KAD NEKILTŲ ABEJOJIMŲ

VEDAMIEJI

Nesupratimai ir nesusipratimai palydi kiekvieną veiklą, o labiausiai visuomeninę-politinę, mat, šioje plotmėje susitinka žmonės dažnai skirtingų ideologijų, skirtingų politinių įsitikinimų bei skirtingų temperamentų. Nežiūrint kad jie ir dirba tam pačiam tikslui, tačiau kiekvieną jų kitaip įtaigoja praeitis, kiek kitaip saisto dabartis ir praktišką reiškimąsi skirtingai apsprendžia dvasinis mentalitetas. O tačiau šie nesusipratimų šaltinėliai lietuviškoje veikloje neturėtų išsilieti į neapykantos potvynį, ardantį mūsų vieningos kovos dėl Lietuvos laisvės pylimą. Tokio pavojaus nebūtų, jei tą veiklą lydėtų meilė tiesai, pagarba žmogui ir respektas faktams. Pasižvalgius , nesunku būtų galima surasti eibes pavyzdžių prasilenkimams su kultūringomis tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo normomis pavaizduoti.

Kiekvieno geros valios žmogaus pareiga suniekintą tiesą ginti, iškreiptus faktus atitiesti, šmeižiamą asmenį užstoti. Nutylėjimas reikštų lietuviškame gyvenime džiunglių teisės priėmimą, o savo priešininkui tais pačiais saikais atseikėjimas— tos teisės įteisinimą. Tad, neatseikėjant kaltintojams negarbingais saikais, šioje vietoje norima paryškinti “Į Laisvę” nusistatymą dviem klausimais, kuriuos Lietuvių Fronto Bičiulių nedraugai nuolat ir nuolat bando kreivai pristatyti lietuvių visuomenei:

1.    Lietuvių Fronto Bičiulių sąjūdis, kurio žmonės gal daugiau negu kurios kitos grupės yra prisidėję prie Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto suformavimo, ir dabar Vliką tebelaiko vyriausiu Lietuvos laisvės kovai vadovaujančiu organu. Tačiau ir vyriausiose vadovietėse atsiranda problemų, kurių paneigimas veda jas prie sunykimo. Tų skubiai spręstinų problemų yra atsiradę ir Vlike, o jų užleidimas jau yra atsiliepęs į Vilko veiksmingumą. Į jas pozityvaus dėmesio atkreipimas reiškia norą instituciją stiprinti, o ne griauti. Nepajėgumas griovėjus atskirti nuo stiprintojų yra dvasinio trumparegiškumo pasekmė.

2.    Norėdama išlikti veiksminga Lietuvos žmonių valios reiškėją kovoje už krašto laisvę, lietuviška išeivija pagrindiniais klausimais turi suderinti savo nusistatymus. Tarp visų individų pilno nuomonių suderinimo pasiekti neįmanoma. Tačiau demokratinėje visuomenėje tuos nusistatymus skelbia pačių žmonių išrinktos ar kitais bodais pripažintos vadovybės. Nors mūsų veiksniai ir turi skirtingų požvilgių į kai kurias problemas, tačiau laimingu atveju jautriu su kraštu bendravimo klausimu yra išreiškę vieningą nusistatymą, kuris mums visiems turėtų būti veiklos ir elgesio orientacine norma. Nežiūrint, kad yra atskirų balsų, jog vad. Clevelando nutarimus reikėtų iš naujo persvarstyti ir performuluoti, tačiau kol to nepadaryta, LFB sąjūdis juos respektuoja ir jų praktikoje laikosi. Kas LFB sąjūdį bando kitokioje šviesoje visuomenei pristatyti, prasilenkia su tiesa.