Julius Adomaitis-Erdvilas (1931–1958 09 19)
1958 m. rugsėjo 19 d. Žagarės r. Žeimių miške, netoli Biliūnų k. (dabar – Joniškio r. sav.), KGB ragentai smogikai nušovė ginklu pasipriešinusį buvusios Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizaną Julių Adomaitį-Erdvilą.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis,
Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos
Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 146.
Julius Adomaitis, Juliaus, gimė 1931 m. dabartinio Joniškio r. Žagarės sen. Biliūnų k.
Partizanas nuo 1954 m. Prisidėjo prie Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos vado Stepono Erstikio-Patašono (literatūrinis slapyvardis Linguonėlis) ir laikraštėlio „Partizanų šūviams aidint“ leidėjo ir redaktoriaus Konstantino Liuberskio-Žvainio (literatūriniai slapyvardžiai Rinvydas, Vaidila, Laisvūnas, Vaidevutis). Tapo minėto laikraštėlio redaktoriaus K. Liuberskio pavaduotoju.
Nuo 1955 m. juos stebėjo ir sekė MGB agentai. Partizanai ne kartą buvo su jais susidūrę, tačiau sugebėdavo pasitraukti iš pavojingų situacijų. Tam padėjo ir S. Erstikio mokytas šuo Niuris.
Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos partizanai laikinoje miško stovyklavietėje. Stovi iš kairės: K. Liuberskis-Žvainys ir J. Adomaitis-Erdvilas.
Sėdi tėvūnijos vadas S. Erstikis-Patašonas. 1954–1955 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
1955 m. rugsėjo 4 d. partizanų rėmėjas, MGB agentas Adolfas Šliažas iš Laumakių k., Šiaulių r., „pavaišino“ partizanus blyneliais su medumi. Apnuodytiems partizanams tąkart pavyko išsigelbėti: tolyn nuo pavojingos vietos S. Erstikį ir K. Liuberskį nutempė J. Adomaitis (jis mažiau suvalgė specialiais preparatais apnuodytų blynelių).
Saugumiečiai partizanų nesurado, tik susirinko jų išmėtytus daiktus: šovinius, užrašus, spaudą ir Erdvilo rašytą dienoraštį.
Po apsinuodijimo partizanų trijulės keliai išsiskyrė. S. Erstikis daugiau laikėsi miškuose ir kaimuose prie tėviškės. Gyveno pas ryšininkę, tačiau 1956 m. pavasarį iš jos išėjo. Iki 1959 m. pavasario slapstėsi Akmenės r. Rudausių k., vėliau – Šiaulių r. Semėniškių k.
1955–1957 m. žiemą K. Liuberskis ir J. Adomaitis slapstėsi Latvijoje, Duobelės r., Ilgos vienkiemyje pas Liuciją ir Vincentą Lukošius. Čia buvo išleisti net keturi paskutinio Lietuvos partizanų periodinio laikraštėlio „Partizanų šūvių aidas“ numeriai.
Lukošius partizanai aplankė ir 1958 m.
Kaip jau minėta, yra išlikęs J. Adomaičio dienoraštis: „Pirmojo įrašo data – 1955 m. liepos 1-oji, paskutinio – 4-oji. Nedidelio išsilavinimo vaikino dienoraštis vargu ar gali nustebinti skaitytojus,[...]. Iš šių konkrečių aprašymų akivaizdžiai matyti paskutinių Lietuvos miškuose veikusių partizanų rūsti gyvenimo kasdienybė. Ko gero, tai paskutinis mus pasiekęs autentiškas, prie laužo parašytas partizanų gyvenimo liudininkas.
Dienoraštyje sunumeruoti 8 lapai, tačiau dviejų – 6 ar 7 – trūksta, o 9-ajame nenumeruotame lape tėra pora paskutinių dienoraščių sakinių. Metai nenurodyti, jie nustatyti pagal iš kitų šaltinių žinomus įvykius.
[...]. Dienoraštis saugomas Genocido aukų (dabar – Okupacijų ir laisvės kovų) muziejuje“, – rašoma knygoje Laisvės kovos Prisikėlimo apygardoje, Vilnius, 1999, p. 170.
2011 m. liepos 5 d. J. Adomaičiui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
Paminklinis akmuo ir kryžiai šioje vietoje, kur buvo užkasti 1945–1953 m. Joniškio apylinkėse žuvę Genio (vėliau – Voverės, Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės) partizanai. Atidengti 1992 m. rugsėjo 25 d. Joniškio r. Joniškio miškų urėdija. Satkūnų girininkija. Viganės miškas. 62 kvart. 2 sklypo pakraštys. Bendras paminklo ir atminimo lentelės jame vaizdas. A. Malinauskaitės nuotr., 2004 m.
Parengė Rūta Trimonienė
