VEIKSNIAI TARIASI

Pasitarimas Romoje

Vykdydamas VLIKo metinio seimo nutarimą rūpintis sutvirtinti Lietuvos valstybinį tęstinumą, VLIK pirmininkas dr. J. K. Valiūnas 1978 kovo 14-15 d.d. Romoje tarėsi su Lietuvos Diplomatijos šefu min. Stasiu Lozoraičiu, dalyvaujant Lietuvos atstovui prie Šv. Sosto Stasiui Lozoraičiui, jr. Iš paskelbto komunikato galima susidaryti išvadą, kad pasitarimas vyko pozityvioje Lietuvos diplomatijos ir VLIKo vadovų abišalio painformavimo dvasioje, analizuojant dabartinę tarptautinės politikos padėtį ir Lietuvos laisvinimo darbo strategiją. Diplomatinės tarnybos ir VLIKo vadovai dėl dviejų 1977 VLIKo seime priimtų nutarimų priėjo vieningų išvadų:

a. Min. Lozoraitis ne tik pritarė seimo nutarimui iš kvalifikuotų asmenų sudaryti specialią komisiją išsamesnei laisvinimo programai paruošti, bet ir pažadėjo Diplomatinės tarnybos talką.

b. Min. S. Lozoraitis ir dr. J. K. Valiūnas Lietuvos “valstybingumo tęstinumo pilnaties” atkūrimo klausimu priėjo kitos išvados negu VLIKo 1977 seimas. Jų nuomone, “tęstinumo pilnaties atkūrimas šiuo metu nėra aktualus”.

Paprastais žodžiais kalbant, “valstybingumo tęstinumo pilnaties atkūrimas” reiškia egzilinės vyriausybės sudarymą. VLIKo 1977 seimo nutarimą tuo klausimu pagrindinai nulėmė įtaigi dr. Aleksandro Štromo paskaita, giliau ir pagrindiniau seimo dalyviams klausimo neišdiskutavus. Tačiau egzilinės vyriausybės sudarymas šiuo metu iškeltų daugiau klausimų, negu duotų atsakymų. Šią mintį savo padarytose išvadose kaip tik ir išreiškė Diplomatijos šefas ir VLIKo pirmininkas.

Apgailestaujant, kad lietuviškoji spauda šio pasitarimo išvadų beveik nekomentavo, reiktų laukti, kad tokie pasitarimai vyktų periodiškai, įjungus į juos ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininką. Diplomatinės Tarnybos, VLIKo ir PLB-nės autoritetu pagrįsti pasisakymai natūraliai taptų patriotinės lietuvių visuomenės veiklos orientyru.

Pasikalbėjimas New Yorke

1978 kovo 19 New Yorke tarėsi VLIKo (B. Bieliukas, dr. Br. Nemickas, J. Pažemėnas, A. Sabalis, J. Valaitis ir A. Vedeckas) ir ALTos (dr. K. Bobelis, T. Blinstrubas, dr. L. Kriaučeliūnas, dr. K. Šidlauskas, dr. V. Šimaitis ir J. A. Kasiulaitis) atstovai. Šis pasitarimas spaudoje buvo išreklamuotas gausiomis nuotraukomis, komentarais ir tuščiažodžiavimo viršūnę pasiekusiu komunikatu.

Pasikalbėjimas vyko pagal tokią darbotvarkę: 1. Lietuvos laisvinimo reikalai po Belgrado konferencijos,

2. Tarporganizacinių santykių padėtis, 3. Laisvinimo reikalam aukų rinkimas, 4. VLIKo ir ALTos darbų ryškinimas ir informaciniai ryšiai, 5. Paskutinio VLIKo seimo kai kurių nutarimų aptarimas, 6. Veiksnių konferencijos galimybės, 7. Kiti klausimai ir sumanymai, 8. Pareiškimo visuomenei paruošimas.

Pasitarimuose darbotvarkės buvo laikytasi, bet jokių nuostolių nebūtų buvę, jei ir nebūtų laikytasi, nes nė vieno konkretaus nutarimo ne tik nepasiekta, bet ir nebandyta pasiekti.

1. Pasitarimo komunikatas skelbia, kad svarstant Lietuvos laisvinimo reikalus po Belgrado konferencijos ir planuojant už dvejų metų įvyksiančios konferencijos Madride proga galimą akciją, esą sutartos “ateities veiklos gairės bei konkretūs žygiai tiek JAV-se, tiek Europoje. Susitarta šio darbo padalos klausimu”. Iš tikro, diskusijos tuo klausimu prie jokių konkrečių susitarimų neprivedė. Laiko daugiausiai sunaudota klausantis ALTos pirmininko pasigyrimų apie jo atsiektus “didelius laimėjimus” Belgrado konferencijoje. (Apie šį laimėjimą rašoma “Į Laisvę” nr. 72 (109) 66 psl. — Red.).

2. Diskutuota JAV Lietuvių Bendruomenės ir reorgų klausimas. ALTos atstovai reiškėsi kaip reorgų advokatai, su neslepiamu pasitenkinimu teigdami, kad Lietuvių Bendruomenė skilusi maždaug į dvi lygias dalis. Vlikininkams reorgai — tai tik LB atplaiša. “Svarstymas” užbaigtas juokeliais, net nemėginant padaryti išvadų.

3.    Aukų rinkimo klausimu nieko nesutarta.Komunikate skelbiamas susitarimas “abipusiai finansiškai remti atskirų projektų vykdymą” — tai tik senas, niekad nevykdytas ir neplanuojamas vykdyti pareiškimo trafaretas.

4.    ALTos atstovai pageidavo, kad jos darbai labiau būtų reklamuojami Eltos biuleteniuose, nes jie pasiekią ir užsienį.

5.    Kalbantis apie VLIKo seimo nutarimus, jokio konkretaus pasitarimo dalyvius įpareigojančio nutarimo nepadaryta.

6.    Veiksnių konferencijos klausimo svarstymas net į komunikatą neįtrauktas, nes jokių konkrečių galimybių tokiai konferencijai nerasta.

7.    Klausimų ir sumanymų kaip ir nebuvo, nes svečiai iš Čikagos išskubėjo į aerodromą.

8.    Pareiškimo visuomenei paruošimas — tai vienintelis iš visos darbotvarkės realizuotas punktas, nors tas pareiškimas ne paguodžia, bet labiau įžeidžia Lietuvos laisvinimo darbui aukojančią visuomenę. Ar pateisinama šešių asmenų kelionė į New Yorką . . . dėl nuotraukų ir visuomenę klaidinančio pareiškimo?

Mįslingas susitikimas Rochesteryje

Mažai reklamuotas JAV LB Krašto valdybos ir ALTos atstovų pasitarimas įvyko Rochesteryje gegužės 18 d. Nebuvo komunikato, ir pasitarimams įvykus. Žinoma tik, kad LB-nei atstovavo Krašto valdybos pirm. Algimantas Gečys ir Alg. Gu-reckas, o ALTai — vicepirmininkai dr. L. Kriaučeliūnas ir dr. J. Valaitis. Spaudoje pasirodė žinučių, kad ne vienu klausimu, bet “visa eile prieita vieningų sprendimų”. Ateitis parodys, kuriais klausimais LB-nė ir ALTa nusistatymus suderino ir ar abi pusės pasiruošusios tuos “vieningus sprendimus” respektuoti.

Joks komunikatas geriau negu klaidinantis. Tik džiaugsmo nekelia faktas, kad ir lietuviškiems veiksniams, derinant tarpusavio santykius, reikalinga slaptosios diplomatijos, kaip amerikiečiams ir rusams SALT derybose.    Fab. Žirgulus