Šaulė tremtyje
Motinai, palikusiai saugoti gimtosios žemės saujos. . .
S. KAUNELIENĖ
Vėl gražusis gegužės mėnuo skrieja per tėvynės laukus, kaimus, miestus ir miestelius. Jo stebuklingoji galia prikėlė ir žaliais lapeliais papuošė medžių ir krūmų šakeles, mėlynomis žibuoklėmis ir svaigiai kvepiančiais jievų krūmais — pakriaušes ir šlaitus, įvairiaspalvėmis gėlėmis išmargino pievas. Orą suvirpino mažųjų giesmininkų džiugios melodijos. Džiaugsmu prisipildė žmonių širdys.
Tik Tu, o motin, nebeišeisi šį gražų sekmadienio rytą iš gryčios pasveikinti saulutės, paglamonėti žolynėlių, prakalbinti paukštelių. Nebelauksi Motinos dienos sveikinimų iš tolimųjų užjūrio kraštų, nuo savo išblaškytų sūnų. Nebesulaukusi nei gegužės, nei Motinos dienos, nes iškeliavai ten iš kur niekas nebegrįžta ... Ir ilsiesi dabar tyli ir rami karštai pamiltoj tėviškės žemelėj. Žemelėj, kurią su tokia meile purenai, saugojai, kurios ir karo audroms siaučiant, atėjūnų sviediniams žalojant, svetimiesiems mindant, neapleidai. ..
O Motina! Palikus saugoti šventosios žemės
Mažyčio žiburio gimtajam židiny. [saujos,
Tavam raukšlėtame veide pati tėvynė šneka,
Tavam pilkam veide— sustingusi širdis ...
(Stelingis)
Ir kentėjai atėjūnų mušimus, spardymus, šaltį ir badą. Išgėrei gyvenimo kančių taurę iki pat dugno. Tyli ir viena. Tavo gyvenimo draugą dar Pirmojo karo metu atėjūnai, užtai kad jis nesutiko atimti paskutinio kąsnio iš badaujančių kaimynų burnų, mirtinai užplakė. Likai jauna ir graži su mažyčiais vaikais. Atsisakei asmeninės laimės, pasiaukojai vaikams ir tėviškės žemei. Sunkiai dirbdama, užauginai ir išmokslinai sūnus. Jų širdyse įdiegei karštą meilę: Dievui, tėvynei ir broliui, sesei lietuviui. Įskiepijai tvirtus moralės principus. Džiaugiaisi vaikais ir laukei ramios senatvės . .. Deja! Vėl piktų atėjūnų gaujos užplūdo tėvynę. Vėl jie žalojo tėviškės laukus, kankino ramius artojus.
Daugelis, palikę namus, traukėsi į Vakarus. Tik palaiminai ir išleidai sūnus. Pati likai saugoti namų, purenti žemelę, laukti laisvės ir sūnų. Gyvenime nieko blogo niekam nepadariusi, nieko nenuskriaudusi, nepagalvojai, kad atėjūnui tai visai nesvarbu . . . Kankinama, mušama, vargo jungą vilkdama, nesiskundei, tik džiaugiaisi, kad sūnūs toli, kad niekas jų nekankina. Gyvenai gyvenimą, kurio padorus žmogus pikčiausiam priešui nelinkėtų . . . Raminaisi malda, gyvenai viltimi.. . Vargo raukšlės išvagojo tavo kadaise skaistų veidą, pritemdė rugiagėlių spalvos akis . ..
Netikėtai švystelėjo skaidrus spindulys — pirmas laiškas iš užjūrio, pirmas siuntinys. Manei, kad pliš tau iš džiaugsmo širdis. Bučiavai ir glamonėjai, lyg kūdikį, laišką, verkei ir juokeisi ir savo džiaugsmu dalinaisi su kaimynais. Pamiršai iškentėtas kančias ... Nė karto neparašei apie savo kryžiaus kelius . . . Nuolat dėkojai už gausias dovanas, prašei neskriausti savęs ... Taip rašyti galėjai tik Tu, tokia mylinti, tokia pasiaukojanti.
Neilgai džiaugeisi... gyvenimo vargai, iškentėti nedatekliai, kančios sunaikino tave, įsimetė ligos. Ir vėl kentėjai kantri, kaip tėviškės žemė. Gyvenimo audrų užgrūdinta, nugalėjai ligas ir pavasarį grįžai į savo gryčią, į savo tėviškės laukus. Džiaugeisi kiekvienu žolynėliu, kiekviena saulėta diena, žvilgsniais glamonėjai kiekvieną akmenėlį, kiekvieną krūmelį. .. Lankei gimines, bažnyčias. Tik neilgai... Antrojo pavasario nebesulaukei. Šaltą vasario popietę, prispaudusi prie lūpų savo gyvenimo simbolį—kryželį, paskutinį kartą atsidusai ir užmerkei akis... Viena grūmeisi su gyvenimu, viena likai saugoti namų židinio, viena ir su gyvenimu atsisveikinai.. .
Šiandien, kai visi skuba pas savo motules su meile širdyse, šypsenomis lūpose ir dovanėlėmis rankose, prie tavo kapo nesuklups tavo sūnūs, nepapuoš jo pavasario žiedais, nepalaistys savo karštomis ašaromis. Tik savo mintimis nuskris jie ten kur tu ilsiesi, nes jų širdyse likai Tu amžinai gyva, gražiausias ir šviesiausias — mylinčios, pasiaukojančios, savęs išsižadančios — lietuvės motinos pavyzdys.
Būk, motinėle, tuo pavyzdžiu kiekvienai lietuvei motinai!
ŠAULĖS MOTERYS SUVAŽIAVIME
S-gos atstovų suvažiavime Detroite, be brolių šaulių, pirmą, kartą dalyvavo ir gražus būrys sesių. Jų tarpe šaulių s-gos įkūrėjo jauniausia dukra prof. Emilija Pūtvytė, Toronto VI. Pūtvio kuopos garbės narė Elzė Jankutė, birutiečių veikėja, šaulė Veronika Černienė ir kt.
Visos dalyvavusios šaulės, moterų šaulių vadovės, buvo suvažiavimui gražiai pristatytos.
Čikagos sesės: moterų vadovė Stasė Cecevičienė, Emilija Genčiuvienė, E. Abelkienė, K. Brazienė, Galinda Šilingaitė ir Daiva Šilingaitė. Klaipėdos kuopos jūrų šaulės: Alė Šumakarienė ir Aldona Krikščiukienė. Toronto sesės: moterų vadovė Elena Dambrauskienė, pav. Zuzana Jonikienė ir Ona Adomavičienė, viešnios Regina ir Lidija Stoškutės. Tolimo Montrealio vienintelė atstovė, Aldona Urbanavičienė. Delhi Gedimino kuopos: Elena Rugienienė ir Irena Pesiulienė. Hamiltono: Stasė Kanaukienė ir Stasė Petkevičienė. Detroito sesės, suvažiavimo šeimininkės: moterų vadovė Lidija Mingėlienė, Stefa Kaunelienė, Valerija Šulcienė, Marija Šimkienė, Vladislava Šiurkienė, p. Jodinskienė, Bronė Selenienė, Aldona Tamulionienė ir kt. Jūros šaulės: vadovė Sirutavičienė, Marijona Krikščiūnienė, p. Kniūrienė ir M. Hudson.
Į garbės prezidiumą buvo pakviesta Toronto sesė Elzė Jankutė, kuri pasveikino suvažiavusius. Pavėlavusi atvykti prof. Emilija Putvytė savo žodį tarė vėliau, darbo posėdžio pradžioje.
Darbo posėdžio prezidiuman buvo viee-pirm. pareigoms pakviesta Kunigunda Kodatienė ir sekretoriatan Stefa Kaunelienė.
Džiugu, kad šį kartą toks moterų skaičius dalyvavo suvažiavime, kas parodo jų aktyvumą darbe ir domėjimąsi šauliškais reikalais.
Dalyvavusios sesės dėvėjo naujas uniformas arba tautinius rūbus. Atvykusios, registracijos komisijos sesių S. Kaunelienės, L. Mingėlienės ir M. Šimkienės, buvo papuoštos tautinių spalvų kaspinais.
Sesėms buvo miela pabendrauti, arčiau susipažinti. Apgailestavome, kad savo tarpe neturėjome buv. moterų šaulių vadovės s-gos garbės narės Sofijos Pūtvytės-Mantautienės, (kuri atsiuntė mums sveikinimus), kad 1969 m. nustojome ideologiniai brandžios sesės “Šaulės Tremtyje” redaktorės Emilijos Petrauskaitės, kad šiuo metu sunkiai serga Detroito darbščioji sesė Stasė Pranėnienė. Savo seseriškais jausmais rišomės su visomis nesančiomis mūsų tarpe.
Šaulė negali liūdėti, jos pareiga — darbas savo tautai, savo tėvynei, ji turi dirbti ir už tuos kurie nepajėgia ar jau nebegali...
Moterų šaulių vadovė K. Kodatienė, kuri vėl įėjusi į Centro valdybą pasiliko vadovės pareigose ir kartu jau nuo praėjusio pavasario eina “Šaulės Tremtyje” redaktorės pareigas, pasidžiaugė suradusi labai tinkamą redaktorės pareigoms sesę, Detroito visuomenininkę, istorikę Stefaniją Kaunelienę, kuri sutiko nuo spalio mėn. perimti “šaulės Tremtyje” redaktorės pareigas.
Suvažiavimo darbo prezidiumas. Sėdi iš k.: p-kas Marijonas Šnapštys, vicepirm. Kunigunda Kodatienė, garbės pirm. Vaidievutis Mantautas, sekretoriai: Vladas Mingėla, Stefanija Kaunelienė, Kazys Daugvydas.
Foto: Kazimiero Sragausko
Sesės E. Abelkienės pasiūlymu, šaulės išnešė pageidavimą, kad sekančio suvažiavimo metu joms būtų numatytas laikas susirinkti atskirai savo reikalų aptarti.
Pasidžiaugta sesių darbu vienetuose, seserišku sugyvenimu savo tarpe ir su broliais, o taip pat, brolių džentelmeniškumu ir gražiu atsinešimu bendrame darbe.
Posėdžiavome, klausėmės darbų pranešimų, įvairių sugestijų, rinkome naują valdžią. Stiprinomės dvasiniai klausydamos meninės programos, dalyvaudamos pamaldose, kiekvieną laisvą minutę seseriškai, broliškai bendraudamos, o taip pat ir kūniškai, atgaivintos sesių detroitiečių skaniomis vaišėmis.
Grįžusios su nauja energija ir pavasariška nuotaika, naujai sužaliuokime, dar aktyviau subujokime savo darbais — Nepriklausomai Lietuvai.
Sesė K.
Stasė Pranėnienė, aktyvi, darbšti Detroito šaulė, šiuo metu sunkiau serganti, buvo aplankyta s-gos p-ko Vl. Išganaičio, Alg. Budrecko, Čikagos moterų šaulių vadovės St. Cecevičienės, visų šaulių moterų vadovės K. Kodatienės ir kt. suvažiavimo dalyvių. Visi linkėjo kuo greičiau pasveikti.
Jūrų šaulių moterų uniforma — pristatyta jūros šaulių skyriaus vedėjo Mykolo Maksvyčio, šių metų, kovo 5 d. buvo s-gos pirmininko patvirtinta ir leista nešioti.
Uniforma yra mėlynos spalvos kostiumėlis susidedantis iš į liemenį įimto švarkelio, lygaus į apačią kiek platesnio, sijonėlio, US Navy nešiojamos kepuraitės, baltos bliuskutės, ilgų kojinių, tamsių batelių ir juodo kaklaryšio.
Tikslus aprašymas išsiuntinėtas jūros šaulių vienetams.
A.A. ŠAULYS VYTAS PILĖNAS
Š.m. kovo 23 naktį buvo rastas prie namo, nežinomų piktadarių sumuštas, Vl. Pūtvio šaulių kuopos š. V. Pilėnas. Balandžio 3 d. vakare jis mirė neatgavęs sąminės, nors jam šv. Juozapo ligoninėje buvo padaryta galvos operacija. Balandžio 6 d., iš Prisikėlimo bažnyčios buvo palaidotas lietuvių šv. Jono kapinėse, Toronte.
Laidotuvių namuose ir per pamaldas garbės sargyboje stovėjo ir karstą nešė uniformuoti šauliai. Atsisveikinimo žodį, Kanados šaulių rinktinės ir Vl. Pūtvio kuopos vardu, tarė š. St. Jokūbaitis. Karstą leidžiant duobėn, sugiedotas Lietuvos himnas. Broliai šauliai atsisveikino kariniu saliutu.
Šaulys Vytas buvo gimęs 1924 m. kovo mėn. 12 d., Bartininkų km., Vilkaviškio aps. Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Tėvynei esant pavojuje, stoji savanoriu į gen. Plechavičiaus rinktinę, o ją vokiečiams likviduojant, buvo suimtas ir atgabentas į Vokietijos pagelbinę karo aviaciją.
Kanadoje, Toronte, gyvendamas priklausė SLA Toronto kuopai, būdamas ilgametis jos sekretorius. Priklausė medžiotojų ir žuvautojų klubui ir šaulių S-gai. Buvo draugiško būdo ir todėl jo palaikai buvo gausiai lankomi laidotuvių koplyčioje ir taip pat gausi vilkstinė mašinų palydėjo jį į paskutinę poilsio vietą.
Ilsėkis, šauly Vytai, ramybėje svetingoje, kad ir svetimoje Kanados žemėje. š. P. G.
šaulė Elena Skirmutienė, Skaudvilės š. būrio narė nuo pat būrio įsisteigimo 1920 m. Tų pačių metų žiemą buvo suorganizavusi didelę šiltų drabužių rinkliavą mūsų kareiviams fronte. Mirė Skaudvilėje 1955 m.
ŠAULIŠKA ŠEIMA
Šaulių S-ga nėra paprasta organizacija, tai sesių ir brolių, tampriais ryšiais sujungta, šauliška šeima.
Niekas taip žmonių nesuartina, nesuriša, kaip kilni idėja ir bendras darbas dėl jos. Idealistiniam šauliui-ei darbas Nepriklausomai Lietuvai yra šventa pareiga ir jokia auka dėl to neperdidelė. Išvargę ar nusivylę prisiminkime: kiek žuvo, tapo nukankintų dėl to pačio tikslo — aukojimosi Nepriklausomai Lietuvai, tai mūsų darbai atrodys tik lašeliai, tik atspindys žuvusių didvyrių didžiųjų darbų.
Tačiau ir lašas po lašo akmenį pratašo. Tegul tik tie visi lašeliai vieningai, sutartinai sruvena, tegul tik būna gerais darbais, šauliškomis tradicijomis pagrįsti.
Kuopų, būrių pirmininkai ir valdybos, patys rodydami pavyzdį, galėtų atkreipti daugiau dėmesio ir į savo vieneto narių gražų sugyvenimą, tikrą šaulrką solidarumą bet kuriam darbe. Čia ir jūs, mielos sesės, savo širdies jautrumu, moterišku švelnumu galėtumėte pasitarnauti, daug šilimos šauliškon šeimon įnešti.
Telšių šaulių kuopos ekskursija Klaipėdoje, 1936 metais.
Jadvygos Išganaitienės, buv. CV pirmininko žmonos, kapas šv. Kazimiero kapinėse. Mirusi sesė buvo VD kuopos šaulė ir moterų vadovė Lietuvoje. Padėtos gėlės užstoja šaulio ženklą paminkle. Paminklo dešinėje įsmeigta atsilankiusių tautinė vėliavėlė, kairėje — stovi sesės vyras Vladas Išganaitis ir kapą aplankę broliai ir sesės.
Nuotr. A. Barančiuko
Nuoširdžių, šiltų santykių išvystymui reikalinga kuo arčiau vienas kitą pažinti, dažniau susitikti, daugiau bendrauti. Ir juo daugiau bendro darbo praktiškų užsiėmimų, pramogų, juo greičiau visi suartėja, jaučiasi vienos šeimos nariais.
Dabar, kaip tik laikas ruošti šauliškas išvykas, gegužynes, ekskursijas, su iš anksto numatyta gera, įdomia programa, užsiėmimais gamtoje. Miestuose, kur yra daugiau vienetų, lankytis vieni pas kitus, o taip pat vieni kitus kviestis su menine programa, paskaitėle ir t.t. Tarpusavio bendravimui naudinga kai kuriuos parengimus ruošti drauge. Kiekviena proga dalinkimės savo žiniomis ir patyrimu.
Per darbą ir nuoširdų bendravimą išvystysime tikrąjį šaulišką seseriškumą, broliškumą. Juo šiltesni, geresni santykiai bus narių tarpe, juo šauliški darbai geriau seksis ir daugiau ko atsieksime.
Juk visi trokštame kuo gražesnio Sąjungos žydėjimo. Tik mes patys ir galime tai sukurti kiekvieno šaulio-ės ir kartu viso vieneto nuoširdžiomis pastangomis.
Žmogaus gerėjimui, saviauklai, tobulėjimui — nėra galo, o ypač šaulės-io, kuris visa savo esybe trokšta Šaulių S-gai ir savo tėvynei šviesiausios ateities.
Išsirinkome naują S-gos vadovybę. Kad visi darbai dar gražiau klestėtų atsinaujinkime ir mes patys, nukreipdami savo mintis ir geriausius norus į gražiausią šauliškos šeimos sugyvenimą.
K. Kodatienė
Mirusiųjų Prisiminimas
šiame krašte gegužės 30-tą prisimenami mirusieji ir visi puošia savo artimųjų kapus, šį gražų paprotį vykdo ir mūsų šauliai-ės, aplankydami mirusiųjų šaulių kapus, atnešdami gėlių, uždegdami žvakutes, įsmeigdami tautines vėliavėles... ir kartu susikaupusiai pasimelsdami.
Kur nėra lietuviškų kapinių, kaip ir Detroite, broliai-sesės aplanko visas kapines kur tik yra mirusių šaulių. Čikagoje buvo aplankytos abejos lietuviškos kapinės: Tautinės ir Kazimierinės, kuriose prieš metus palaidota ir buv. mūsų skyrelio redaktorė sesė Emilija Petrauskaitė o taip pat eilė kitų brangių sesių, brolių. Graži čikagiškių tradicija yra visiems prie kapo įsmeigti po tautinę vėliavėlę.
Siuntiniai Suvalkų Trikampin
Daugiausia siuntinių Suvalkų trikampin yra išsiuntusios Detroito St. Butkaus kuopos sesės. Dabar prie šio darbelio sukruto ir čikagiškės. Vytauto Didž. kuopos sesės pasiuntė 6 siuntinius ir šiuo metu pas moterų šaulių vadovę sesę S. Cecevičienę, jau prinešta tiek daiktų, kad vėl bus sudaryti 8 siuntiniai.
Sesė Stasė Cecevičienė yra kooptuota į Centro Valdyba — tiekimo skyriaus reikalams. Sesei, kuri ir taip jau daug dirba, kaip moterų vadovė, geriausios sėkmės!
Čikagos sesės pradėjo įsigyti naujas uniformas — mėlynus kostiumėlius. Tos kurios juos jau turi džiaugiasi jų gražumu ir praktiškumu.
Prašoma mielų sesių nesikuklinti: siųsti nuotraukas ir daugiau rašyti apie savo darbus, kitaip negalima jų paminėti.
