REDDE QUOD DEBES

Šiuo pavadinimu DRAUGE š. m. rugsėjo 4 d., tilpo p. Zofijos Oželienės straipsnis, karo invalidų paramos reikalu. Straipsnio vedamoji mintis yra ši:

"Šiandien karo invalidai yra reikalingi skubios visuomenės paramos, ir mūšų pareiga jiems padėti. Kol vienokiu ar kitokiu būdu bus išspręstas tas klausimas — mes moterys imkimės iniciatyvos, sudarydamos atitinkamą komitetą iš įvairių orgainzacijų atstovų. Mano manymu, birutininkės, imdamosios iniciatyvos, turėtų veikti per L. K. S. “Ramovę” ir, jai pritariant, skubiai organizuoti Karo Invalidų globos darbą. Atlikime savo pareigą, neapleiskime pirmųjų mūsų Tėvynės gynėjų, Laisvės kovose paaukojusių savo sveikatą. “Redde Quod Debes!” (Atiduok ką privalai!)”

Kaip ilgametis Invalidams šelpti Komiteto pirmininkas, o dabar jų beveik bejėgis įgaliotinis Amerikoje, noriu padėkoti p. Oželienei už jos šiltą žodį. Tačiau šio mano atsiliepimu vyriausias tikslas — nėra padėka, o paraginimas, kad žodis taptų kūnu. P. Oželienė, invalidams padėti, norėtų čia Amerikoje atgaivinti Kunigaikštienės Birutės Karių šeimų Moterų Draugiją, prie “Ramovės” skyrių. Tokį sumanymą tenka tik sveikinti ir visokeriopai remti. Labdarybės srityje birutininkės turi patyrimo ir yra pasižymėjusios savo veikla įvairiomis progomis. Be to, jos galėtų pritraukti ir šiaip vietines lietuves. Tokių atsiras.

Dabar paklausykime, ką kalba invalidai savo rašte p. ministeriui Žadeikiui:

“Ekonominė padėtis visų invalidų yra sunki. Senstame, o sveikata kasdien menkėja... Kasoje iš visuomenės aukų šiandien turime 40 dolerių... Gerai būtų gauti eksploatacijai farmą. Invalidai, kurie dėl sveikatos ar dėl savo amžiaus nepriimami į fabrikus, galėtų dirbti farmoje. Su BALF’u mūsų santykiai geri, bet šalti. Kiek kartų kreipėmės, tiek kartų gavome atsakymą: “mes rūpinamės visais lietuviais ir jokių išimčių nedarome”. Ir taip mes iš BALF’o nieko negavome. Tas pats ir su Philadelphijos BALF'o skyriumi, o Philadelphijos bendruomenės kasa beveik tuščia. Mūsų santykiai su jais geri”.

Dabar kiek susiinteresavc mūsų Atstovybė Washingtone, bet jog ji nėra “labdaringa įstaiga” ir turi kitus uždavinius.

Pasitikiu didele p. Oželienės energija ir tuo, kad ji dabar, rodos, turi laisvesnes rankas. Tad, padėk, Dieve!

Šia proga Kunigaikštienės Birutės Draugijai keliu ir kitą nesvetimą, gerai pažįstamą klausimą, tai pasiruošimo būsimam karui ir vykimo su mūsų karo sanitarijos personalu Lietuvon, pagelbai mūsų sužeistiems ir ligoniams, klausimą. Visur, kur yra Ramovės skyriai, reikia organizuoti kursus pirmąjai pagalbai teikti (kokie menki jie bebūtų), kviečiant vadovauti savus karo gydytojus, vietinius gydytojus, taip pat senas prityrusias seseris. Šiame darbe gal padės ir Amerikos Raudonasis Kryžius, su kuriuo esu užmezgęs ryšius, tikėdamasis iš jo paramos karo atveju.

Štai jums, mielos birutininkės, irantrasis garbingas ir naudingas uždavinys, su kuriuo irgi turėjote reikalą Lietuvoje.

Jūsų,

V. Nagius-Nagevičius

P. S. Invalidų Sąjungos adresas: Mr. Tvarkūnas, 454 No. Marshal St.Philadelphia 23, Pa.

KARIO redakcija:    nuoširdžiaikviečiame visus lietuvius teikti visokeriopą paramą nelaimingiesiems kovūnams — mūsų karo invalidams. Tai turime daryti kaip jiems, taip ir tų mūsų vyrų atžvilgiu, kurie vėl stovi po ginklu, visos žmonijos didžiosios kovos išvakarėse. Mes nežinome kieno sūnus ar brolis bus reikalingi visų lietuvių moralinės ir materialinės pagalbos ateityje.

Tikime, kad KARIO skaitytojai ir bičiuliai, o ypač kariai, ir šiuo atveju duos gražų, visus paskatinantį, pavyzdį.

MŪSŲ SANTYKIAI SU AMERIKOS RAUD. KRYŽIUMI

šiais metais mūsų redakcija KARIO nr. 4-5, 10-11 psl. įdėjo brig, gen. Nagiaus-Nagevičiaus straipsnį “Amerikos Raudonasis Kryžius Lietuvoje 1919-1920 metais”.

Šiame straipsnyje yra išsamiai nušviesta Amerikos Raudonojo Kryžiaus Misijos veikla Lietuvoje anais sunkiaisiais Nepriklausomybės kovų metais ir po jų. JAV misijos pirmininku buvo amžinos atminties plk. gyd. Edward Ryan, Vyčio Kryžiaus kavalierius. Mūsų meilė ir gilus dėkingumas priklauso Jungtinėms Amerikos Valstybėms, prieš 30 metų į mūsų tėvynę atsiuntusioms šį kilnų Raud. Kryžiaus samaritietį, mūsų tautos ir kariuomenės žaizdoms palengvinti.

Dabar yra gautas Amerikos Tautinio Raudonojo Kryžiaus Pirmininko E. Roland Harriman laiškas Lietuvos įgaliotam ministeriui Washing-tone p. Žadeikiui, kurio nuorašą čia ištisai dedame:

AMERIKOS TAUTINIS RAUDONASIS KRYŽIUS

Washington, D. C.

Pirmininko Įstaiga

Lietuvos Pasiuntinybė,    1951 m. rugpiūčio 1 d.

P. Įgaliotam Ministeriui,

Washington, D. C.

Didžiai Gerbiamas Pone Ministeri,

Leiskite pareikšti Amerikos Tautinio Raudonojo Kryžiaus įvertinimą už Jūsų nuoširdumą, pateikiant straipsnį apie Amerikos Tautinio Raudonojo Kryžiaus veiklą Lietuvoje.

Brig. gen. Nagiaus-Nagevičiaus straipsnis, mūsų nuomone, buvo išsamus ir įdomus. Šis bendradarbiavimo pavyzdys pagyvina atsiminimus apie gerus darbo santykius anais sunkiais laikais, prieš tristešimt metų.

Būkite malonus gen. Nagiui-Nagevičiui pareikšti mūsų padėką už jo straipsnio patiekimą mums pasinaudoti.

Jums atsidavęs,

E. ROLAND HARRIMAN