POLITINIŲ STUDIJŲ IŠVADOS

Šešioliktosios metinės politinės studijos, įvykusios 1984 sausio 28-29 d.d. Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos salėje svarstė ir diskutavo šias temas: “OSI ir KGB sandėris — tiesai ieškoti ar Maskvai pasitarnauti?” (Daiva Kezienė iš New Yorko, “Americans for Due Process” narė), “Rezistencinis palikimas” (dr. Kazys Ambrozaitis iš Čikagos, JAV LB tarybos prez. pirm.); “Istorijos ratas sukasi” (Linas Kojelis iš Washingtono, Baltųjų rūmų štabo narys); simpoziumai — “Jaunimo politinės veiklos sritys” (studentai — Algis Avižienis, Rita Bureikaitė, Milda Palubinskaitė, Gintaras Prišmantas), “Lietuvių bendruomenės veikla išeivijoje” (JAV LB X-sios tarybos nariai — Vytautas Černius, Rimtautas Dabšys ir Juozas Kojelis); anglų kalba sesija svarstė išplėstą temą “Reagano užsienio politika ir Baltijos valstybių problema” (Alex Alexiev, dr. Ansis Blakis, Dave Balsiger, Aino Lauri, Linas Kojelis, Art Wilkens ir dr. Jack Wheeler. Svarstybų kolektyvą sudarė knygų ir studijų autoriai, Sovietų Sąjungos ir Baltijos valstybių problemų specialistai).

Visos Los Angeles Politinių studijų savaitgalio nuotraukos Alt. Vilko ir L. Kanto


Dr. Zigmas Brinkis kalba apie LFB įnašą į lietuvišką gyvenimą

Abi dienas dalyvavo gausi auditorija, visi turėjo teisę dalyvauti diskusijose. Paskaitas ir simpoziumus moderavo Vytautas Vidugiris, Gintaras Grušas, Mykolas Naujokaitis ir Leonardas Valiukas. Studijų programą atidarė Rimtautas Dabšys, periodinių studijų reikšmę ir prasmę aptarė dr. Zigmas Brinkis, užsklandos žodį tarė P. Algis Raulinaitis. Studijų programą paruošė JAV LB Vakarų apygardos, LJS L.A. sk. ir LFB L.A. sambūrio valdybos ir Baltų Laisvės lygos lietuvių sk. Paruošiamiems programos darbams vadovavo Edmundas Arbas, LFB L.A. sambūrio pirmininkas.

Iš paskaitose, simpoziumuose ir diskusijose pareikštų minčių galima formuluoti tokias išvadas:

1.    Minėdami rezistentus ir kovotojus dėl Lietuvos laisvės, semiamės patys sau jėgų. Tai ne ašaros prie kapo, bet tautinis pabudimas ir rezistencinis pasiryžimas.

2.    Stebėdami pavergtos Lietuvos gyvenimą, aiškiai matome, kad religijos teisių gynimas yra kartu ir tautos teisių gynimas. Lietuvoje pastebimas ryškus religinis renesansas. Išeivija turi surasti kelių jį skatinti. Rezistencijai Lietuvoje išeivija iki šiol nerodė pakankamo dėmesio.

Lietuvos ateistai tautinėje rezistencijoje nedalyvauja.

P. Algis Raulinaitis sako studijų uždaromąjį žodį

3.    Atsiliepiant į Sibiro kankinio jaunuolio Juliaus Sasnausko žodžius, kad Lietuvos dvasinis didingumas pasireiškia “ne vien savo amžių palikimu; mūsų epocha nemažiau didinga ir herojiška už praėjusias”, 1984-sius metus reiktų skelbti

Šv. Kazimiero ir Nijolės Sadūnaitės metais.

Tai būtų “amžių palikimo” ir “mūsų epochos herojizmo” prasminga simbiozė.

4. JAV-se ir Europoje kuriasi palankios nuotaikos Baltijos valstybių bylai kelti tarptautiniuose forumuose. PLB ir VLIK reiktų sustoti tartis, kaip savo tarpe susitarti, o tartis, kaip tas palankias nuotaikas išnaudoti Lietuvos laisvės labui. Jaunesniuoju partneriu PLB ir VLIK pasitarimuose turėtų dalyvauti PLJS.

Pasaulio lietuvių jaunimas, paveiktas įvykių Lietuvoje, rodo didelio susirūpinimo lietuvių tautos likimu.

5. Globaliniu mastu veikiančių organizacijų centrai neturėtų savo vardu vykdyti veiklos atskiruose kraštuose, kur jau veikia organizuotos lietuvių bendruomenės. Tai iššaukia nesusipratimus ir nesantaiką. Centrinės organizacijos turėtų būti idėjų pasiūlytojos, projektų kūrėjos, veiklos skatintojos ir koordinatorės. Tiesioginiai atskiruose kraštuose jos veikia tik ten, kur stipriau organizuoto lietuviško gyvenimo nėra arba kur bendruomenės taip silpnos, kad pačios vienos jaučiasi bejėgės.

Prie Baltų Laisvės lygos paruošto informacinės literatūros stalo

6.    Europa yra militariškai ir moraliai sustiprėjusi ir pasiryžusi pasipriešinti Sovietų hegemonijai. Lietuva yra Europoje, tad didelę laisvinimo pastangų dalį reiktų nukreipti į Europą. Tai turėtų būti VLIK ir PLB sutartinės veiklos projektas.

7.    Kai kurios centrinės organizacijos yra paskelbę konkrečius laisvinimo srityje planus 1984-ms metams. Svarbiausi, galį turėti istorinės reikšmės planai, yra:

a.    Stengtis Lietuvos diplomatinei tarnybai Didžiojoje Britanijoje ir Kanadoje išgauti teisę personalą papildyti diplomatinėje tarnyboje nedirbusiais žmonėmis, kad būtų užtikrintas tų postų tęstinumas (PLB projektas).

b.    Organizuoti visų LB kraštų santalką, kad Europos Parlamento rezoliucijai Baltijos valstybių klausimą kelti Jungtinėse Tautose būtų duota eiga (PLB).

c. Rūpintis, kad JAV-bių vyriausybė Baltijos valstybių bylą pateiktų ir gintų Jungtinėse Tautose (JAV LB).

d.    Baltijos valstybėms Jungtinėse Tautose išrūpinti oficialų stebėtojo statusą (Baltų Laisvės lygos proj.).

e.    Rūpintis, kad Australijoje būtų paskirtas Lietuvos garbės konsulas (PLB).

8.    Pasaulio lietuvių visuomenės tautinė - patriotinė pareiga sudaryti finansinį užnugarį toms organizacijoms, kurios konkrečius laisvinimo veiklos projektus turi, juos viešai skelbia, vykdo ir apie sėkmes ir nesėkmes informuoja visuomenę.

9.    Ne tik į Lietuvių Bendruomenės, bet ir kitų bendrinių lietuvių organizacijų raktines pozicijas turėtų būti įtraukti vidurinės ir jaunesnės kartos žmonės, kurie be didesnio skausmo išlygintų tarporganizacinius nesusipratimus ir vykdytų lietuviškų jėgų konsolidaciją.

10.    Politiniams tikslams siekti išeivija turi dirbti su mums palankia Amerikos krašto administracija, kad Baltijos valstybių bylai taip pat palankiai nuteiktų spaudą, viešąją opiniją ir biurokratiją. Tuo tikslu Washingtone ir New Yorke yra reikalingi apmokami tarnautojai. Geravalis idealizmas, nelydimas sugebėjimo dirbti, teigiamų rezultatų neatneša.

11.    OSI, bendradarbiaudama su KGB vad. karo nusikaltėlių bylose, pažeidžia JAV-bių teisės ir Konstitucijos normas, ir netiesioginiai talkina KGB žmogaus teisių pažeidimą tiems, kuriems pasisekė iš tiesioginės sovietų kontrolės ištrūkti. “Americans for Due Process” darbuotojoms, Rasai Razgaitienei ir Daivai Kezienei, priklauso ypatinga padėka už jų pasišventusį darbą, o VLIKo, LB-nės ir Altos jungtinis komitetas, kuris organizuoja finansinį gynybos užnugarį, turėtų būti visų lietuvių remiamas.

12.    Visos organizacijos bendru sutarimu turėtų paremti Baltų Laisvės lygos idėją pagaminti anglų kalba “Baltic Holocaust” filmą, kuris istoriškai teisingai pavaizduotų bolševikų ir nacių okupuotoje Lietuvoje įvykius nuo 1940 metų iki dabar. Filmo pagaminimas kainuotų iki 100,000 dolerių.

13.    Amerikiečių organizacija “Ban the Soviet Coalition” siekia sovietus, dėl jų tarptautinių nusikaltimų, išjungti iš olimpinių žaidynių. Toje koalicijoje jau dalyvauja 150 organizacijų, jų tarpe Amerikos Lietuvių Taryba, PLJ s-ga, Baltų Laisvės lyga ir kt. Visuomenė turėtų BAN akciją paremti.

14.    Į lituanistinių mokyklų programas nedelsiant įvesti stiprų visuomeninių mokslų kursą, kur jaunimas būtų ruošiamas praktiškai vykdyti su Lietuvos laisvinimu susijusius darbus. Visuomeninių mokslų pamokose naudojamos lietuvių ir gyvenamojo krašto kalbos.

J.Kj.