KATALIKŲ VEIKIMAS PASAULYJE

KRIKŠČIONYBĖ ŠIANDIEN

Stirnius [Edvardas Šiugžda]

     Katalikų veikimas, atsiradęs šio amžiaus pradžioje Italijoje, išaugo į galingą krikščionišką judėjimą, apimantį daugelį pasaulio kraštų ir kontinentų. Katalikų veikimo organizacijos - pasaulietinės. Joms didžiulį poveikį padarė Vatikano II Susirinkimas, iškeldamas pasauliečių atsakomybę už dabartinio pasaulio likimą. Susirinkimo Dekrete apie pasauliečių apaštalavimą katalikai raginami būti aktyviais, sąmoningais ir savarankiškais krikščionių bendrijos nariais. Tokiems tapti jiems padeda pasauliečių katalikų, pirmiausia Katalikų veikimo organizacijos.

    Pagrindinis Katalikų veikimo organizacijų tikslas - katalikybės skleidimas. Vieni šių organizacijų aktyvistai tai supranta tik kaip religinį Katalikų veikimo narių susibūrimą ir krikščioniškos doktrinos plėtojimą tarp savų praktikuojant labdarybę. Kiti mano, kad katalikybę reikia skleisti dalyvaujant politinėje ir socialinėje-ekonominėje veikloje tarp visų tikėjimų žmonių ir netgi netikinčiųjų, t.y. būti apaštalais. Pastaroji tendencija tapo suprantama ir reikalinga mokslo ir technikos pažangos epochoje. Po Vatikano II Susirinkimo kai kurios Katalikų veikimo organizacijos reikalauja, kad visi pasauliečiai taptų misionieriais - krikščionių idealų propaguotojais, ir smerkia tuos, kurie rūpinasi vien savo sielos išganymu. Tokius reikalavimus Katalikų veikimo organizacijų nariams iškėlė daugelio šalių Katalikų veikimo organizacijų nauji įstatai, priimti 1970 m. pabaigoje.

Skaityti daugiau: KATALIKŲ VEIKIMAS PASAULYJE

ŽMOGUS IR NEMIRTINGUMAS

MUMS KALBA MOKSLAS

A. Digrys[Antanas Patackas]

     Mes gimstame pomirtiniam gyvenimui lygiai taip, kaip gimstame žemiškajam gyvenimui(Kamilis Flamarionas).

    Gyvybės srovė nenutrūkstamai teka žemėje jau šimtus milijonų metų. Biosferoje slypi dėsnis, priešingas mirčiai: organizmas dar iki savo suirimo perduoda palikuonims negęstantį gyvybės fakelą. Paveldimumo estafetė atkakliai gina filogenetinį medį nuo žuvimo. Ši nuostabi gyvųjų sistemų savybė yra vienas iš kūrybinio plano Visatoje pergalės požymių. Tačiau ši pergalė dalinė, nes apima tik visumą, giminę, bendrą biologinį reiškinį. Ji neužbaigta, todėl gyvybė turi nuolat kovoti su mirtimi.

    Kiekvienas evoliucijos etapas - savotiška pakopa nugalint chaosą ir sunykimą. O tų laiptų viršuje iškyla iki šiol Žemėje nežinomos naujos gyvybinės energijos šaltinis. Biosferoje kovos laukas yra materija, o noosferoje -dvasios srityje - į kovą su dezintegracija stoja būtybės, ginkluotos dvasiniu krūviu. Užtvarą mirčiai ir chaosui žmoguje stato ne tik genofondas ir fiziologija, bet ir kitas transfizinės būties matmuo. Jis reiškiasi žmogaus asmenybėje, kuri koncentruoja savyje mintį, sąmonę, kūrybą ir laisvę. Protas realizuoja savo gyvybinį principą kitaip negu organizmas, o dvasinė veikla išgelbsti savo vaisius nuo laiko nagų tobulesniu būdu negu paveldimumo genai. Kaip tik šis unikalus kosmoso reiškinys tampa pradiniu jo evoliucijos tašku, išvesdamas jį iš grynai biologinės raidos ribų. Kartą užsidegusi Visatoje dvasios ugnis, panašiai kaip gyvybė, negali užgesti. Maža to, ji įsikūnijusi ne tiktai kolektyvinėje rūšies sąmonėje, bet ir kiekviename jos vienete, aukščiausiame pasaulio šedevre - asmenybėje.

Skaityti daugiau: ŽMOGUS IR NEMIRTINGUMAS

RŪPINTOJĖLIS IR VYTIS -DU LIETUVIO DVASIOS SIMBOLIAI

Juozas Girnius

     Iš paviršiaus lietuvis - pilkas artojas, tačiau savo giliąja dvasios gelme -tikras didvyris, jeigu imtume atskirą lietuvį kasdieniniuose santykiuose, tai jis toks paprastas, kad bet kokia kalba apie jo didvyriškumą atrodo tik savimeiliškas savęs išgarbinimas. Taip gali atrodyti ne tik svetimiesiems, bet ir mums patiems. Tačiau kas slypi po artojiškai paprastu lietuvio paviršiumi, sušvinta bandymo valandą. Ir tik tada praregime, ko lietuvio esama, - didvyriško ryžto ir mirties nebijančios drąsos žmogaus. Štai kodėl, kada nori suprasti lietuvį, turi jį imti ne tik paskirai ir ne tik dabarties gyvenimo pilkumoje, bet ir visoje lietuvių tautos istorijoje.

     Tiesa, kad atskirai gyvenimo kasdienybėje paimtas lietuvis yra artojiškai paprastas. Bet ar visomis lemtingomis bandymo valandomis neįvykdavo lietuvių tautoje tarsi stebuklas, ramius ir taikius artojus pakeisdamas ryžtingais ir kietais kovotojais? Šitas stebuklas ir yra liudijimas, kad artojinis lietuvių paprastumas tėra išorinis kevalas, slepiąs didvyrišką valią ir širdį. Ta tauta, kuri turi didvyriškai didingą istoriją, yra pati ne kitokia. Tautos istorija - patsai pirmasis ir patikimasis tautos charakterio liudininkas. Ir tasai lietuvio charakterio vaizdas, kurį piešiau, sukurtas ne kitu kaip šito liudininko liudijimu.

     Ir tačiau nenustembu, jei vis dėlto daugeliui toksai mūsų tautinio charakterio išaukštinimas galėjo pasirodyti per idealus. Nustebti būtų reikėję tik priešingu atveju. Gerbti save, bet nebūti apie save per geros nuomonės - tai kaip tik lietuviška. Savigarba lietuvyje nepereina į savigyrą.

Skaityti daugiau: RŪPINTOJĖLIS IR VYTIS -DU LIETUVIO DVASIOS SIMBOLIAI

MOKSLEIVIŲ ATEITININKŲ ORGANIZACIJĄ UŽDARIUS.

ISTORIJOS PUSLAPIAI

Jz.[kun. Juozas Šalčius]

KATALIKŲ AKCIJOS KOMITETAS

     1930 08 30 švietimo ministro aplinkraščiu buvo uždraustas gimnazijose moksleivių ateitininkų veikimas. Šis draudimas buvo labai žalingas katalikiškos inteligentijos ugdymui.

     Lietuvos episkopatas šiuo reikalu sušaukė savo konferenciją. Buvo nutarta siųsti vyskupus Justiną Staugaitį ir Kazimierą Paltaroką pas ministrą pirmininką tartis, kad šis draudimas būtų atšauktas. Ministras pirmininkas Juozas Tūbelis patarė šiuo reikalu kreiptis į patį Respublikos prezidentą. Pas prezidentą Antaną Smetoną ėjo metropolitas Juozapas Skvireckas ir vysk. Kazimieras Paltarokas. Pasitarimas vyko tarp minėtų vyskupų, iš vienos pusės, ir prezidento Antano Smetonos, ministro pirmininko Juozo Tūbelio ir švietimo ministro Konstantino Šakenio, - iš antros. Vyskupai nurodė, kad švietimo ministro aplinkraštis prieštarauja Lietuvos Vyriausybės ir Apaštalų Sosto konkordato 25 str. ir dėl to turi būti atšauktas. Derėjosi pusšeštos valandos. Tačiau be pasekmių - valdžios atstovai aplinkraščio atšaukti nesutiko. Tuomet vysk. K. Paltarokas pareiškė, kad jei moksleiviams ateitininkams nebus leista veikti mokyklose, jie veiks bažnyčioje kaip bažnytinė organizacija - Katalikų veikimo centro narys.

     Nepavykus susitarti su Vyriausybe, vyskupai surengė konferenciją ir išleido Ganytojišką laišką. Jame nurodė, jog švietimo ministro aplinkraštis yra neteisėtas, jog jie, vyskupai, prieš jį protestuoja ir protestuoti kviečia tikinčiuosius. Pirmiausia protestą pareiškė Katalikų veikimo centras, Pavasario sąjunga, ateitininkai studentai. Apaštalų Sosto nuncijus arkivysk. R. Bartolonis 1930 09 25 dėl to padarė Vyriausybei demaršą.

Skaityti daugiau: MOKSLEIVIŲ ATEITININKŲ ORGANIZACIJĄ UŽDARIUS.

LIETUVA

LIETUVA IR LIETUVIS

Oskaras Vladislovas Milašius

     Aš ilgai ieškojau, iš kur tas gilus jausmas, kuris apima mane, prisiminus šią šalį, tokią tolimą ir taip ilgai neatpažįstamą Vakarų - Lietuvą.

     Nors ir kupinas švelnumo tai melancholiškai ir dosniai šaliai, suteikusiai man gyvybę ir galią ją dainuoti, aš, aišku, niekada nebūčiau sutikęs kalbėti apie meilę jai, jei mane su ta žeme tejungtų vien kraujo ir asmeninio prisirišimo ryšys. Tėvynė kaip ir žmogus: reikia mylėti ją tokią, kokia ji yra. Tačiau ne visada ji pajėgi įkvėpti meilę. Tad aš išsižadu kilnios vienatvės, idant kalbėčiau apie Lietuvą todėl, kad stebuklingoji šalis, suteikusi man savo sielą, yra ne tik mano, bet ir jūsų Tėvynė.

     Šioje Baltijos šalyje, kurioje esu gimęs, prieš daugelį tūkstančių metų lankėsi arijų rasė, ugnies ir sniego rasė, prieš pasklisdama į visas keturias Europos žemyno puses ir prieš padėdama įspūdingus socialinės kultūros pamatus, kurie ilgainiui turėjo apsivainikuoti trimis svaigiais bokštais, nuo kurių dvasiniu žvilgsniu galima aprėpti Visatą ir kurie vadinasi: Elada, Roma, Prancūzija. Kaip Roma ir Elada, ir ypač Prancūzija, taip Lietuva yra daugiau negu Tėvynė: tai idėja, tai liepsnojantis žmogaus evoliucijos židinys.

Skaityti daugiau: LIETUVA

Daugiau įrašų...

  1. KUNIGĄ VIRGILIJŲ JAUGELĮ PALYDINT...
  2. „KASDINTI ŠULINĮ VANDENIO TYROJO..."
  3. JURGIO MATULAIČIO ASMENYBĖ
  4. KENTĖJIMŲ DIMENSIJOS IR PRASMĖ

Subkategorijos