ir Nevėžio upeliu. Vieną gražią dieną pulko vadas plk. Geiga įsakė 4-tai baterijai pasiruošti kovos parengtim Karininkai ir kareiviai subruzdo kaip skruzdės skruzdėlyne ruošti bateriją kovos tvarkom Netrukus viskas buvo paruošta, sutvarkyta iki smulkmenų ir karininkų patikrinta. Praslinkus kelioms valandoms, 4-tai baterijai buvo įsakyta vykti į Panevėžio geležinkelio stotį, pasikrauti į traukinį ir vykti į Klaipėdą, 7 pėst. pulko vado žinion.
1924 m. rugpjūčio mėn. pradžioje (dienos nebeprisimenu), vakare, apie 10 val. 4 baterija iš
Pajuostės pajudėjo Panevėžio stoties link. Kelias buvo geras ir netolimas, tad visą laiką baterija žygiavo risčia ir greit atsidūrė Panevėžio stotyje. Prie pakrovimo rampos stovėjo traukinys į kurį baterija pasikrovė. Darbas buvo atliktas sklandžiai ir greitai. Kaip tik buvo viskas sutvarkyta, garvežys davė atsisveikinimo signalą ir spiaudydamas tirštais dūmų kamuoliais, traukinys pradėjo judėti pirmyn.
Traukinys riedėjo pusėtinai greitai ir tik sustodavo trumpam laikui didesnėse stotyse. Nedavažiavus Klaipėdos stotį prie semoforo traukinys sustojo ir čia baterijos vadas davė įsakymą išsikrauti iš traukinio. Darbas buvo atliktas labai greitai, ir tuščias traukinys, vos bejudėdamas, nušliaužė į Klaipėdos stotį.
Baterija, susitvarkiusi, nuvyko tiesiog į Klaipėdos centro aikštę ir prisijungė prie 7 pėst. pulko įgulos, kuri stovėjo išsirikiavusi paradui, kur laukė atvykstančios baterijos. Po parado pulkas sugrįžo į kareivines.
Susitvarkiusi 4 baterija pradėjo normalų gyvenimą. Tuo metu 7 pėstininkų pulko vadas ir įgulos viršininkas buvo plk. Petras Genys.
Pragyvenęs apie pusantrų metų įguloje įsitikinau, kad plk. Petras Genys buvo taktiškas ir karių mylimas viršininkas. Kiek teko nugirsti iš įgulos karių, jis nemėgo melagių ir girtuoklių.
Praleistas mūsų kariuomenėje trijų metų laikotarpis paliko mano gyvenime neišdildomai gerą ir malonų prisiminimą. Kartais mūsų spaudoje tekdavo skaityti paskelbtas nepalankias žinias apie mūsų kariuomenę ir karininkus. Turiu pasakyti ir prisipažinti, kad kariuomenėje būtinos tarnybos metu man neteko sutikti netikusių, blogų karininkų. Žinoma, aš čia kalbu tik pats už save ir tik už tą dalinį, kuriame tarnavau. Mano baterijos vadas buvo kapitonas, vėliau pulkininkas ir 2 artilerijos pulko vadas Justinas Kibirkštis. Jis buvo visų baterijos karių mėgiamas ir mylimas karininkas, lyg baterijos tėvas, mylėjo kareivį ir niekam neleido jo skriausti. Taip pat negaliu pamiršti būrio vadą ltn. Kuosą, kuris buvo labai švelnaus būdo ir kareivių mėgiamas karininkas, visuomet linksmai nusiteikęs. Dar nepranyko iš atminties ir kitas būrio vadas ltn. Jonas Narkevičius, kuris labai gražiai tėviškai auklėjo ir mokė mus, kareivius. Taip pat neužmirštamą įspūdį paliko mano širdyje vyr. ltn. Vincas Remeikis, kuris buvo taktiškas ir malonus karių auklėtojas. Visada ir visur buvo pasiryžęs kareiviams padėti ir juos paguosti, jei kuris papuldavo į kokią nors nemalonę ar nusiminimą.
Perskaičius šį mano atsiminimų žiupsnelį gal kai kam atrodys, kad 4 baterijoje buvo tik palaida kareivių minia. Ne, taip nebuvo. 4 baterijoje buvo tvarka, drausmė ir susiklausymas.
LšST V visuotinio atstovų suvažiavimo posėdžio dalyviai. Pirmoje eilėje iš k. j d. sėdi šauliai: V. Šarka, J. Švoba, St. Jokūbaitis, lg. Petrauskas ir VI. Išganaitis.
