JAV POLITIKA IR BALTIJOS VALSTYBĖS
Lietuvos atstovas dr. Stasys Bačkis Washingtone 1984 m. sausio mėn. gavo iš Valstybės departamento pareiškimą apie JAV politiką Baltijos valstybių atžvilgiu. Spausdiname jo vertimą.
Pareiškimo esmė
Amerika nepripažįsta nelegalaus 1940 m. jėga padaryto Estijos, Latvijos ir Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą. Dalis Amerikos politikos tų okupuotų kraštų atžvilgiu yra pripažinti ir bendradarbiauti su diplomatinėmis paskutiniųjų Baltijos šalių vyriausybių atstovybėmis. Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovybių šefai naudojasi Amerikoje pilnomis diplomatinėmis privilegijomis ir imunitetu. Svarbioji jų vaidmens dalis yra toliau siekti svarbiausiojo tikslo — laisvų Estijos, Latvijos ir Lietuvos.
Helsinkio baigiamasis aktas ir JAV politika
Amerikos parama Baltijos valstybių laisvei turėjo platų visų partijų pritarimą nuo 1940 m., kada ji buvo paskelbta. Paaiškindamas mūsų pažiūrą į Helsinkio Baigiamojo Akto supratimą Madrido peržiūros konferencijoje 1980 m. JAV delegacijos vicepirmininkas pasakė: “Amerika nepripažįsta nelegalaus inkorporavimo ginklo jėga Latvijos, Lietuvos ir Estijos valstybių į Sovietų Sąjungą. Aš taip pat primenu IV principo (teritorinis valstybių integralumas) pareiškimą, kad jokia okupacija ar teritorijų prijungimas, prieštaraujantis tarptautiniams įstatymams, nebus pripažintas legaliu ir aš norėčiau pakartoti savo vyriausybės pastovų interpretavimą, kad ši sąlyga taikytina ir Baltijos valstybėms”.
Prez. Reagano pareiškimas Baltijos valstybių reikalu
1983 m. liepos mėn. 61 metų sukakties nuo trijų Baltijos valstybių de jure pripažinimo proga JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose įteikė prezidento pareiškimą JT generaliniam sekretoriui. Jame sakoma:
“Amerikiečiai pritaria teisingoms Baltijos tautų aspiracijoms į tautinę nepriklausomybę. Mes negalime tylėti, turėdami prieš akis Sovietų Sąjungos vyriausybės pastovų atsisakymą leisti tiems žmonėms būti laisvais. Mes palaikome jų teisę spręsti savo tautinį likimą, teisę, kuri įrašyta Helsinkio deklaracijoje ir tvirtina: ‘visi žmonės visada turi teisę laisvai nuspręsti, kada ir kaip jie nori tvarkyti savo vidaus ir užsienio politiką, be kišimosi iš šalies ir siekti, kaip jie nori, savo politinio, ekonominio, socialinio ir kultūrinio išsivystymo”.
Todėl JAV vyriausybė niekad nėra pripažinusi jėga atlikto Baltijos valstybių įjungimo į Sovietų Sąjungą ir tai nepadarys ateityje.
Šia proga mes norime pakartoti šią politiką, minėdami sukaktį nuo 1922 m. JAV trijų Baltijos valstybių pripažinimo. Tai darydami mes parodome savo įsipareigojimus Jungtinių Tautų Chartos tikslams ir principams, pasaulio taikos ir laisvės principams.
JAV politikos reikšmė
Amerikos nutarimas remti Baltijos tautų teisę į laisvę yra priminimas, kad demokratiniai Vakarai nėra pamiršę toms tautoms padaryto neteisingumo, o taip pat yra ateities vilčių simbolis. Šitokia laikysena pilnai derinasi su JAV ir daugelio kitų pasaulio šalių skelbiama žmogaus teisių svarba, ypač kaip ji išreiškiama Helsinkio Baigiamajame Akte.
Baltijos valstybių diplomatinė reprezentacija
Baltijos pasiuntinybės Amerikoje lieka svarbus simbolis Baltijos tautoms ir mes toliau palaikome ryšius su jų diplomatais pilnoje atitinkamų reikalų plotmėje. Trys pasiuntinybės yra pilnos diplomatinės įstaigos, visiškai nepriklausomos nuo JAV vyriausybių finansavimo. Jos apmokamos iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių lėšų, kurios buvo įšaldytos Amerikoj 1940 m.
Politikos pritaikymas
Mūsų politika Baltijos valstybių atžvilgiu yra išreiškiama keliais būdais: valstybės sekretorius kasmet paskelbia Tautinės dienos sveikinimus Baltijos tautoms per jų Charges d’affaires, ir departamento aukštesnieji atstovai dalyvauja oficialiuose Tautinės dienos priėmimuose trijose pasiuntinybėse; mes remiame žinių ir informacijų perdavimą Baltijos žmonėms jų gimtomis kalbomis per Amerikos Balso ir Laisvės radijo transliacijas; mes pakartojame visomis tinkamomis progomis savo politiką legaliai nepripažinti prievartinio trijų šalių įjungimo į Sovietų Sąjungą; mūsų ambasadorius Maskvoje ir Amerikos kabineto lygio valdininkai nelanko Baltijos valstybių.
Politikos įtaka į JAV ir Sovietų Sąjungos santykius
Sovietų Sąjunga pilnai žinojo mūsų politiką nuo jos paskelbimo 1940 m. ir mūsų tų nusistatymų skelbimas nepalietė rimčiau mūsų abipusių santykių kurso. Kartais mes turime su Sovietų Sąjunga reikalų tokiais klausimais, kaip šeimų sujungimas asmenų, gyvenančių Baltijos valstybėse, ar dėl kriminalinių nusikaltimų klausimų. Tačiau reikalas palaikyti su sovietais ryšius specifiniais klausimais, mūsų nuomone, nesumažina nepripažinimo politikos tikslų ar nuoširdumo.
