Partizanai: Istorija ir dabartis

1951 m. kovo 19 d. žūtis

1951 m. kovo 19 d. Švenčionėlių r. Kiauneliškio geležinkelio stoties ir Pagaigalės L apylinkėse, Labanoro girioje (dabar - Švenčionių r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją, kurios metu buvo aptiktos 2 partizanų žeminės. Susišaudymo metu žuvo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities ir Vytauto apygardos štabo viršininkas, apygardos laikraščio „Aukštaičių kova“ redaktorius Vytautas Valentinas Pakštas-Vaidotas, srities štabo adjutantas ir apygardos štabo viršininko pavaduotojas Steponas Satkevičius-Gintvytis, srities štabo Visuomeninio skyriaus viršininkas Antanas Bulka-Dainius ir Organizacinio skyriaus viršininkas Jurgis Trinkūnas-Dagius, Vytauto apygardos Liūto rinktinės Bazalto rajono vadas Stasys Juodis -Čižikas, rajono štabo viršininkas Balys Graužinis- Uosis, Vilkas ir Organizacinio skyriaus viršininkas Steponas Jakučionis-Aušra, Lokio rinktinės Laisvės kuopos būrio vadas Juozas Kušeliauskas-Putinas, partizanė Stasė Daškevičiūtė-Žiedas ir V.V. Pakšto žmona, partizanų ryšininkė Natalija Deveikytė-Vaidilutė. Žuvusiųjų palaikai buvo užkasti Švenčionių r. Rašios ežero paraistyje. 1990 m. perkelti ir palaidoti Utenos m. naujosiose kapinėse.

Skaityti daugiau: 1951 m. kovo 19 d. žūtis

Antanas Kraujelis - Pabaisa, Siaubūnas

1928 10 28-1965 03 17

Antanas Kraujelis gimė 1928 m. spalio 28 d. Utenos aps. Alantos vls. Kaniūkų k. Stepono Kraujelio ir Anelės Pagalytės-Kraujelienės šeimoje. Kartu augo seserys ir broliai: Ona (g. 1926 m.), Vitalija (g. 1930 m.), Alfonsas ir Konstancija (g. 1932 m.), Bronius (g. 1934 m.), Anelė (g. 1936 m.), Bronė (g. 1938 m.), Janina (g. 1943 m.) ir Stefanija (g. 1945 m.). Antanas mokėsi Kaniūkų pradžios mokykloje, 1945 m. baigė šešias Alantos progimnazijos klases.

Skaityti daugiau: Antanas Kraujelis - Pabaisa, Siaubūnas

Vincentas Žaliaduonis-Rokas, Dijakomas

Būsimasis Vytauto apygardos Tigro rinktinės vadas V. Žaliaduonis-Rokas, Dijakomas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

1910 11 02-1952 03 27

Vincentas Žaliaduonis, Jono, gimė 1910 m. lapkričio 2 d. Seinų aps. Kučiūnų vls. Kalviškių k. Baigė Seinų „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose. 1935-1938 m. mokėsi Kauno karo mokykloje, ją baigus (XIX laida) jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Baigęs karo mokyklą, buvo paskirtas būrio vadu į Ukmergėje esantį 1-ąjį pėstininkų pulką. 1939-ųjų spalį, Vilnių grąžinus Lietuvai, su savo vadovaujamu pulku atvyko į Vilnių.

Pirmosios sovietų okupacijos metu V. Žaliaduonis tarnavo 2-ojo šaulių kuopos būrio vadu. 1940 m. spalio 3 d., likviduojant Lietuvos kariuomenę, buvo paskirtas Raudonosios armijos 29-ojo Teritorinio Šaulių korpuso (ŠTK) 179-osios šaulių divizijos 234-ojo šaulių pulko šaulių būrio vadu.

Skaityti daugiau: Vincentas Žaliaduonis-Rokas, Dijakomas

Lokio rinktinės štabo žūtis

1950 m. rudenį Utenos r. Tauragnų apyl. (dabar - Utenos r. sav.) Rūgšteliškio ir Aukštaglynio kaimų apylinkių pelkėtoje Minčios girios vietoje prie Utenykščio ežero Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai iškasė paskutinį štabo bunkerį, kuriame nuo 1950 m. spalio mėn. gyveno iki dešimt Lokio rinktinės partizanų.

1951 m. sausio 27 d. pamiškėje pasirodė sovietų kariuomenės kareiviai. Nors jie buvo apsivilkę maskuojančią aprangą, partizanai laiku juos pastebėjo ir pasiruošė kautynėms. Sužeistas rinktinės vadas Pranas Račinskas -Žaibas krisdamas sunkiai sužeidė savo adjutantą Simaną Purą-Švyturį. Žaibas įsakė partizanams organizuotai trauktis, o pats su Švyturiu sunaikino štabo dokumentus ir, nenorėdami pasiduoti gyvi, nusišovė.

Likusieji 8 partizanai laimingai išsiveržė iš apsupties. Bunkeris buvo sugriautas ir daugiau nebeatstatytas.

Teigiama, kad žuvusiųjų palaikai buvo niekinti Utenos r. Saldutiškio miestelyje.

Skaityti daugiau: Lokio rinktinės štabo žūtis

1950 m. liepos 5 d. žūtis

1950 m. liepos 5 d. Panevėžio aps. Vadoklių vls. Girelės (Kačmiškio) miške (dabar - Panevėžio r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviai, vykdydami karinę operaciją, rado Vyčio apygardos štabo bunkerį. Jį susprogdinus žuvo Vyčio apygardos vadas Alfonsas Smetona-Žygaudas, štabo Organizacinio skyriaus viršininkas Alfonsas Gritėnas-Skalikas ir štabo sekretorė Bronė Tarutytė-Berniukas.

Žuvusiųjų užkasimo vieta neišaiškinta.

Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. I dalis:
Dariaus ir Girėno rinktinė, Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 171,172.

ALFONSAS GRITĖNAS - HUSARAS, SKALIKAS

1917 04 01-1950 07 05

Alfonsas Gritėnas, Simano, gimė 1917 m. balandžio 1 d. Panevėžio aps. Vadoklių vls. Mikėnų k.

Nuo 1944 m. - A. Smetonos -Žygaudo būrio partizanas. Nuo 1949 m. ėjo Vyčio apygardos štabo Organizacinio skyriaus viršininko pareigas.

1999 m. vasario 17 d. A. Gritėnui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

Skaityti daugiau: 1950 m. liepos 5 d. žūtis

Antanas Vaičikonis - Šermukšnis

1920 04 24-1951 03 09

1951 m. kovo 9 d. Panevėžio r. Narbutų k. (dabar - Panevėžio r. sav.) Juzės Kaminskienės sodyboje MGB agentas (buvęs partizanas) nužudė partizaną Antaną Vaičikonį-Šermnkšnį (iki 1950 m. rugpjūčio mėn. ėjusį Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės vado pareigas).

Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sritis.
Atlasas. 1 dalis: Dariaus ir Girėno rinktinė, 
Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardos, 
Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 179.

Antanas Vaičikonis, Justino, gimė 1920 m. balandžio 24 d. Panevėžio aps. Raguvos vls. Sodeliškių k. Girelės vnk. Kartu augo trys broliai ir dvi seserys. Tėvai turėjo per 50 ha žemės, gražią sodybą (sudeginta sovietų okupantų). Nacių okupacijos metais dirbo kaimo seniūnu.

Skaityti daugiau: Antanas Vaičikonis - Šermukšnis

Juozas Survila-Šarūnas

1921 04 27-1947 03 09

Juozas Survila gimė 1921 m. balandžio 27 d. Vilkmergės (Ukmergės) aps. Siesikų vls. Gružų k. turtingų ūkininkų Stanislovo ir Marijonos Survilų šeimoje¹.

1944 m. vasario 16 d. J. Survila tapo gen. P. Plechavičiaus įkurtos Lietuvos vietinės rinktinės Marijampolės karo mokyklos kariūnu. Tų pačių metų gegužės 15 d. naciams rinktinę paleidus, grįžo į tėviškę. 1944 m. rudens pradžioje kartu su broliu Vincu, kaimynais Juozu ir Petru Zimbliais slapstėsi Gružų miške, o 1944 m. lapkričio mėn. tapo Ukmergės rinktinės Vanagų kuopos Siesikiečių grupės 2-ojo būrio (vadas viršila Petras Žėruolis) partizanu.

1945 m. balandžio mėn. Vyčio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Atamanas paskyrė J. Survilą-Šarūną partizanų būrio vadu.

Dukterėčios Anelės Zimblienės prisiminimu dėdė buvo valingas, ryžtingas, turėjo autoritetą. Norėdami sekti J. Survilos pavyzdžiu jo būrio partizanais tapo bendramoksliai, kaimynai ir giminaičiai.

Veiklos pradžioje būrį, veikusį Ukmergės aps. Siesikų vls., galėjo sudaryti 60-65 partizanai, ginkluoti kulkosvaidžiais, automatais, šautuvais, pistoletais, granatomis ir šaudmenimis.

Skaityti daugiau: Juozas Survila-Šarūnas

1951 m. kovo 14 d. žūtis

1951 m. kovo 14 d. Ramygalos r. Glitėnų k. apylinkėse (dabar - Panevėžio r. sav.) MGB Ramygalos r. skyriaus stribams ir MGB kariuomenės kareiviams ieškant partizanų, gyventojos M. Juozapavičienės sodyboje viena karinė grupė aptiko ir per susišaudymą nukovė Vyčio apygardos Gedimino rinktinės vadą Joną Viapštą (Vepštą)-Paukštelį, jo adjutantą Kazį Gvergždį-Klajūną ,partizanus Antaną Burkauską-Brakonierių, Stasį Giedraitį-Stasį, Joną Kraujalį-Sūnų, Danielių Kriščiūną-Liubką, Inžinierių, Joną Masioką-Ąžuolą ir Leoną Štarolį-Arą.

Žuvusiųjų palaikai buvo niekinti Krekenavos, Ramygalos aikštėse. Teigiama, kad užkasti Šilagalio k. (dabar Panevėžio r. Ramygalos sen.) žvyrduobėse.

Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas.
I dalis: Dariaus ir Girėno rinktinė, 
Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardos, 
Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 179-180.

JONAS VIAPŠTAS (VEPŠTAS) - PAUKŠTELIS

1925 01 08-1951 03 14

Jonas Viapštas (Vepštas) gimė 1925 m. sausio 8 d. Panevėžio aps. Krekenavos vls. Petriškių k. Antano Viapšto ir Mortos Jonevičaitės-Viapštienės šeimoje¹ . Ten ir gyveno.

Partizanas nuo 1944 m. Partizanų būrio vadas. 1950 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu U Nr. 03 paskirtas Vyčio apygardos Krištaponio rinktinės 1-ojo (Jono Baltušniko-Vie-nuolio) rajono, apėmusio Panevėžio apskrities Raguvos, Miežiškių ir Panevėžio valsčius, vadu.

Skaityti daugiau: 1951 m. kovo 14 d. žūtis

Juodgirio mūšis

1945 m. vasario 9 d. Panevėžio aps. Raguvos vls. Juodgirio miške NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko 2-osios kuopos kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Tikslaus Šarūno rinktinės partizanų skaičiaus ir jų stovyklos vietos enkavėdistai nežinojo, todėl buvo apsuptas visas miškas nuo Ukmergės–Panevėžio plento į rytus. Ypač stipria kulkosvaidžių ugnimi atkirsti sparnai šiaurėje ir pietuose.

Kareiviai stengėsi partizanus išstumti į pamiškėje esančias pelkes, kur apkasuose jų laukė pasala. Mūšyje dalyvavo apie 400 kareivių. Juodgirio puolimas prasidėjo 8 val. ir truko 3 val. be aiškios kurios nors pusės persvaros. Partizanai traukėsi prisidengdami Ukmergės aps. Traupio vls. Klaibūnų ir Mickūniškių kaimuose buvusiomis sodybomis. Kareiviai jas sudegino (12 pastatų). Antano Slučkos-Šarūno ir Antano Žilio-Žaibo vadovaujami partizanų būriai pralaužė kareivių apsupties žiedą ir per šiaurinį sparną pasitraukė į Troškūnų mišką.

Kautynėse žuvo 22 partizanai. Iš jų žinomi: Šarūno būrio partizanai Stasys Kilda-Savanoris, Bronius Stalnionis-Arimantas, Stasys Stalnionis-Žalvaris, Povilas Šakėnas-Bijūnas ir Albinas Valeika-Utenis; Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanai Alfonsas Grimža-Gluosnis ir Kazimieras Grimža-Kulka; Antano Jagėlos-Ąžuolo būrio partizanai Edvardas Augulis, Kostas Butėnas, Karolis Kadžionis, Antanas Mackevičius, Anicetas Paurazas ir Napalys Žemaitis; Žaibo būrio partizanas Stasys Jurkevičius. Tai pat partizanai Albinas Rutkauskas-Perkūnas ir Augustinas Šablevičius-Jovaras.

Mūšyje žuvo ir 20 enkavėdistų.

Skaityti daugiau: Juodgirio mūšis

1949 m. kovo 18 d. žūtis

1949 m. kovo 18 d. Šiaulių aps. Klovainių vls. Laipuškių k. (dabar - Pakruojo r. sav.) per susišaudymą su MGB Pakruojo vls. poskyrio stribų grupe žuvo Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės vadas Jonas Vitautas Česnakavičius-Valas, Daujotas, rinktinės Organizacinio skyriaus viršininkas Anicetas Algirdas Meškauskis-Lapinas, Vanagaitis ir partizanas Jonas Ivanauskas -Lizdeika.

Žuvusiųjų palaikai niekinti prie MGB Pakruojo vls. poskyrio (kitais duomenimis - Pakruojo milicijos kieme). Vėliau užkasti dabartinės Pakruojo Atžalyno gimnazijos teritorijoje.

Algimanto apygardos partizanai. Iš kairės: Algimanto apygardos Ryšių skyriaus viršininkas Albinas Kubilius-Rūgštymas, Žaliosios rinktinės vadas J. V. Česnakavicius-Daujotas, apygardos vadas A. Starkus-Montė, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: 1949 m. kovo 18 d. žūtis

1953 m. sausio 17 d. partizanų žūtis

1953 m. sausio 17 d. Kelmės r. Pužukų k. (dabar – Kelmės r. sav.) buvo vykdoma karinė čekistų operacija. Jos metu MGB karinei grupei apsupus gyventojo K. Ruko sodyboje įrengtą Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities štabo bunkerį, nusišovė srities štabo nariai – Antanas Bakšys-Germantas, Klajūnas, Senis (srities vadas), Elena Gendrolytė-Jurkūnienė-Balanda ir Aleksas Jurkūnas-Valeras.

Plk. Antanas Bakšys-Germantas,Klajūnas, Vakarų Lietuvos partizanų srities vadas

Skaityti daugiau: 1953 m. sausio 17 d. partizanų žūtis

Jonas Vitautas Česnakavičius - Valas, Daujotas

Jonas Vitautas Česnakavidus. Iš dukterėčios Jolantos Rimkutės asmeninio archyvo.

1924 07 12-1949 03 18

Skaityti daugiau: Jonas Vitautas Česnakavičius - Valas, Daujotas

Alfonsas Smetona - Ramūnas, Žygaudas

1913 09 15-1950 07 05

Alfonsas Smetona gimė 1913 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio aps. Vadoklių vls. Šilų parapijos Justinavos k. Baltramiejaus Smetonos ir Marijonos Dirsytės-Smetonienės šeimoje¹. Policininkas.

1944 m. Panevėžio aps. Vadoklių vls. suorganizavo partizanų būrį ir jam vadovavo. Dalyvavo 1945 m. sausio 12 d. Ukmergės aps. Taujėnų vls. Užulėnio miške vykusiose Lėno kautynėse. Iki 1948 m. -Vyčio apygardos vado Danieliaus Vaitelio-Briedžio adjutantas, o šiam 1948 m. gegužės 13 d. žuvus - apygardos vadas. Atkūrė apygardos štabą, ėmėsi reorganizuoti karines apygardos struktūras, leido apygardos partizanų spaudą ir organizavo platų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vyriausiosios vadovybės leidžiamos spaudos platintojų tinklą.

Skaityti daugiau: Alfonsas Smetona - Ramūnas, Žygaudas

Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities ir Dainavos apygardos partizanų žūtis (1947 m. rugpjūčio 11 d.)

1947 m. rugpjūčio 10 d. enkavėdistai gavo agento pranešimą apie apytikslę Dainavos apygardos vadavietę. Jau vakare MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareiviai, kuriems vadovavo LSSR NKGB ministro pavaduotojas plk. L. Martavičius, apsupo Punios šilą (dabar – Alytaus r. sav.). Rugpjūčio 11 d. vadavietė buvo aptikta ir apsupta. Prasidėjo kautynės. Pirmas, nenorėdamas gyvas pasiduoti, nusišovė Tauro apygardos Šarūno rinktinės vadas Jonas Pilinskas-Krūmas.

Kiti partizanai naikino dokumentus ir buvusį bunkeryje inventorių. Kautynėse, trukusiose apie pusantros valandos, žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities ir Dainavos apygardos vadas Dominykas Jėčys - Ąžuolis, jo įgaliotinis Vaclovas Kavaliauskas-Juodvarnis ir Dzūkų rinktinės Margio grupės štabo viršininkas Mykolas Petrauskas-Aras.

Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti MGB Alytaus apskrities skyriaus kieme. Užkasimo vieta neišaiškinta.

1947 m. rugsėjo 5 d. Dainavos apygardos Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas išleido įsakymą:

„1947 m. rugpjūčio mėn. 11 d., tragiškomis aplinkybėmis susidėjus, didvyriškai kovodamas žuvo PLP Vadas kpt. Ąžuolis.

Didvyriui pagerbti visoje Merkinės Rinktinės partizanų erdvėje gyvenantiems partizanams nuo š./m. rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d. imtinai skelbiu gedulo dienas.

Partizanai šių dienų laikotarpy gedulo ženklan ant partizano asmens ženklo, skersai tautinės spalvos, užsisiuva 10 mm pločio juodos spalvos kaspinėlį.“

Skaityti daugiau: Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities ir Dainavos apygardos partizanų žūtis (1947 m. rugpjūčio...

Dominykas Jėčys-Ąžuolis (1896 10 20–1947 08 11)

Dainavos apygardos vadų sąskrydis. Alytaus aps. Punios šilas, 1947 m. balandžio 22–24 d. Pirmoje eilėje iš kairės: Dzūkų rinktinės Margio grupės būrio vadas Stasys Raklevičius-Myslinčius ir Merkio rinktinės vado pavaduotojas Albertas Perminas-Jūrininkas. Antroje eilėje iš kairės: Merkio rinktinės 3-iojo bataliono vado pavaduotojas Jonas Jakubavičius-Rugys, Margio grupės vadas Vytautas Subačius-Klevas, Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko grupės štabo viršininkas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, neatpažintas partizanas. Trečioje eilėje iš kairės: Margio grupės štabo viršininkas Mykolas Petrauskas-Aras, Geležinio Vilko grupės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, Dzūkų rinktinės Spaudos ir švietimo skyriaus viršininko pavaduotojas Juozas Puškorius-Girinis, Dainavos apygardos ir PLPS vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis, apygardos vado pavaduotojas ir Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, apygardos vado įgaliotinis Vaclovas Kavaliauskas-Juodvarnis, Dzūkų rinktinės Vaidoto grupės būrio vado pavaduotojas Jonas Kučinskas-Spyruoklis, Dzūkų rinktinės Žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininkas Kostas Šimelevičius-Gandras. Iš Genocido aukų muziejaus fondų.

Skaityti daugiau: Dominykas Jėčys-Ąžuolis (1896 10 20–1947 08 11)

1947 m. gegužės 18 d. žūtis

1947 m. gegužės 18 d. Lazdijų aps. Šventežerio vls. (dabar - Lazdijų r. sav.) Janėnų k., gyventojų Lugauskų sodyboje, per MGB Lazdijų aps. skyriaus vykdomą operaciją žuvo Dainavos apygardos Šarūno rinktinės (iki 1947 m. birželio mėn. ji priklausė Tauro apygardai) vadas Vladas Stepulevičius-Mindaugas ir Mindaugo grupės partizanas Antanas Vabalas-Bijūnas.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 41.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Šventežeryje. Užkasimo vieta neišaiškinta.

Skaityti daugiau: 1947 m. gegužės 18 d. žūtis

1947 m. rugsėjo 22 d. žūtis

1947 m. rugsėjo 22 d. Alytaus aps. Daugų vls. (dabar – Varėnos r. sav.) Lesagūrų k., gyventojo Kazio Marčiulevičiaus sodyboje, MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareivių grupė aptiko bunkerį. Per susišaudymą žuvo Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Konstantinas Šimelevičius-Gandras, Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos skyriaus vadas Vladas Karpuška-Šmitas, partizanai Pranas Baranauskas - Liūtas ir Adolfas Truncė-Vilkas, Margio tėvūnijos skyriaus vadas Jonas Cibulskis-Ąžuolaitis ir Kazimieraičio rinktinės Vanago tėvūnijos partizanas Juozas Miškinis - Žiedas.

Žuvusiųjų palaikai buvo niekinti Dauguose. Vėliau jie galėjo būti sumesti į Daugų valsčiaus stribų būstinės kieme buvusį šulinį. 1990 m. rugsėjo mėn., atkasant šulinį, tikėtina, kad šių partizanų palaikai buvo rasti ir rugsėjo 29 d. palaidoti Daugų mstl. kapinėse.

Dainavos apygardos vadų sąskrydis. Alytaus aps. Punios šilas, 1947 m. balandžio 22–24 d. Pirmoje eilėje iš kairės: Dzūkų rinktinės Margio grupės būrio vadas Stasys Raklevičius-Myslinčius ir Merkio rinktinės vado pavaduotojas Albertas Perminas-Jūrininkas. Antroje eilėje iš kairės:

Merkio rinktinės 3-iojo bataliono vado pavaduotojas Jonas Jakubavičius-Rugys, Margio grupės vadas Vytautas Subačius-Klevas, Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko grupės štabo viršininkas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, neatpažintas partizanas. Trečioje eilėje iš kairės: Margio grupės štabo viršininkas Mykolas Petrauskas-Aras, Geležinio Vilko grupės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, Dzūkų rinktinės Spaudos ir švietimo skyriaus viršininko pavaduotojas Juozas Puškorius-Girinis, Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis, apygardos vado pavaduotojas ir Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, apygardos vado įgaliotinis Vaclovas Kavaliauskas-Juodvarnis, Dzūkų rinktinės Vaidoto grupės būrio vado pavaduotojas Jonas Kučinskas-Spyruoklis, Dzūkų rinktinės Žvalgybos ir ryšių skyriaus viršininkas Kostas Šimelevičius-Gandras. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: 1947 m. rugsėjo 22 d. žūtis

1947 m. sausio 4 d. žūtis

1947 m. sausio 4 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. (dabar – Prienų r. sav.) Kampinių k. partizanų ryšininko Antano Vogonio sodyboje MVD Veiverių vls. poskyrio operatyvinė grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Juozas Jasulaitis-Kazokas, rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Antanas Feliksas Martynaitis-Kapsas, partizanų ryšininkai Antanas ir Jurgis Kazys Vogoniai.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Veiverių miestelyje. Vėliau užkasti nuo karo likusiuose apkasuose prie Veiverių miestelio. Dabar šioje vietoje įrengtas Veiverių „Skausmo kalnelis“.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,

Vilnius: LGGRTC, l. 119.

Tauro apygardos partizanų vadovybė. 1946 m. rugpjūčio 16 d. Iš kairės: štabo ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Vitalius Gavėnas-Vampyras, Geležinio Vilko rinktinės vadas Kazimieras Algirdas Varkala-Daumantas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasiulaitis-Turklys, Kazokas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: 1947 m. sausio 4 d. žūtis

1947 m. rugsėjo 24 d. žūtis

1947 m. rudenį Tauro apygardos Birutės rinktinės štabo bunkeris buvo įrengtas Marijampolės aps. Veiverių vls. Veiverių k. partizanų rėmėjo Kazimiero Daunoro sodyboje. 1,3 m aukščio požeminė slėptuvė iš viršaus buvo užpilta 60 cm žemės sluoksniu, iš vidaus išmušta 6 cm storio pušinėmis lentomis. Bunkeris buvo strategiškai patogus: prie pat Veiverių mstl., kuriame veikė didelis sovietų represinių struktūrų padalinys ir kurio judėjimą buvo galima stebėti. 

Tyliais vakarais buvo girdėti girtų enkavėdistų ir stribų rėkavimai ir rusiškos dainos. Bunkeryje buvo dirbama, meldžiamasi ir ilsimasi. Jame buvo įrengta keletas lentynų raštinės reikmenims, staliukas rašomajai mašinėlei ir t. t.

Čia nuolat lankydavosi 3 ar 4 rinktinės štabo nariai su apygardos kapelionu kun. Justinu Lelešiumi.

Vieną rytą į K. Daunoro sodybą užėję Veiverių stribai išgirdo rašomosios mašinėlės taukšėjimą, pastebėjo ir pačią bunkerio angą. Apie tai buvo pranešta MGB Marijampolės aps. skyriui ir Veiverių valsčiaus poskyriui. Keletą dienų sodyba buvo stebima.

Justinas Lelešius-Grafas, Krivaitis (1917 11 23–1947 09 24)

Justinas Lelešius gimė 1917 m. lapkričio 23 d. Marijampolės aps. Javaravo vls. Sasnavos parapijos Navasodų k. Juozo Lelešiaus ir Magdalenos Abraitytės-Lelešienės šeimoje. Turėjo seseris Magdaleną, Viktoriją (iš pirmos tėvo santuokos) ir brolius Antaną, Juozą, Viktorą. Baigė Navasodų pradžios mokyklą, šešias Marijampolės marijonų gimnazijos klases, 1943 m. – Vilkaviškio kunigų seminariją. Seminarijos draugai Justiną prisimena kaip gerą oratorių, linksmą, nuoširdų, draugišką, mėgstantį dainuoti. Atostogų metu gimtojoje Sasnavos parapijoje, Plutiškėse, Igliškėliuose vietos kunigams padėdavo parengti vaikus pirmajai komunijai, dirbo su katalikiškomis jaunimo organizacijomis. Vaikai ir jaunimas labai mėgo klieriką J. Lelešių. Įšventintas kunigu, dirbo Vištyčio ir Gražiškių parapijose (Vilkaviškio aps.).

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. buvo paskirtas į Vilkaviškio aps. Alvito vls. esančią Lankeliškių parapiją. Kaip ir daugelis kunigų, J. Lelešius bažnyčioje ir kitose vietose guodė, ramino tikinčiuosius, stiprino jų dvasią. NKVD Vilkaviškio aps. skyriaus darbuotojai, pamatę, kad kunigas J. Lelešius yra demokratiškas, jį myli žmonės, ypač jaunimas, pradėjo kunigą verbuoti. Iš pradžių tai darė slaptai. Kalbėdavo draugiškai, net stikliuku pavaišindavo, aiškindavo, kad kito kelio jam nėra. Saugumiečiai „garantavo“ ir jam, ir visai jo šeimai saugų gyvenimą. Vis sulaikydavo ilgiau: parą ar kelias kalindavo areštinėje, naudojo ir fizinį smurtą, bet vis paleisdavo apsigalvoti. Juozas Žaliabarštis prisimena: „Tuoj po karo dirbau zakristijonu Bartninkuose pas kun. B. Sakavičių. Vieną dieną pas Sukacką (ten gyveno B. Sakavičius) užėjo kun. J. Lelešius. Jis pradėjo balsu aimanuoti, kad jį Vilkaviškio saugumas nori užverbuoti šnipinėti tikinčiuosius. Rodė mėlynes ant pirštų ir viso kūno.

Skundėsi, kad NKVD žadėjo fiziškai susidoroti, jei neteiksiąs žinių. Po to tarė: „Aš kunigas, lietuvis, katalikas, Judu nebūsiu, šėtonui netarnausiu, už 30 sidabrinių savęs neparduosiu. Tegul mano kraują sugers Lietuvos žemė.“ Paskui abu kunigai išėjo į kitą kambarį, atliko išpažintį, pasimeldė.“

Skaityti daugiau: Justinas Lelešius-Grafas, Krivaitis (1917 11 23–1947 09 24)

Pranas Kučinskas-Ainis (1918 07 10–1947 12 26)

1947 m. gruodžio 26 d. Vilkaviškio aps. Vilkaviškio vls. (dabar – Vilkaviškio r. sav.) Serdokų k. gyventojo Jono Juraičio sodyboje karinės čekistų operacijos metu žuvo Tauro apygardos Kęstučio rinktinės vadas Pranas Kučinskas-Ainis.

Tauro apygardos Kęstučio rinktinės vadas Pranas Kučinskas-Ainis (trečias iš kairės) su rinktinės partizanais.

Apie 1947 m. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Pranas Kučinskas-Ainis (1918 07 10–1947 12 26)

Paskutinis Tauro apygardos partizanas Justinas Balčius-Plutonas (1931 11 22–1957 07 27)

1957 m. liepos 27 d. Šakių r. (dabar – Šakių r. sav.) Elizavos k. gyventojo Jono Račiūno namuose KGB Šakių r. skyriaus ir rajono milicijos darbuotojų grupė vykdė karinę čekistų operaciją, kurios metu žuvo paskutinis Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanas Justinas Balčius-Plutonas.

Tauro apygardos Žalgirio rinktinės Vasario 16-osios tėvūnijos partizanas Justinas Balčius-Plutonas (iš kairės) su bendražygiu.

Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Paskutinis Tauro apygardos partizanas Justinas Balčius-Plutonas (1931 11 22–1957 07 27)

HENRIKAS SAS-DANILAVIČIUS - VIDMANTAS

Kęstučio apygardos vadas H. Sas-Danilavičius - Vidmantas.
(1922 07 18–1949 11 01)
Ne vėliau kaip 1949 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

Zigmas Šerkšnas-Tigras (1924 02 15–1947 02 26)

Zigmas Šerkšnas gimė 1924 m. vasario 15 d. Seinų aps. Veisiejų vls. Bertašiūnų k. ūkininkų Juozo Šerkšno ir Onos Šoliūniūtės (Šoliūnaitės)-Šerkšnienės šeimoje ¹ . 1941 m. baigė Seinų „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose. 1941 m. birželio 23 d., kilus Vokietijos ir SSRS karui, įstojo į birželio sukilėlių Veisiejų būrio apsaugos grupę, saugojusią administracinius pastatus, įstaigas ir sandėlius nuo besitraukiančių raudonarmiečių. Po savaitės, naciams sukilėlius nuginklavus, įsidarbino Veisiejų valsčiaus raštininku. Rugsėjo mėn. pradėjo dirbti mokytoju Veisiejų vls. Bartelių k. pradinėje mokykloje, vėliau mokytojavo Alytaus aps. Marcinkonių progimnazijoje. 1942 m. pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, tačiau studijų nebaigė, nes 1943 m. kovo mėn. naciai universitetą uždarė.
1945 m. birželio mėn. įstojo į Andriaus Valentukevičiaus-Bijūno vadovaujamą partizanų būrį, priklausiusį Dzūkų grupės Merkio rinktinės Marcinkonių batalionui.
Vėliau perėjo į Antano Grušausko-Siaubo vadovaujamą būrį. Tų pačių metų rugpjū-čio mėn. Dzūkų grupės vadas pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis A. Grušauską-Siaubą paskyrė Marcinkonių bataliono vadu, o jo antruoju pavaduotoju – Z. Šerkšną-Tigrą. Pastarasis buvo atsakingas už nuolatinį ryšio tarp Marcinkonių bataliono būrių (Bijūno, Siaubo, Jurgino, Barzdos) palaikymą, Dzūkų grupės štabo aprūpinimą maistu, antisovietinių atsišaukimų redagavimą, dauginimą ir platinimą. Gerai pažinojęs vietoves, Z. Šerkšnas-Tigras dažnai lydėdavo Dzūkų grupės vyriausiąjį vadą  lk. J. Vitkų-Kazimieraitį į susitikimus su Užnemunės partizanų vadais ir ryšininkais.

Skaityti daugiau: Zigmas Šerkšnas-Tigras (1924 02 15–1947 02 26)

1947 m. rugpjūčio 11 d. žūtis

1947 m. rugpjūčio 10 d. enkavėdistai gavo agento pranešimą apie apytikslę Dainavos apygardos vadavietę. Jau vakare MGB vidaus kariuomenės 34-ojo šaulių pulko kareiviai, kuriems vadovavo LSSR NKGB ministro pavaduotojas plk. L. Martavičius, apsupo Punios šilą (dabar – Alytaus r. sav.). Rugpjūčio 11 d. vadavietė buvo aptikta ir apsupta. Prasidėjo kautynės. Pirmas, nenorėdamas gyvas pasiduoti, nusišovė Tauro apygardos Šarūno rinktinės vadas Jonas Pilinskas-Krūmas.

Kiti partizanai naikino dokumentus ir buvusį bunkeryje inventorių. Kautynėse, trukusiose apie pusantros valandos, žuvo Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities ir Dainavos apygardos vadas Dominykas Jėčys-Ąžuolis, jo įgaliotinis Vaclovas Kavaliauskas-Juodvarnis ir Dzūkų rinktinės Margio grupės štabo viršininkas Mykolas Petrauskas-Aras.

Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti MGB Alytaus apskrities skyriaus kieme. Užkasimo vieta neišaiškinta.

1947 m. rugsėjo 5 d. Dainavos apygardos Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas išleido įsakymą:

„1947 m. rugpjūčio mėn. 11 d., tragiškomis aplinkybėmis susidėjus, didvyriškai kovodamas žuvo PLP Vadas kpt. Ąžuolis.

Didvyriui pagerbti visoje Merkinės Rinktinės partizanų erdvėje gyvenantiems partizanams nuo š./m. rugsėjo 15 d. iki spalio 15 d. imtinai skelbiu gedulo dienas.

Partizanai šių dienų laikotarpy gedulo ženklan ant partizano asmens ženklo, skersai tautinės spalvos, užsisiuva 10 mm pločio juodos spalvos kaspinėlį.“

Skaityti daugiau: 1947 m. rugpjūčio 11 d. žūtis