VARDAI ĮVYKIUOSE
Prof. Mykolas Biržiška, Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataras, Vilniaus Universiteto Rektorius, mirė Los Angeles mieste rugpjūčio 24, švęsdamas aštuoniasdešimtąjį gimtadienį. Palaidotas rugpjūčio 29 Kalvarijos kapinėse Los Angeles užmiestyje. Lietuvių spauda plačiai aprašė velionies gyvenimą ir atliktus darbus. Buvo gimęs 1882 rugpjūčio 12 (pagal dabartinį kalendorių rugpiūčio 24) Viekšniuose. 1918 gruodžio mėn. Mykolo Šleževičiaus sudarytame kabinete buvo pakviestas švietimo ministeriu. Parašė ir išleido daug stambių knygų, iš kurių labiausiai minėtinos Mūsų raštų istorija, Lietuvių literatūra Vilniaus universitete, Donelaičio gyvenimas ir raštai, Senasis Vilniaus universitetas, Lietuvių Tautos kelias.
Alė Rūta laimėjo Dirvos romano konkursą. Rugsėjo 29 Dirvos metiniame vakare rašytojai Alei Rūtai įteikta pirmoji Dirvos romano konkurso 1000 dolerių premija, skirta mecenato Jono Čėsnos, už premijuotą romaną Kelias į kairę.
Konkursui buvo pateikta 10 romanų. Jury komisija, kurią sudarė pirmininkas Stasys Santvaras, sekretorius Antanas Gustaitis, nariai Faustas Kirša, Juozas Kapočius ir Viktoras Vizgirda, susirinkę posėdžio 1962 rugsėjo 24 d. Bostone, viešu pasisakymu ir visais balsais nutarė iš 10 atsiųstųjų romanų pripažinti geriausiu ir premijuoti Keleivio slapyvardžiu pasirašytą romaną Kelias į kairę.
Jury komisija sprendimą padarė atsižvelgdama į šiuos motyvus:
Savo tematika veikalas aprėpia eilę mūsų šiandieninio gyvenimo problemų. Romano kūrėjas subtiliai atkuria tradicinį lietuvį ūkininką, įsikūrusį JAV, ir pastangas naujųjų ateivių, atkakliai siekiančių laimėti medžiaginę gerovę. Autorius pasisako savaimingu ir meniškai dailiu stiliumi, mūsų grožinės literatūros baruose nauja ir įdomia kompozicija, veikalo veikėjai gyvi, spalvingi, įdomūs psichologiniu ir meniniu požiūriu. Romano autorius, su meile vaizduodamas lietuvį išeivį, sukūrė vientisą kūrinį, dvelkiantį žmogaus būties džiaugsmu, sielvartu ir tragizmu. Kelias į kairę atspindi betarpiškai rašytojo talentą ir kūrybinį meistriškumą.
Alė Rūta 1955 laimėjo Draugo romano konkursą Trumpa diena. Ji yra uoli spaudos bendradarbė, rašytoja ir poetė. Eilė jos parašytų ir išspausdintų knygų apima poezija, noveles, romanus, eiliuotus vaidinimus vaikams.
Alė Rūta (Nakaitė - Arbienė) su šeima gyvena Kalifornijoj.
Vladas Baltrušaitis, buv. Lietuvos Valstybinio operos teatro solistas, 1962 liepos 14 sulaukė 50 m. amžiaus.
Jurbarkietis, gimė 1912 liepos 14. Gimnaziją baigęs Jurbarke, įstojo į Kauno konservatoriją. Debiutui į Lietuvos operą pasirinko Germont rolę G. Traviatoj. Pirmuoju pasirodymu susilaukė iškilaus pasisekimo ir įvertinimo. Dainuodamas Vilniaus operoj sukūrė neužmirštamą Rigoletto. Dabar Vladas Baltrušaitis su šeima gyvena Brooklyne.
Juozas Keliuotis, Lietuvoje palikęs ir ilgus metus Sibire kalintas vienas iš ryškiausių nepriklausomos Lietuvos naujos dvasios kultūrininkų, rugpjūčio mėn. sulaukė 60 m. amžiaus.
Juozas Keliuotis gimė 1902 rugpjūčio 22 Joniškio kaime, Rokiškio apskrityje. Baigęs Panevėžio gimnaziją, studijavo Teologijos - Filosofijos fakultete Kaune. Gavęs licenciato laipsnį, 1926 m. Liet. Katalikų Mokslo Akademijos buvo išsiųstas studijuoti žurnalistiką Sorbonoje, Paryžiuje. Jo pamėgtieji mokslai buvo filosofija, literatūra, žurnalistika, menas ir sociologija. 1935 pakviestas Teologijos -Filosofijos fakultete dėstyti žurnalistiką, o 1942-44 m. buvo žurnalistikos katedros vedėjas. Jaunystėje redagavo Pavasarį, Ateities Spindulius, iš Paryžiaus grįžęs trumpą laiką redagavo dienraštį Rytą.
Juozas Keliuotis ypač didelių nuopelnų turi kaip plataus masto žurnalo Naujoji Romuva sumanytojas, organizatorius, leidėjas ir redaktorius. Jo redaguotojo žurnalo puslapiai ir dabar nėra pasenę. Yra parašęs romaną Svajonės ir siaubas, studiją Visuomenės idealas, išvertęs L. Bertrando Šv. Augustinas, redagavo literatūros almanachą Granitą.
Juozas Keliuotis nuo 1944 rusų komunistų buvo daug kartų kankinamas per tardymus kalėjimuose, daug paniekinimo, dvasiškų ir fiziškų kančių turėjo pakelti per eilę metų sovietinėse koncentracijos stovyklose, kur jis buvo ištremtas dviem atvejais.
Pavergtoje Lietuvoje išleistoje Lietuvių literatūros istorijos trečiame tome jis vadinamas nacionalistu, klerikalu, savo kritikos straipsniais ir Naujosios Romuvos žurnalu tarnavusiu kapitalizmui, buržuazijai, reakcijai.
Grąžintas iš Sibiro su labai palaužta sveikata, jis keletą metų gyveno prisiglausdamas pas pažįstamus Vilniuje. 1962 oficialiai pripažintas invalidu. Jam leista išsinuomuoti kambarėlį valdiškame name. Jo paguoda ir beveik vienintelis maistas dvasiai dabar yra knygos, ypačiai prancūziškos knygos.
Kun. Simonas Morkūnas, lietuvių šv. Kazimiero parapijos klebonas Sioux City, Iowa, atšventė 60 m. amžiaus ir 29 m. kunigystės sukaktis. Dvigubos sukakties proga Lietuvių Fondui paskyrė 1000 dol.
Sukaktuvininkas yra ukmergietis. Nepriklausomoj Lietuvoj baigė Kauno kunigų seminariją ir VDU Teologijos - Filosofijos fakultetą. Paskirtas Prisikėlimo bažnyčios vikaru, be tiesioginių pašaukimo pareigų, uoliai dirbo socialinės globos srityje. Įkūrė senelių prieglaudą, eilę vaikų darželių, jo pastangomis pastatyti senelių prieglaudos namai.
Kun. dr. Pr. Gaida-Gaidamavičius šiais metais švenčia 25 m. kunigystės sukaktį. Sukakčiai paminėti Toronte sudarytas specialus komitetas.
Pranas Gaida - Gaidamavičius gimė 1914 sausio 26 Bajorų kaime, Želvos valsč., Ukmergės apsk. 1927 baigęs Širvintų progimnaziją, 1931 baigė Kėdainių gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į VDU Teologijos - Filosofijos fakultetą ir Kauno kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1937. Studijas gilino Muensterio ir Freiburgo universitetuose. Freiburgo universitetas jam suteikė teologijos daktaro laipsnį. Studijas dar gilino Louvaino universitete. 1950-52 filosofijos dėstytojas Mont - Laurier, J.Q. seminarijoj, Kanadoje. 1954 pradėjo dirbti Tėviškės Žiburių redakcijoj. Dr. A. Šapokai mirus, nuo 1961 Tėviškės Žiburių vyr. redaktorius.
Sukaktuvininkas yra gerai žinomas savo parašytomis knygomis: Išblokštasis žmogus, 1951 m., Milžinas, didvyris ir šventasis, 1955 m., Didysis nerimas, 1961 m. Lietuvoje kartu su kun. V. Mankeliūnu iš vokiečių kalbos išvertė Tihamer Toth Jaunosios sielos auklėjimas, 1935. Renka medžiagą a. a. arkiv. T. Matulionio monografijai.
