Politinių studijų savaitgalis

Pirmasis politinių studijų savaitgalis Californijoje buvo suorganizuotas Los Angeles Lietuvių Fronto bičiulių 1969.1.25-26 d. d. Svarstybos susilaukė labai plačių Amerikos ir Kanados lietuvių spaudos atsiliepimų, nes tai buvo naujovė Amerikos lietuvių visuomeniniame gyvenime. Savaitgalį vertino Draugas, Darbininkas, Dirva, Akiračiai, Tėviškės Žiburiai, Lietuvių Dienos, Keleivis, Naujienos, Liet. Amerikos Vakaruose. Daugumas komentarų buvo palankūs. Tai padrąsino organizatorius. Politiniai savaitgaliai tapo Californijos lietuvių visuomeninio gyvenimo tradicija.

Politinių studijų savaitgalio dalyviai

1977.1.5-6 d. d. įvyko IX politinių studijų savaitgalis. Be vietinių veikėjų dalyvavo dr. Kazys Ambrozaitis (Chesterton, Ind.), dr. Domas Krivickas (Washington, D.C. ir Raimundas Kudukis (Cleveland, Ohio).

Laisvinimo darbo plėtimas

Savaitgalio programą Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos salėje įžanginiu žodžiu pradėjo LFB sambūrio pirmininkas Algis Raulinaitis. Dalyvių per 70. Pirmasis pranešėjas — Rezoliucijoms remti komiteto pirmininkas Leonardas Valiukas, savaitgalio studijų pradininkas, kalbėjo apie laisvinimo darbo plėtimą ir tobulinimą. Jo nuomone, svetimųjų informavimas ir viešosios opinijos Lietuvos laisvės reikalui palankus formavimas ir būtų šiuo metu praktiškai galimas Lietuvos laisvinimo darbas. Jo sėkmingumą lemtų gerai paruoštas planas, finansinis užnugaris, jaunosios kartos kiek galint aktyvesnis įsijungimas. Planams ruošti su-teiktini pajėgiausi lietuviški protai, gera valia ir politinio darbo patirtis. Finansinį užnugarį užtikrintų visų lietuvių laisvinimo veiklai skirtas bent vienos dienos uždarbis. “Prieš 25 metus aukojome po penkis dolerius, daugelis ir dabar po tiek pat tebeaukoja”. Lituanistinės mokyklos turėtų mokyti ne tik apie didžiuosius Lietuvos kunigaikščius, bet mokyklinį jaunimą ruošti ir praktiškai laisvinimo veiklai. Veiksnių ir organizacijų atsakomybė šioje srityje irgi labai didelė. Literatūros svetimomis kalbomis lietuviškais klausimais jaučiamas nepapaprastas badas.

Politinės ir kultūrinės veiklos sankryžoje

Diskusinę paskaitą “Kultūrinės ir laisvinimo veiklos kryptis” tema skaitė LFB Vyr. Tarybos pirmininkas dr. Kazys Ambrozaitis. Įvertinęs mūsų potencialą, jis teigė, kad šiuo metu esame dar pajėgūs didesnius projektus įvykdyti, tačiau ateičiai jų atidėlioti nebegalime, nes aktyvių lietuvių ir veikėjų skaičius sparčiai mažėja; lietuviškų organizacijų daug, bet jų veikla natūraliai silpsta; naujai sukuriamų grynai lietuviškų šeimų nuošimtis nedidelis, tad trečios kartos veikėjų skaičius dar sumažės.

Dr. Ambrazaitis siūlė;

1.    Darbus planuoti, atsirėmus į realias pajėgas ir kapitalą. Centrinėms organizacijoms susitarti dėl darbų pirmenybės ir dalintis konkrečius darbus, o ne veiklos sritis.

2.    Kultūrinėje srityje specialiais užsakymais išnaudoti turimas kuriančias pajėgas, kurios sparčiai mažėja. Pirmoje vietoje sutelkti istorikus užbaigti Lietuvos istorijos paruošimą. Okupantas Lietuvos istoriją yra neatpažįstamai sužalojęs. Istoriją leisti, net jei ji būtų nepilna. Paliktus tarpus būtų galima ir vėliau užpildyti. Tęsti Lietuvių fondo iniciatyvą premijomis skatinti rašytojų, menininkų, muzikų kūrybinius darbus. Suorganizuoti kultūros namus.

3.    Į Vyriausią Lietuvos Išlaisvinimo Komitetą — Vliką, grupėms deleguoti pajėgius žmones. Nei Vilkas, nei kitos centrinės organizacijos neapsisunkina nerealiais ir neįvykdomais planais.

4.    Visuomeninė diferenciacija teigiamas reiškinys. Tik nuomonių skirtumai neturėtų išvirsti į savęs aukštinimą ir kitų niekinimą. Visuomenė objektyviai turėtų būti informuojama ir apie negatyvią bei griaunančią veiklą.

“Pavargimo mūsų tautos rūpesčiuose negali būti. Rūpestingai ruoškime įpėdinius, kurie tęstų laisvės kovą ir išliekančių vertybių kūrimą”.

Diskusijos buvo gyvos. Tik Alena Devenienė šia proga papriekaištavo Lietuvių Bendruomenei dėl visokių klubų sunykimo ir lietuviškų organizacijų nusilpimo, dėl Pennsylvanijos universitete kai kurių Šaulio archyvo mikrofilmų praradimo, o “žygį” prieš jėzuitus Chicagoje teisino kaip patriotinės visuomenės pasireiškimą.

Bendruomenės darbų apimtis

Apie Lietuvių bendruomenės sąrangą ir darbų apimtį pranešimą padarė JAV LB Tarybos pirmininkas Raimundas Kudukis. Aptaręs LB tarybos ir valdybos funkcijas, pranešėjas detaliai sustojo prie tarybos komisijų darbo planų. Iš jų matyti, kad LB sieks vieno organo bendrai politinei reprezentacijai, plės ir tobulins informaciją, rūpinsis lituanistiniu švietimu ir jaunosios kartos visuomeniniu įsisąmoninimu. Daug dėmesio skiriama sukurti palankesnėm sąlygom kultūrinei kūrybai ir kultūrinei reprezentacijai. Į savo rūpesčių sferą LB įjungia ir religinius reikalus: parapijų išlaikymą, ekumeninės dvasios puoselėjimą, religijos vadovėlių paruošimą; kartu su Lietuvių Katalikų tarnyba ir kitų konfesijų autoritetais gina persekiojamus tikinčiuosius pavergtoje Lietuvoje.

Televizijos “Meet the Press” pavysdžiu, pranešėją klausinėjo gražina Krivickienė (Draugo korespondentė Washingtone) ir vietos žurnalistai: Rūta Klevą Vidžiūnienė, dr. Vladas Juodeika, prof. Jonas Kuprionis ir Ignas Medžiukas; moderavo Juozas Kojelis.

Bendruomenės tobulinimas

“Į tobulesnės bendruomenės kūrimą” temą simpoziumo forma svarstė patys LB darbuotojai: Jonas Činga —    krašto valdybos vicepirmininkas, Vytautas Vidugiris — apygardos pirm. Jūratė Venckienė ir Rimas Mulokas — tarybos anriai, Vytautas Tamošaitis — Los Angeles LB apylinkės pirm. ir Henrikas Paškevičius

—    Santa Monicos LB apyl. vicepirm. (raštu). Pokalbiui vadovavo Ignas Medžiukas.

Pozityvių pasiūlymų padarė Venckienė, Činga, Paškevičius, Tamošaitis: apylinkių pirmininkams suteikti tarybos nario teises, iš kandidatų į tarybą reikalauti tam tikrų kvalifikacijų, “LKB Kronikas” ir pogrindinę “Aušrą” skubiau išleisti svetimomis kalbomis, rinkti ir leisti dokumentinę medžiagą apie lietuvių tautos patirtas skriaudas okupacijose, paruošti lituanistinių mokyklų programas nemokantiems lietuviškai, didesnį solidarumo mokesčio nuošimtį skirti aukštesniosioms LB institucijoms, suteikti daugiau teisių daug dirbantiems įvairių komisijų pirmininkams, apylinkių susirinkimuose balsavimo teisę duoti tik solidarumo mokestį apsimokėjusiems lietuviams ir kt.

V. Vidugiris kėlė tariamas LB negeroves: krašto valdybon įtraukimą ne tarybos narių, vienos partijos dominavimą, partiškus krašto valdybos nutarimus, į krašto valdybos sąstatą įtraukimą žmonių iš apygardų, nes tai kliudą apygardų valdybų darbą ir t.t.

Rimo Muloko pasisakymas buvo įdomus tuo, kad jis kategoriškai neigė savo paties visuomeniškos veiklos praktiką. Los Angeles lietuvių gyvenime Rimas reiškiasi pozityviai: daug darbo įdėjo 1976 ruošiant Los Angeles mokslo ir industrijos muziejuje gerai pasisekusią lietuvių meno parodą, vadovauja neolituanams, priklauso tautininkams, yra narys vyriausių LB ir Altos organų. Savo pasisakyme buvo perdėm negatyvus: neigė politinės veiklos prasmę, veiksnių reikšmę (vienas Balzekas Chicagoje daugiau padarąs už visus veiksnius), o LB beveik pasmerkė. Ji esanti kalta dėl Enciclopedia Britannica, dėl Chicagos kapinių, dėl vienuolynų žemių, parapijų sunykimo, jaunimo namų, senelių prieglaudų, dėl lietuvių dingimo iš lietuviško gyvenimo ir t.t.

Detente politikos interpretacija

Vasario 6, sekmadienį, dr. D. Krivickas skaitė paskaitą “Helsinkio susitarimai ir žmogaus teisių apsauga”. Savo paskaitoje aptarė detentės prigimtį, interpretacijas, ateities perspektyvas. Pagal dr. Krivicką ameri-kieėių ir sovietų pažiūros į detentes yra skirtingos. Sovietai tame žaidime turi pirmenybę, nes jie, eidami į politinį “taikų sambūvį”, neatsisako ideologinės kovos. Ideologinės kovos priedanga jie vykdo savo politinius tikslus. Taikus sambūvis ir juo atremti susitarimai pačių tarptautinių konfliktų nepašalina ir nesprendžia, tik juos nukelia tolimesnei ateičiai.

Tikrosios priežastys, pastūmėjusios Sovietų Sąjungą į taikaus sambūvio politiką, — tai sustiprėjusi Vakarų Europa, Japonija ir Kinija. Sovietai bijo Jungtinių Valstybių suartėjimo su Kinija. Sovietam taip pat jokiais manevrais nepavyko suardyti Europos - Amerikos karinės sąjungos — NATO. Todėl sovietai ne tik pakrypo į detantės politiką su Jungtinėmis Valstybėmis, bet taip pat pasiryžę savo santykius švelninti ir su Vakarų Europa.

Perėjęs prie Europos saugumo -bendradarbiavimo konferencijos rezultatų, dr. Krivickas pripažino, kad Helsinkio susitarimais dalyvaujančios valstybės įsipareigojo gerbti pagrindines žmogaus laisves: įsitikinimų laisvę, religijos laisvę, idėjų reiškimo laisvę. Tačiau Sovietų Sąjunga tų savo įsipareigojimų nepaiso. Religijos laisvė okupuotoje Lietuvoje traktuojama ne Helsinkio susitarimų dvasia. Bet kas kelia klausimą dėl Helsinkio įsipareigojimų vykdymo, tas Sovietų Sąjungos interpretacija kišasi į jos vidaus reikalus. Yra iliuzija tikėti, kad Helsinkio susitarimai garantuotų žmogaus teisėm pagarbą sovietuose ar sovietų dominuojamuose kraštuose. Tačiau Helsinkio aktas buvo labai išgarsintas ir tuo padrąsino stiprų disidentinį sąjūdį. Jis reiškiasi Lietuvoje, satelituose ir pačioje Rusijoje. Nors žmogaus teisių padėtis sovietuose nepagerėjo ir disidentam tebetaikomos griežtos represijos, vis dėlto disidentų sąjūdis nepalaužiamas, atkakli kova dėl žmogaus teisių sovietuose vyksta.

*

Paskutinė savaitgalio studijų paskaita vasario 6 buvo R. Kudukio apie Lietuvos laisvinimo perspektyvas (Žiūr. paskaitos santrauką šiame Į Laisvę numeryje. Red.). Studijų savaitgalį trumpu padėkos žodžiu uždarė Los Angeles LFB sambūrio pirmininkas Algis Raulinaitis.

J. Kojelis