UŽAUGINIMAS IR PARUOŠIMAS KOVINGAI NUSITEIKUSIO JAUNIMO

ELENA BRADŪNAITĖ

Šio simpoziumo tema buvo suskaldyta į kelis pagrindinius punktus, ir man buvo paskirtas šis: Jaunimo pasiekimas ir suįdominimas Lietuvos laisvinimo darbu — (a) būdai ir priemonės tai atsiekti; (b) PLB vadovybės pastangos šiame darbe ir rekomendacijos ateičiai.

Pirmiausia, reikia stabtelti ir gerai pažvelgti į tą mūsų jaunimą Kas jis per paukštis? Norint jaunimą paveikti, būtina suprasti jo vertybes, norus, nusiteikimus bei bendrą pasaulėžiūrą. Aišku, sunku suvesti viską į kategorijas, nes išimčių visuomet ir visur buvo ir bus. Tačiau, manau, kad perdaug nesuklysiu, jei savo išvadas pagrįsiu tuo, ką esu pa-stebėjusi savo draugių bei draugų tarpe, jaunimo stovyklose, organizacijose ir šeštadieninėse mokyklose.

Būtina įsidėmėti, kad šių dienų mūsų jaunimas puikiai pritampa prie amerikiečių visuomenės. Lietuvis jaunuolis gali rasti amerikiečių tarpe viską, kas jam reikalinga jo asmeniškam pasitenkinimui ir lavinimuisi socialinėje, mokslinėje ir kultūrinėje srityje. Gimnazistas ar studentas gali įsijungti į įvairiausias organizacijas, dramos bei literatūros mėgėjų būrelius savo mokykloje, kolegijoje ar universitete. Vyresnieji turėjo ir turi tuo tenkintis tik savųjų tarpe. Taigi, nesistebėtina, kad lietuvių jaunimas, paragavęs amerikiečių ar bendrai tarptautinės kultūros, nenoriai lankosi lietuvių parengimuose, nevengdamas jiems kritikos: atsilikę, senoviški, neįdomūs ir pan. 

Skaityti daugiau: UŽAUGINIMAS IR PARUOŠIMAS KOVINGAI NUSITEIKUSIO JAUNIMO

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ TURI PARUOŠTI JAUNIMĄ LIETUVOS LAISVĖS KOVAI

LINAS KOJELIS

JAV-bių Lietuvių Bendruomenės plati veikla yra esminė išeivijos lietuviams. Toji veikla turi trūkumų. Vienas trūkumas yra įsidėmėtinas ir ateityje jis gali būti labai nuostolingas. Tas trūkumas — Lietuvių Bendruomenė nėra paruošusi jaunimo tęsti Lietuvos laisvės kovą ir, kiek bent aš žinau, neturi jokių planų visą tą reikalą įstatyti į tinkamas vėžes.

Lietuvių Bendruomenė yra gana gerai aprūpinusi lietuvių jaunimą reikiama informacija: LB išlaikomos ar remiamos mokyklos, ruošiami parengimai ir parama jaunimo organizacijoms daug padėjo ir padeda jaunimui pažinti Lietuvos istoriją, jos kultūrą ir dabartinę padėtį pavergtame krašte. Lietuvių Bendruomenė padarė tą klaidą, kad ji, išaiškinus jaunimui Lietuvos problemą, neparuošė jo, kaip tą problemą spręsti. Jaunimas turi būti paruoštas, kad sugebėtų perimti vyresniųjų vadovaujamas laisvinimo institucijas ir efektingai tęsti kovą dėl Lietuvos laisvės.

Praktiškam darbui jaunimas turi būti paruoštas trijose srityse: 1) laisvinimo techniškuose darbuose; 2) JAV-bių politinėje veikloje (Ir kitų laisvojo pasaulio kraštų politinėje veikloje. Red.); ir 3) JAV-bių (ir kitų laisvojo pasaulio kraštų) visuomenės — spaudos, televizijos ir radijo santykiuose (public relations).

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ TURI PARUOŠTI JAUNIMĄ LIETUVOS LAISVĖS KOVAI

JAUNIMO PARUOŠIMAS PRAKTIŠKIEMS LIETUVOS LAISVINIMO DARBAMS

JŪRATĖ PAŽĖRAITĖ

Išeivijos lietuvių jaunimo organizacijos bando jaunime įskiepyti lietuviškumą bei paruošti jį Lietuvos laisvinimo darbui. Tai, žinoma, nėra lengvas darbas, ir tų pastangų ir darbo rezultatais nesame pilnai patenkinti. Ypač šlubuojame jaunimo paruošime Lietuvos laisvinimo darbui.

Aktyviai dalyvauju skautų veikloje. Mūsų pastangos šioje organizacijoje paruošiant jaunimą Lietuvos laisvinimo ir visuomeniniam darbui yra man pilnai žinomos. Nesuklysiu sakydama, kad panaši padėtis yra ir kitose organizacijose — ateitininkuose, Lietuvos Vyčiuose, LB jaunimo sekcijoje ir kit.

Skautuose (ypač, Los Angeles mieste!) matosi konkrečių pastangų jaunimo paruošime politiniam ir visuomeniniam darbui. Jaunuosiuose skautuose (paukštytėse ir vilkiukuose), be abejo, mūsų pastangos yra ribotos, nes jie per jauni (6-11 metų amžiaus) tą reikalą pasisavinti ar imtis kokių nors konkretesnių darbelių Lietuvos laisvinimo žygyje. Mes, skautai, to amžiaus jaunimą suburiame, įkvepiame jiems lietuviškos dvasios per visą savo veiklą bei laipsnių programas. Ir mažiukai įgyja patirties ganizacijos vadovavime.

Skaityti daugiau: JAUNIMO PARUOŠIMAS PRAKTIŠKIEMS LIETUVOS LAISVINIMO DARBAMS

AKTYVUS DALYVAVIMAS JAV-BIŲ POLITINĖJE IR VISUOMENINĖJE VEIKLOJE IR NAUDA LIETUVAI

LFB Los Angeles sambūrio suruoštame 1974 metų sausio mėnesio 26 ir 27 dienomis Los Angeles Hilton viešbutyje politinių studijų savaitgalyje vienas iš simpoziumų buvo skirtas temai — LIETUVIŲ AKTYVUS DALYVAVIMAS JAV-BIŲ POLITINIAME IR VISUOMENINIAME GYVENIME IR NAUDA LIETUVOS BYLOS REIKALUI. Čia duodami minėto simpoziumo pagrindinių dalyvių įvadiniai pareiškimai.

Simpoziume nagrinėti temos punktai ir pagrindiniai simpoziumo dalyviai

Simpoziumo laikas buvo ribotas (2 val.). Tai ir buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios politinių studijų savaitgalio organizatoriai apkapojo ir pačią temą. Buvo nusistatyta ir su simpoziumo pagrindiniais dalyviais iš anksto susitarta tebesti tik šiuos temos punktus: 1. Lietuvių aktyvus dalyvavimas amerikiečių politinėje veikloje; 2. Lietuvių aktyvus dalyvavimas amerikiečių visuomeninėje veikloje; 3. Lietuviai amerikiečių aukštojo mokslo institucijose (kaip dėstytojai bei profesoriai); ir 4. Lietuvių mokslininkų ryšiai su amerikiečių ir kitų kraštų mokslininkais. Kiekvienu atveju pagrindinis klausimas buvo — kokia galima iš to nauda Lietuvos bylos reikalui?

Skaityti daugiau: AKTYVUS DALYVAVIMAS JAV-BIŲ POLITINĖJE IR VISUOMENINĖJE VEIKLOJE IR NAUDA LIETUVAI

RYŠIAI SU MOKSLININKAIS IR JŲ PANAUDOJIMAS MŪSŲ SIEKIAMS

DR. JONAS S. ŽMUIDZINAS

DR. JONAS S. ŽMUIDZINAS

Priimu kaip aksiomą, kad mūsų pagrindiniai tikslai yra Lietuvos nepriklausomybės atstatymas, lietuvių tautos gyvybės išlaikymas bei stiprinimas ir Lietuvos lietuvių teisių gynimas. Tiems tikslams siekti turime įvairių priemonių. Mano įvado paskirtis yra pristatyti ir trumpai apžvelgti vieną iš tų priemonių, būtent, ryšių tarp lietuvių ir amerikiečių mokslininkų panaudojimą mūsų siekiams.

Iškyla trys klausimai:

1.    Kokie tie ryšiai?

2.    Kokios veiklos formos yra galimos ir naudingos?

3.    Kas siektina?

Bandysiu atsakyti į šiuos klausimus vienur atskirai, kitur bendrai.

Pirma, ryšiai yra dvejopi: asmeniniai ir organizaciniai. Asmeniniai ryšiai dažniausiai liečia mokslą, rečiau būna socialiniai. Kadangi mokslas yra tarptautinis, mokslininkams ypatingai dažnai tenka susitikti su kitų tautų atstovais. Taip ir atsiranda lietuviams mokslininkams progų informuoti kitataučius apie padėtį Lietuvoje arba bendrai apie Lietuvos padėtį ir apie lietuvių siekimus. Kiek peržengdamas savo įvado temos ribas, pažymėsiu, kad man yra tekę Lietuvos reikalais kalbėtis su amerikiečiais, ceiloniečiais, indais, izraelitais, japonais, kanadiečiais, kiniečiais, prancūzais, švedais, vengrais, vokiečiais ir kitais mokslininkais. Šiuose informacinio pobūdžio pokalbiuose svarbu kiek galima geriau įžvelgti paskiro svetimtaučio psichologiją ir pristatyti logiškai argumentuotą savo nuomonę Lietuvos bylos reikalu. Kokia iš tų pokalbių nauda? — Sunku spręsti, kaip kad ir bendrai sunku yra įvertinti informacinės veiklos efektingumą.

Skaityti daugiau: RYŠIAI SU MOKSLININKAIS IR JŲ PANAUDOJIMAS MŪSŲ SIEKIAMS

LIETUVIŲ PROFESORIŲ MISIJA AMERIKIEČIŲ UNIVERSITETUOSE

DR. FELIKSAS PALUBINSKAS

Prof. Dr. FELIKSAS PALUBINSKAS

Vis didesniam ir didesniam lietuvių skaičiui pasirenkant profesijas JAV-bių ir kitų laisvojo pasaulio kraštų mokslo institucijose, kyla klausimas — kokia gi nauda iš to Lietuvos bylos reikalui?

Paminėsiu keletą galimybių, kurias lietuviai dėstytojai bei profesoriai amerikiečių ir kitų kraštų universitetuose galėtų puoselėti, keliant ir ginant lietuvių ir Lietuvos reikalus:

1. Asmeniškų ryšių palaikymas su įtakingais žmonėmis. Tai yra nepaprastai svarbu: žymiai lengviau kelti ir judinti lietuvių ir Lietuvos klausimą per asmenis, kurie vairuoja kraštų politinį, ekonominį, kultūrinį ir komunikacijos gyvenimą.

2.    Žodžio “lietuvis” ar “lietuviai” kaip galima platesnis paskleidimas kitataučių tarpe ir jų su tuo žodžiu supažindinimas. Kol apie lietuvius pasaulis dar žinos, tol galės jų reikalais rūpintis bei reaguoti ir jiems padėti. Kai laisvasis pasaulis mus pamirš, mirs ir Lietuvos reikalas. Šį uždavinį gali atlikti tik laisvojo pasaulio lietuviai. Pavergėjai tėvynėje esantiems neleidžia savo tautos vardu kalbėti.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ PROFESORIŲ MISIJA AMERIKIEČIŲ UNIVERSITETUOSE

LIETUVOS BYLOS IŠNEŠIMAS Į LAISVOJO PASAULIO MASES

DR. ANTANAS RAZMA

Mūsų tremties misija yra labai aiški — tai lietuvybės išlaikymas ir visa mūsų galima talka pavergtiesiems lietuviams nusikratyti rusiškos - komunistinės vergijos. Laisvajame pasaulyje gyveną lietuviai yra pajėgūs ir turėtų tą jiems tautos uždėtą ir patikėtą misiją atlikti.

Mūsų pačių ir pavergto krašto laimei, išeiviją iki aukšto laipsnio sudaro mokyti ir kūrybingi lietuviai, sugebėję laisvajame pasaulyje ekonomiškai pajėgiai įsikurti ir išauginti patriotiško nusiteikimo jaunąją generaciją. Visos trys tremties kartos — senoji, vidurinė ir jaunoji — jau eilę metų pavieniai ir organizuotai beldžiasi į laisvojo pasaulio sąžinę, kviesdamos ir kartu ragindamos laisvąjį pasaulį padėti Lietuvai nusikratyti vergijos ir atgauti pilną laisvę ir nepriklausomybę. Be abejo, mes kovojame ne tik dėl Lietuvos, bet ir visų kitų pavergtų kraštų laisvės.

Skaityti daugiau: LIETUVOS BYLOS IŠNEŠIMAS Į LAISVOJO PASAULIO MASES

KITATAUČIŲ ĮJUNGIMAS Į LIETUVOS LAISVĖS ŽYGĮ

JUOZAS GAILA

Visi tie, kurie dar judame lietuviškoje veikloje, sutinkame, kad yra nepaprastai svarbu turėti gerų ryšių bei kontaktų įtakingų amerikiečių tarpe. Tie ryšiai ir kontaktai neatsiranda spontaniškai: jų užmezgimas ir palaikymas pareikalauja daug pastangų, laiko ir, žinoma, pinigo. Lietuviškas darbas tiek mus išsemia, kad dažnai ir jėgų ir laiko trūksta minėtam reikalui; o tam turėtumėm skirti daug pastangų.

Iniciatyvos šiame užsimojime turėtų imtis mūsų veiksniai. Deja, jų pastangos čia iki šiol buvo nepaprastai ribotos, ir rezultatų kaip ir nesimato. Lietuvių Bendruomenė Lietuvos laisvinimo darbe žengia pirmuosius žingsnius. Planų ir pastangų bei jų realizavimo būta praeityje; planų šioje srityje turime ir dabar. Rezultatų yra, bet toli gražu negalime būti jais patenkinti. Gerą pradžią yra padaręs Rezoliucijoms Remti Komitetas, įtraukdamas į savo žygį šimtus pačių įtakingųjų JAV-bių politinio bei visuomeninio gyvenimo vairuotojų. Šio vieneto vadovybė galėtų perduoti savo patirtį veiksniams ir kitoms grupėms.

Skaityti daugiau: KITATAUČIŲ ĮJUNGIMAS Į LIETUVOS LAISVĖS ŽYGĮ

DARBAI IR ĮVYKIAI

Laisvųjų ir pavergtųjų lietuvių darbų ir žygių apžvalga

PAVERGTOJE LIETUVOJE

•    Bolševikų vykdomas Lietuvos niekinimas

•    Okupanto pastangos pažeminti Lietuvos menininkus

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

•    Kas svarbiau: paskelbti rezoliucijas ar rūpintis jų įvykdymu?

•    Be magikos ir varpų

•    Keistas kultūrininkų atrinkimas atžymėjimui

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

• Išeinantieji ir ateinantieji Bičiuliai

BOLŠEVIKŲ VYKDOMAS LIETUVOS NIEKINIMAS

PAVERGTOJE LIETUVOJE

Niekinimo pastangos

Sovietų Sąjungos bolševizmas, rusų ekspansijos įrankis, neslepia pavergtų tautų rusinimo pastangų. Gyventojų maišymas ir priverstinas rusų kalbos mokymas yra gana sėkmingos fizinės priemonės. Joms daug padeda pasalus psichologinis spaudimas. Nors tautoms savitumu žaisti yra leidžiama, tačiau tautinės savybės yra verčiamos muziejiniais eksponatais, skirtais ne gyvenimui, bet konservacijai, kad iš jų nesusidarytų imperijai pavojaus. Balzamuota tauta, uždaryta stiklinėje spintoje, reiškia ne daugiau, kaip žemėmis užkasta tauta.

Paviršutiniai visai nekaltai atrodąs suniekinimas taip pat naudojamas šiame tautų virškinimo procese. Rusas skaitlingas, stiprus, pažangus, viskuo mažutėlius toli pralenkęs, bet nusižeminantiems leidžiąs artyn prieiti. Nekelkite galvų, prisipažinkite esą beverčiai, tad galėsite vergauti . .. Tautų niekinimo pavyzdžių apstu praeity, jų nestinga ir šiandien.

Skaityti daugiau: BOLŠEVIKŲ VYKDOMAS LIETUVOS NIEKINIMAS

OKUPANTO PASTANGOS PAŽEMINTI LIETUVOS MENININKUS

Putino romane “Sukilėliai” sukilimo vadas Sierakauskas už klausia kunigą Mackevičių:

“Ar tau teko, brolyti, patirti didelį, skaudų pažeminimą, tokį pažeminimą, prieš kurį būtų maištavusi visa tavo žmogiškoji prigimtis, nuo kurio tau širdis krauju ir tulžim pasrūtų, o tačiau jaustumeis bejėgis ištarti bent vieną protesto žodį, parodyti kad ir mažiausią nepasitenkinimo gestą?” Ir toliau priduria: “ . . . aš tokioj būsenoj išgyvenau kelerius metus”.

Lietuvių tauta tokį skaudų pažeminimą kenčia ne kelerius, bet jau virš trisdešimt metų. Savarankiški ūkininkai paversti valstybinių dvarų tarnais; mokslininkams, išskyrus lituanistus, nebeleidžiama lietuvių kalba savo veikalų spausdinti; menininkai prievartaujami pasidaryti komunizmo “statybos” ir okupacinio režimo talkininkais.

Skaityti daugiau: OKUPANTO PASTANGOS PAŽEMINTI LIETUVOS MENININKUS

KAS SVARBIAU: PASKELBTI REZOLIUCIJAS AR RŪPINTIS JŲ ĮVYKDYMU?

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

Buvo laikai, kai dėl rezoliucijų konferencijose, seimuose, kongresuose ar suvažiavimuose būdavo karštai ir ilgai diskutuojama, kartais dėl vienos frazės ar net žodžio. Dabar gi dažnai rezoliucijas jau po įvykio pavedama surašyti prezidiumui, valdybai ar šiaip darbštesniam asmeniui, nes apie jų vykdymą jau nebegalvojama. Ypatingai lengva rezoliucijas surašyti tokioms organizacijoms, kurios “išvalytos” nuo bet kokios opozicijos. Viskas ten praeina gražiai ir vieningai: išklausoma garbingų žmonių sveikinimų, išskaičiuojami visi tos organizacijos laimėjimai (pradedant, sakysime, nuo 1940 m.), narsiai pamosikuojama kardais prieš Lietuvos okupantą ir dar narsiau prieš kritiškai nusiteikusią tos organizacijos atžvilgiu išeivijos dalį, pasismilkoma sau patiems ir išsiskirstoma metiniam snauduliui. Apie praėjusių metų rezoliucijas ir jų vykdymą niekas neinformuoja ir niekas neklausia. Rezoliucijos surašomos, pasinaudojant buvusių rezoliucijų pavyzdžiais.

Tokias rezoliucijas kepa organizacijos, kurios vandens paviršiuje laikosi tik tradicijos pliūdžių pagelba, nes išvidinė laivą varančioji energija yra išsekusi.

Gyvose organizacijose rezoliucijos svarstomos, dėl jų priėmimo diskutuojama, o kai priimamos, tampa pagrindiniu vykdomųjų organų veiklos orientyru.

Skaityti daugiau: KAS SVARBIAU: PASKELBTI REZOLIUCIJAS AR RŪPINTIS JŲ ĮVYKDYMU?

BE MAGIKOS IR VARPŲ

Labai dažnai staigus džiaugsmas virsta nusivylimu. Taip atsitiko visai neseniai.

Paskaitę 1974.II.20 “Dirvą”, ne vienas pašokome: pagaliau ir mes šio to verti! Sujaudino sekanti straipsnelio antraštė: “ALTo delegacija pas prezidentą Nixoną”. Toliau buvo rašoma: “ALTo delegacija, kurią sudaro dr. Kazys Bobelis, pirmininkas ir dr. Jonas Genys, ATL atstovas Washingtone, vasario 19 d. bus priimti prezidento Nixono. Tą dieną, 2 vai. 30 min. p.p. Washing-tone vyks etninių gmpių vadovų konferencija . . .” Šioje vietoje kiek at-slfigome. Ką priims: dr. Bobelį su dr. Geniu, ar etninių grupių vadovus? Bet nuotaiką palaikė pranešimo šaltinis: “ALT Inf’. Taigi žinia iš ALT-os turi būti tikra.

Praėju, vasario 19 d., į mūsų daugelio namus atėjo vasario 23 d. “Draugas”. Jame užtikome, kad etninių grupių vadovų susirinkimas buvo. Buvo ir jiems priėmimas pas prez. Nixoną. “Iš lietuvių dalyvavo Amerikos Lietuvių Tarybos pirm. dr. K. Bobelis iš Čikagos ir dr. J. Genys iš Washingtono, Liet. Kat. susivienijimo pirm. Th. Mack iš Wil-kes Barre, Pa., K. Oksas iš Chicagos ir dr. A. Novasitis, LB centro valdybos vicepirm., iš Philadelphijos. Dr. K. Bobelis ir dr. J. Genys prezidentui įteikė specialiai paruoštą memorandumą”. (Kaip įteikė? Per pasiuntinius ar tiesioginiai?)

Skaityti daugiau: BE MAGIKOS IR VARPŲ

KEISTAS KULTŪRININKŲ ATRINKIMAS ATŽYMĖJIMUI

Praeitais metais, PLB IV-to Seimo metu Washingtone, PLB valdyba ir Kultūros Taryba nutarė atžymėti labiau pasireiškusius kultūrininkus ir apdovanoti juos Lietuvių Fondo medaliais. Paskelbus atrinktųjų pavardes, dauguma tuoj pastebėjo, kad: (a) atžymėtos tik kelios kultūrinės sritys; (b) atžymėjimas padarytas ne seimo vardu, bet egzekutyviniu patvarkymu. Seimo korespondentai šių faktų viešumon nekėlė, nekėlė ir seimo nariai, nekėlė balso ir kultūrininkai, iš šalies atžymėjimus stebėję. Atžymėtiems asmenims gautieji medaliai nebūtų jau taip mieli, jeigu žinotų, kodėl ir kaip jie, o ne kiti, pateko į šių “laimingųjų” skaičių.

Visų kultūrininkų atžymėjimo reikalą iškėlė ir pravedė tuometinis PLB valdybos pirmininkas St. Barzdukas. Jam tad ir tenka atiduoti “kreditą” ir pagarbą. Nors atranka ir nebuvo tobula, bet padaryta viskas, kas tokiose sąlygose įmanoma. Privačiuose pokalbiuose smarkiai nusistebėta atrankos tikslingumu: kai kurių sričių parinkti net du atstovai, o iš kitų pagailėta medalio net vienam; — tačiau niekas nedrįso kvestijonuoti savo vadovybės nusistatymo. Pav., atžymėti du leidėjai, du chorų dirigentai, du šokių mokytojai, bet nė vieno kompozitoriaus, aktoriaus, nė vieno solisto, architekto, kritiko, nė rašytojo, nė vieno redaktoriaus ir taip toliau. Kodėl taip siaurai pažiūrėta į mūsų kultūrinius reiškinius, ir kodėl toks keistas jų išdėstymas? Kodėl išbalansuoti žmonės, bet ne kultūrinė veikla?

Skaityti daugiau: KEISTAS KULTŪRININKŲ ATRINKIMAS ATŽYMĖJIMUI

IŠEINANTIEJI IR ATEINANTIEJI BIČIULIAI

JAV-BIŲ LB DELEGACIJA PAS JAV-BIŲ VICEPREZIDENTĄ FORD — JAV-blų viceprezidentas Gerald R. Ford neseniai priėmė JAV-blų LB delegaciją Ir aptarė su ja Lietuvos bylos klausimą. Nuotraukoje (iš kairės) — dr. A. W. Nova-sitls, R. Česonls, A. Gureckas, viceprezidentas G. R. Ford, A. Mačiulaitytė-Zerr ir A. Gečys. Nuotraukoje trūksta JAV-blų LB Krašto valdybos pirm. J. Gailos, nes jis tą nuotrauką darė.

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

1974 metų balandžio 5 — treji metai, kai išėjo iš gyvųjų eilės dr. Pranas Padalis. Tų pat metų gale išėjo dr. Zenonas Ivinskis. Paskui juos kitais metais — ir Levas Prapuolenis. Visi jie artimo amžiaus — Padalis nebaigęs 60, Ivinskis 63, Prapuolenis 59 metų.

Jų išėjo daug daugiau. Šiuos tris suminėjau tik dėl to, kad jie mums yra žinomiausi, ir jie yra tipingi savos generacijos reiškėjai. Reiškėjai generacijos, išaugusios nepriklausomoje Lietuvoje. Tos generacijos didžioji dalis buvo sunaikinta raudonojo ar rudojo imperializmo. O atsidūrusių Vakaruose jau eilę suspėjo sunaikinti laikas.

Tų trijų išėjimas yra ženklas, kad iš gyvenimo pasitraukė ar baigia trauktis visa ta generacija. Nors atskiri jos nariai tebėra biologiškai gyvųjų eilėje ir individualiai reiškiasi kūryba, bet gyvenimui vadovauti jau yra atėjusi nauja, jaunesnė generacija.

Skaityti daugiau: IŠEINANTIEJI IR ATEINANTIEJI BIČIULIAI

ATSIŲSTA PAMINĖTI

Danguolė Sadūnaitė, PAKELIUI Į EMMAUS, eilėraščiai. Aplankė piešė ses. Ona Mikailaitė, išleido \ek. Pr. Šv. M. Marijos Seserų Kongregacija, spaudė Immaeulata Press, Putnam, Connecticut 06260; 95 pusi., kaina 2.50 dol. Gaunama leidykloje ir pas platintojus.

Liudas Dovydėnas, KARALIAI IR BULVĖS; viršelis dailininkės Ados Korsakaitės - Sutkuvienės; išleido Lietuviškos Knygos Klubas,, spaudė “Draugo” spaustuvė, 4545 West 63rd Street, Chicago, Illinois 60629; 212 pusl., kaina 4.50.

LAS VIOLACIONES DE LOS DERECHOS HUM ANOS EN LI-TUANIA OCUPADA POR LOS SOVIETICOS (Žmogaus teisių pažeidimai okupuotoje Lietuvoje) — ispanų kalba; išleido JAV Lietusių Bendruomenė, talkininkaujant Kolumbijos Lietuvių Bendruomenei, tarpininkaujant kun. A. Tamošiūnui; lėšoms telkti — A. Liepinaitis ir A. Sakėnas. Spaudė Editorial Gran-America spaustuvė Medelline, Kolumbija; 79 pusl., kaina nepažymėta.

Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI