DIDVYRIŲ KAPAI


MAIRONIS

Baladės Ant Punios kalno ištrauka

Lietuvi, pabučiuok po kojų
Krauju permirkusią čia žemę. 
Pagerbk kapus tėvų herojų,
Iš kur ainiai stiprybę semia.
Tai čia baisi, atmintina,
Įvyko drama kruvina,
Kokios pasaulis nėra matęs.
Net kraujo troškuliu besočius
Plienu apkaustytus kryžiuočius,
Jos vaizdas šiurpuliu sukratęs.
Tai kapas Margio milžinų!
Nors amžių šešetas sukako,
Kaip jie — tik sauja pelenų!..
Tačiau daugiau už gyvus sako.

 Lietuvi, kurs dienos didvyriams 
Paminklus iš akmens kali 
Ir juos vainikais dabini,
Nerausk, liūdniems tautos didvyriams
Net neužritinęs be vardo
Akmens ant jų brangios duobės,
Kur šiandien kapą žagrė ardo 
Del pelno, be tautos garbės!.. 
Pagerbti karžygius mokėjo 
Ties Termopilėmis graikai.
O mes? Ar mūsų tik vaikai
Atlygins skolas pranokėjų?
Ant aukšto aukuro — kalvos
Už garbę, laisvę Lietuvos,
Kaip jos auka, galvas padėję,
Ilsėkit, kaulai pranokėjų, 
Pastogėj mėlyno dangaus, 
Sargyboj Nemuno ramaus,
Vien apraudojami tik vėjo!..
Ilsėkit, brangūs pelenai, 
Garbingai žuvę už tėvynę 
Ir sau nevystantį nupynę 
Vainiką, Margio milžinai!