Zigmas Šerkšnas-Tigras (1924 02 15–1947 02 26)
Zigmas Šerkšnas gimė 1924 m. vasario 15 d. Seinų aps. Veisiejų vls. Bertašiūnų k. ūkininkų Juozo Šerkšno ir Onos Šoliūniūtės (Šoliūnaitės)-Šerkšnienės šeimoje 1 . 1941 m. baigė Seinų „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose. 1941 m. birželio 23 d., kilus Vokietijos ir SSRS karui, įstojo į birželio sukilėlių Veisiejų būrio apsaugos grupę, saugojusią administracinius pastatus, įstaigas ir sandėlius nuo besitraukiančių raudonarmiečių. Po savaitės, naciams sukilėlius nuginklavus, įsidarbino Veisiejų valsčiaus raštininku. Rugsėjo mėn. pradėjo dirbti mokytoju Veisiejų vls. Bartelių k. pradinėje mokykloje, vėliau mokytojavo Alytaus aps. Marcinkonių progimnazijoje. 1942 m. pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, tačiau studijų nebaigė, nes 1943 m. kovo mėn. naciai universitetą uždarė.
1945 m. birželio mėn. įstojo į Andriaus Valentukevičiaus-Bijūno vadovaujamą partizanų būrį, priklausiusį Dzūkų grupės Merkio rinktinės Marcinkonių batalionui.
Vėliau perėjo į Antano Grušausko-Siaubo vadovaujamą būrį. Tų pačių metų rugpjū-čio mėn. Dzūkų grupės vadas pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis A. Grušauską-Siaubą paskyrė Marcinkonių bataliono vadu, o jo antruoju pavaduotoju – Z. Šerkšną-Tigrą. Pastarasis buvo atsakingas už nuolatinį ryšio tarp Marcinkonių bataliono būrių (Bijūno, Siaubo, Jurgino, Barzdos) palaikymą, Dzūkų grupės štabo aprūpinimą maistu, antisovietinių atsišaukimų redagavimą, dauginimą ir platinimą. Gerai pažinojęs vietoves, Z. Šerkšnas-Tigras dažnai lydėdavo Dzūkų grupės vyriausiąjį vadą lk. J. Vitkų-Kazimieraitį į susitikimus su Užnemunės partizanų vadais ir ryšininkais.
1945 m. spalio mėn., gavęs fiktyvius dokumentus Zigmo Laukaičio vardu, Z. Šerkšnas pasitraukė iš partizanų gretų ir pradėjo mokytojauti Vilniaus aps. Dieveniškių vls. Maciučių k. pradžios mokykloje.
1945 m. gruodžio mėn. Vilniuje Z. Šerkšnas susipažino su kapitonu Jonu Noreika. Jis aktyviai įsitraukė į J. Noreikos organizuotą ginkluotojo ir neginkluotojo antisovietinio pogrindžio grupių vienijimo darbą. 1946 m. pradžioje J. Noreika, Ona Lukauskaitė-Poškienė ir Stasys Gorodeckis įkūrė Lietuvos tautinę tarybą (LTT), kurios pagrindinis tikslas buvo atkurti nepriklausomą, demokratijos pagrindais tvarkomą suverenią Lietuvos valstybę. Kartu tai buvo organizacinis centras, turėjęs sujungti visas veikiančias pogrindžio organizacijas. Jo žinioje veikė ir Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vyriausioji vadovybė (LGPVV), kurios vadu 1946 m. kovo mėn. buvo paskirtas J. Noreika-Generolas Vėtra. Galimo karo atveju LTT ruošėsi organizuoti sukilimą, išleido keliolika direktyvų ir įsakymų, liečiančių organizacijos struktūrą.
1 Lietuvos valstybės istorijos archyvas.
Zigmas Šerkšnas, 1945 m. gruodis. Nuotrauka iš fiktyvaus laikinojo liudijimo, išduoto Zigmo Laukaičio vardu.
Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų
LTT įpareigojo Z. Šerkšną užmegzti ryšius su ginkluotuoju antisovietiniu pogrindžiu. Užduotį jis įvykdė: LTT užmezgė ir palaikė nuolatinius ryšius su J. Vitkaus-Kazimieraičio vadovaujama A apygarda (buv. Dzūkų grupė), LLA Žemaičių legiono vadu Jonu Semaška-Liepa ir Panevėžio apskrities partizanais. 1946 m. sausio mėn. kartu su Vilniaus universiteto pirmo kurso studentu Alfonsu Janulevičiumi Z. Šerkšnas Vilniuje įkūrė jaunimo grupę, kurios nariai įvyksiančio sukilimo metu turėjo užimti strategiškai svarbius Vilniaus objektus – geležinkelio stotį, elektrinę, radijo stotį, amunicijos sandėlius. Grupė platino antisovietinę literatūrą, pristatinėjo į partizanų būrius LTT direktyvas ir įsakymus, aprūpindavo partizanus medikamentais, spausdinimo šriftu ir popieriumi.
1946 m. vasario 8 d. Z. Šerkšnas buvo suimtas. Dar po mėnesio buvo suimti LTT nariai J. Noreika, O. Lukauskaitė-Poškienė ir S. Gorodeckis, taip pat rašytojas Kazys Boruta, Vilniaus universiteto dėstytojas Petras Juodelis – iš viso 11 asmenų. 1946 m. lapkričio 20–22 d. Vilniuje uždarame posėdyje LSSR NKVD kariuomenės Vilniaus įgulos Karo tribunolas Z. Šerkšnui ir J. Noreikai skyrė mirties bausmę.
Nuosprendis abiem buvo įvykdytas 1947 m. vasario 26 d. Vilniuje. Palaikai užkasti Vilniuje Tuskulėnų dvaro teritorijoje. 2004 m. lapkričio 2 d. Z. Šerkšno palaikai perkelti į Tuskulėnų rimties parke įrengtą kolumbariumą.
Z. Šerkšno palaikai galėjo būti rasti ir 2004 m. lapkričio 2 d. kartu su kitais kasinėjimų metu rastais palaikais perkelti į Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse įrengtą kolumbariumą.
1999 m. vasario 3 d. Z. Šerkšnui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. vasario 18 d. įsakymu jam suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis (po mirties).
Atminimo lenta 1941, 1944–1952 m. žuvusiems už Lietuvos laisvę „Žiburio“ gimnazijos direktoriams, mokytojams ir mokiniams atminti.
Bendras buvusios gimnazijos pastato ir atminimo lentos vaizdas.
Lazdijai, Vytauto g. 9, M. Gustaičio vidurinė mokykla. Aut. skulptorius Jonas Jagėla. Atidengta 2001 m. sausio 13 d. Nuotr. R. Trimonienės, 2000 ir 2001 m.
2024 m. patikslino Rūta Trimonienė
