Karys 4-5 1951m. Turinys, metrika
PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ MĖNESINIS ŽURNALAS
Redaguoja: kpt. Sim. Urbonas, Br. Aušrotas ir St. Butkus.
Vyr. redaktorius kpt. Sim. Urbonas.
Leidžia — leidykla KARYS
LIETUVA BUS LAISVA
(VASARIO 16-TOSIOS MINTYS)
A. MERKELIS
Už ką, už ką, Dievuliau, ta malonė.
Jog leidai mums sulaukti tos dienos?
O kiek kitų į amžiną kelione
Nuėjo skurdūs, laukdami anos!...
Maironis
Prieš 33-jus metus Lietuvos sostinėje Vilniuje Vasario 16-toji mūsų tautai tapo brangia diena. Ta atmintiną dieną Lietuvos Taryba, vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamosi pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir 1917 metų rugsėjo 18-23 d. lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu, visam pasauliui paskelbė atstatanti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie kada yra buvę su kitomis tautomis.
Tai buvo drąsus žygis: Lietuva tą dieną buvo paskelbta laisva ir nepriklausoma valstybe. Tai nepaprastas įvykis mūsų tautos gyvenime. Nuo jo mūsų tautoje prasidėjo naujas laikotarpis, turtingas didžiais kūrybiniais laimėjimais.
Vasario 16-toji — įsikūnijimas brangiosios mūsų tautos svajonės. šviesiųjų jos vilčių, didžiųjų jos troškimų.
Vasario 16-toji — didysis laimėjimas pilkųjų mūsų tautos didvyrių. kurie tamsią ir gūdžią priespaudos naktį narsiai kovėsi su dvigalviu ereliu, kurie ryžtingai ir drąsiai stojo į kovą prieš milžiną caristinę Rusiją, kurių negąsdino nei kalėjimai, nei žiaurių budelių žvėriški siautėjimai, nei, pagaliau, kartuvės; kurie, grandinėmis žvangindami skausmingais veidais, keliavo į Sibirą, ten kentė ir mirė. kad iš jų kapų keltųsi laisva Lietuva.
Vasario 16-toji džiaugsmu nuaidėjo per visą Lietuvą, jos aidas pasiekė ir karo audros iš savo tėvynės Lietuvos išblokštus lietuvius tremtinius. Buvo daug džiaugsmo ir šviesių vilčių. Visi ruošės grįžti į pirmuosius laisvės žingsnius žengiančią Lietuvą.
Lietuvai žengti į laisvę, į Vasario 16-tąją buvo nelengva. Slogiosios priespaudos laikais poetas Maironis ragino mūsų tautą nebėgti nuo kančios, bet kantriai nešti Golgotos keliu tautos kančių kryžių. Juk Golgotos kelias—prisikėlimo kelias naujam gyvenimui. Vargas kietas ir kančia skausminga arba žmogų sužlugdo, arba daro jį dar atsparesnį, dar kietesni, lyg tą plieną ugnyje užgrūdintą.
Mūsų tautos kelias į laisvę, į nepriklausomą gyvenimą buvo Golgotos kelias. Tad ir tautos prisikėlimas laisvam gyvenimui buvo džiaugsmingas, lyg Velykų varpai.
LAISVĖ — AUKŠČIAUSIAS ŽMOGAUS IDEALAS
Sav. Kūrėjas J. KARYS
Visos politinės, socialekonominės ir moralinės doktrinos kuriamos aukštesniesiems žmogaus tikslams siekti. Idealai veja idealus, planai planus lenkia, o nenuorama žmogus vis nepatenkintas. Jis leidžiasi neištirtais keliais, dažnai rizikuoja viskuo, ką tiktai turi, kad rastų ką nors nauja, kas jam pačiam palengvintų gyvenimą, ar bent užtikrintų geresnę buitį tiems, kurie ateis po jo. Taip, vienas kitą lenkdami, nustumdami, kartais net sutrypdami, žmonės srovių-srovėmis bėga savo gyvenimo keliais prie sekančių etapų, į šviesesnį rytojų, prie aukštesnių tikslų, iki kiekvieną jų galiausiai pasitinka šaltas kapas..
Tačiau niekas taip nežavėjo ir nežavi žmogaus, kaip laisvės idealas. Dar vaiku būdamas jis jau dairosi erdvės ir geidžia valios daryti tai, ką jis nori. O kai subręsta ir tampa asmenybe, žmogus laisvę pasistato aukščiausiu savo tikslu; nes pilnam žmogui nėra jokia paslaptis, jog tik laisvas būdamas, jis tegali mėginti, ir tikisi, visus kitus savo žemiškuosius tikslus atsiekti.
Su kultūros ir civilizacijos pažanga išryškėjo ir žmonių bendro sugyvenimo būtinumas. Virš dviejų milijardų protaujančių individų žemės paviršiuje negali pretenduoti į atskiro jų neribotą laisvę. Tatai naujųjų laikų žmogus ypač gerai supranta. Todėl jau ne atskiro žmogaus, bet natūralaus žmonių junginio —tautos laisvė, kaip atskiro individo legalių teisių garantija, iškilo aukščiau visų kitų žmogaus troškimų, žmogaus egojizmas čia nusileido varžtams, kuriuosjam uždeda savo gimtojo krašto gyventojų daugumos valia. Ir tie savi varžtai žmogui esti daug suprantamesni, nei pats mažiausias svetimos valios imperatyvas. Nenuostabu, tad, jei žmogus dėl savo ir artimųjų laisvės kovoja daug atkakliau, negu dėl kitų asmeniškų idealų. Čia aiškiai pasireiškia ilgainiui išsikristalizavę gimtojo krašto meilės jausmas, tapęs švenčiausia žmogaus politinio mintijimo dalimi. Tai yra dvasinės srities reiškinys, ir jokios žemiškos gėrybės jo nukonkuruoti negali. Jei, kovodamas dėl savo asmeniškos gerovės, žmogus rizikuoja kartais visa tuo, ką jis esamu momentu turi, kas gali būti pakeista, prarasta ar papildyta, tai, išeidamas laisvės ginti, jis jau iš anksto žino, jog čia gali netekti ir savo gyvybės, kuri kitą kartą negaunama. Nedaug rasime idėjų, dėl kurių žmogus statytų pavojun savo paskutinį turtą-gyvybę.
MOTINA GRANDINĖSE
TOMAS ŽIŪRAITIS, O. P.
Tikrasis karys be reikalo kardo nepakelia ir be garbės jo nenuleidžia. Todėl mūsų kariai pasidalino į du pagrindinius frontus: pirmasis — žalieji Lietuvos miškai, antrasis — laisvojo pasaulio tremties laukai. Abu frontai garbingai kovoja, kol mūsų antrajai motinai — Lietuvai grandinės ant rankų, kol Gedimino kalne laisvės varpas prabilti nedrįsta. Mūsų kariai nepalaužiami nelygioje kovoje svarbiausia dėl šių priežasčių:
1. Prigimties balsas šaukiasi tėvynės motinos, jos laisvės
Jei to jausmo žmogus neturi tai arba jis nenormalus, arba piktos valios padaras. Padaras to krašto, kur motina — menkavertis daiktas, — žmogus pragaro mašinos trumpalaikis ratelis. Daugiau nieko! Paukštelis ir tas pasiilgsta savojo krašto, paliktojo lizdo, net tėviškės lizdo pelenų:
“Kas sulaikys tave, paukšteli.
Parskristi pamariais,
Kai vyšnių žydinčiais takeliais
Pavasaris ateis?
Valdovo sostą nors žadėtų,
žinau, neliksi tu čionais.
Ten šaukia upių akmenėliai
Ir gimto lizdo pelenai.”
(Kotryna Grigaitytė-Graudušienė).
JUNGTINĖS TAUTOS IR LIETUVA
Dr. V. A. Dambrava
Akredituotas korespondentas Jungtinėse Tautose
Lietuvos įgaliotas ministeris Vašingtone Povilas žadeikis su ministeriu Vaclovu Sidzikausku Jungtinėse Tautose, notos įteikimo proga.
Šiandien laisvasis pasaulis sprendžia hamletišką problema.: būti ar nebūti. Taigi, laimeli ar būti visiškai sunaikintam.
Nors dabartinių įvykiu perspektyvoje Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo klausimais noromis-nenoromis yra nustumiamas ateičiai, tačiau net ir šiuo kritišku metu tik viena Sovietų Sąjungą su savo satelitais, drįsdama tyčiotis iš teisingumo principų, stengiasi Lietuvą išbraukti iš pasaulio sąžinės ir verčia savo slegiančia tyla Jungtines Tautas sutikti su ta mintimi, jog Pabaltijis yra ir liks jos nuosavybe.
Kiti Jungtinių Tautų nariai, priešingai, vis dažniau prisimena netolimą praeiti, kada net teisingumo principai buvo aukojami taikai ir. matydami, kur pasaulį nuvedė nuolatinė nuolaidų politika, Lietuvos klausimui kaskart skiria vis daugiau dėmesio, lyg ir pasiteisindami, kad tarptautinės klaidos niekada nevėlu atitaisyti.
Taigi, Jungtinės Tautos Lietuvos jos pačios likimui dar nepaliko.
AMERIKOS BALSAS LIETUVIŠKAI
Pirmosios AMERIKOS BALSO (Voice of America) lietuviškosios transliacijos programos 1951 m. Vasario 16 d. įteikimo ceremonijos Lietuvos Ministeriui Jungtinėse Amerikos Valstybėse. Iš kairės j dešinę: VOICE OF AMERICA šiaurės Europos Skyriaus Viršininkas p. ROBERT A BAUER. Valstybės Departamento Vašingtone Viešųjų Reikalų Rytų Europos Skyriaus valdininkas p. JOSEPH KOLAREK, Tarptautinių Transliacijų Operacijų Skyriaus Viršininkas p. ALFRED PUHAN, Lietuvos Ministeris J. A. Valstybėse, p. POVILAS ŽADEIKIS, Tarptautitnių Transliacijų Viršininkas p. FOY D. KOHLER, Lietuvos Vice Konsulas New Yorke p. ANICETAS SIMUTIS ir Valstybės Departamento Vašingtone Pabaltijo Skyriaus Viršininkas. DR. HAROLD C. VEDELER.
New York. N. Y. 1951 m. Vasario 16 d. Voice of Amerika pradėjo kasdieninę penkiolikos minučių transliacijos programa lietuviškai į Lietuvą.
Ta proga Lietuvos Ministeris J. A. Valstybėse Povilas Žadeikis, lydimas Vice Konsulo Aniceto Simučio, vizitavo Tarptautinių Transliacijų Skyriaus Virširinką Fov D. Kohler, kurio jis buvo pakviestas išklausyti pirmąją transliaciją ir iteikė jam tos transliacijos programą.
ATSIŠAUKIMAS Į TAUTĄ
Buvusio Lietuvos Respublikos Prezidento Dr. K. GRINIAUS paskutinis atsšaukimas į Lietuvos žmones tėvynėje 1950 m. Vasario 16-sios proga, velioniui dar gyvam esant. Šis atsišaukimas buvo perduotas į Lietuvą per AMERIKOS BALSA š. m. vasario 17 d.
MIELI BROLIAI IR SESERS, SAVO TĖVŲ ŽEMĖJ SVETIMŲJŲ PERSEKIOJAMI LIETUVIAI:
Vasario 16 dienos proga sveikinu jus. mano brangūs tautiečiai. Linkiu pasiryžimo ir ištvermes, kenčiant sunkias fizines ir dvasines kančias. Nuoširdžiai linkiu sulaukti tos dienos, kai vėl iš okupantų priespaudos kelsis laisva Lietuva.
Gerai žinau jūsų iki šiolei pergyventas kančias. Šimtai tūkstančių nieku nenusikaltusių lietuvių brutalios rusiškos MVD prievartos yra atplėšti iš gimtųjų sodybų ir išgabenti į baisiąsias arktikos ir Sibiro koncentracijos stovyklas. Tūkstančiai lietuvių žuvo prievartos mirtimi okupantų rūsiuose ir kalėjimuose, ir dažnai jų lavonai ištisas dienas laikomi miestelių aikštėse. Visas turtas iš jūsų atimtas. Esate paversti beteisiais baisios sistemos vergais. Tautinė lietuvių kultūra sugriauta, ir jums visomis priemonėmis brukama rusiška bolševikinė doktrina. Jūsų kasdieninis gyvenimas — ašaros, kančios ir baimė.
Praėjusio karo pabaigos sąmyšyje bolševizmui pavyko gana plačiai išsiplėsti. Į jo reples pateko visa eilė buvusių laisvų tautų ir jis nori įsiviešpatauti visame pasaulyje. Bolševizmas visomis priemonėmis ginkluojasi, iš jūsų atimamas paskutinis skatikas, kad būtų sukelti sąmyšiai kituose kraštuose.
PRIETILTIS
Vladas Būtėnas
Neklausk, kada danguos sauluže pasikėlė.
Ir žvaigždės krito iš rikiuotės!
Čia horizontai dūmais jau seniai nužėlę, —
Ir medžiai ne šerkšnu, o paraku šarmuoti.
Sustojo švino sienos prieš viltis į rytą,—
Tik dūžtančio plotelio dulkės šalmus gula.
Tik Baltijos banga, iš tolių išsvajotų atsiritus,
Rauda, prarauda, nepasiekiamos motulės.
Mirtis gal dar ant barikadų išsitiesus rymo,—
O tu klausais raudos, tarsi paguodos.
Jau paskutinius pėdsakus skeveldros trina,
Ant kranto Baltijos jau paskutinės duobės...
AMERIKOS RAUDONASIS KRYŽIUS LIETUVOJE 1919 - 1922 METAIS
Ats. brig. gen. gyd. NAGIUS - NAGEVIČIUS
Lietuvos R. Kryžiaus Draugija į-steigta 1919 m. sausio 12 d. Nariais steigėjais buvo: Dr. Rokas Šliūpas, dr. Alekna, prov. Makauskas ir dr. Ingelevičius. Valdybon. be šių asmenų, įėjo dar J. Damijonaitienė, kan. Šaulys. dr. Balčikonis ir L. Raupienė. Tarptautinis R. Kryžius Lietuvos R. Kryžiaus tuomet nepripažino, nes dar nepripažinta buvo ir Lietuvos Nepriklausomybė
Tuometinės L. R. Kryžiaus Valdybos narys plk. gyd. dr. Ingelevičius (dabar gyvena New Yorke) apie veikimo pačią pradžia pateikė šiuos atsiminimus: “Praktiškai visus reikalus tvarkė pirmininkas Dr. Rokas Šliūpas. Pradžia buvo sunki, nes krašte viešpatavo skurdas.
Pirmą ligoninę L. R. Kryžius įsteigė Kaune. Laisvės al. Nr. 7, 1919 m. sausio mėn. 31 d. Pirmu vyr. gydytoju buvo dr. Jonas Brundza. Lovų pradžioje buvo 60, vėliau padidėjo iki 120. Lovų ir antklodžių davė Karo Sanitarijos Skyrius. Rinkliavas vykdant, ypatingai pasidarbavo Damijonaitienė ir Raupienė.
Ligoninėje dirbo dr. Mickus, Ingelevičius ir Petrovas.
Antroji L. R. Kryžiaus ligoninė buvo irgi tų pačių metų pradžioje įsteigta Kaune, Karmelitų rūmuose. Ji buvo skirta užkrečiamiems ligoniams, bolševikams ir tremtiniams. Jai aprūpinti irgi teko daryti rinkliavas mieste ir pas ūkininkus. Jos pirmuoju vyr. gydytoju buvo dr. E. Draugelis.
Skaityti daugiau: AMERIKOS RAUDONASIS KRYŽIUS LIETUVOJE 1919 - 1922 METAIS
PIRMOSIOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOS
ST. TAMULAITIS
Lietuvos sūnūs šimtmečių būvyje, daug kartų kovėsi ‘'beviltiškai” ir "be naudos”, o vis dėlto istorinėje perspektyvoje jų kova šiandie yra giliai prasminga ir šventa (prisimink tik brolių prūsų sukilimus prieš krvžuočius 1250-12SO m., Pilėnų gynimą, ir nemirštamą karžygį Margį, Kauno pilies gynimą 1362 m., Kircholmo mūšį su švedais 1605 m., .sukilimą prieš rusus 1831 m., pagaliau — dabartines mūsų partizanų kovas, keliančias nusistebėjimą ir pagarbą visame pasaulyje). Taip, mano uždavinys ne apie tolimos istorijos įvykius rašyti. Mano uždavinys šioje įžangoje priminti kiekvienam lietuviui, kad 1918 metų Lietuva galvojo kitaip, negu tūli dabartiniai šviesuoliai. “Ką mes padarysime toki beginkliai ir bejėgiai” —1918 metais nebuvo keliama. Visų lietuvių — ir valstybės vadovų ir eilinių piliečių, ir karininkų ir kareivių — buvo kartojamas vienas šūkis: “Kovoti, gelbėti Lietuvą! Mirti, bet nepasiduoti!” Nes kiekvienas žinojo, jog laisvės kaina niekada nebuvo ir nebus per brangi.
Povilo Lukšio paminklas Taučiūnų laukuose.
Lietuvos būklė 1918-1919 m. Pasibaigus I-jam Pasauliniam karui, Lietuva stovėjo didelėje savo istorinėje kryžkelėje. I vokiečių paliekamą Pabaltijo erdve rengėsi užpulti bolševiku gaujos, kurios telkėsi rytuose, godžiai žiūrėdamos į savo naują grobį. Lenkai, išsigimusio lietuvio Pilsudskio ir aukštųjų prancūzų karininkų organizuojami,paskubomis rengė savo divijas, kurių tikslas buvo dvejopas: 1) atsispirti bolševikams, 2) okupuoti visą Lietuvą, šiuo sykiu padarant ją net ne lygiateisiu dvilypes Respublikos nariu, o paprasta savo provincija. Vokietija dideles meilės irgi mums nerodė, galvodama tik kaip pririšti labiau Lietuvą prie savęs, idant ateityje ji liktų neatskiriama jos dalis. Vieni latviai šiaurėje buvo neutralūs, nors ir jie neiškentė neužėmę Palangos ir kitų mažesnių Lietuvos žemės kampučių. Kariuomenę Lietuvos vyriausybė tada vos pradėjo organizuoti. Jai trūko visko: ir pinigų, ir ginklų, ir municijos, ir mundiruotės, ir transporte- priemonių; net žymesnio skaičiaus karininkų ir kareivių neturėta, kurie galėtų sudaryti kadrą būsimiems pulkams. Viską reikėjo iš nieko sukurti, o kraštas buvo nualintas.
LAISVĖS KELIAIS
Jonas Minelga
Ak, matau, tėvyne,
Tavo eitą kelią...
Vieškelėliai dygūs,
Kruvini takeliai.
Šimtmečiai iš lėto
Vienas kitą sekė,
Tu gyva ar mirus —
Niekas nepasakė.
Klupdama nuo skausmo,
Spiaudoma i veidą.
Tu šaukei: “O, sūnūs,
Kam mane apleidot!”
LIETUVIŲ TAUTOS AMŽINIEJI KAREIVIAI
mūsų uniformuoti
VYRAI RAŠO
...Skubame apmokymą dvigubu greičiu. Kartais dirbame visas 24 vai. Nepykit ir nesirūpinkit, jei kartais ilgai neparašau, laisvu laiku valome ginklus, aprangą ir kt. Mat, čia mamytės nėra, tai viskuo reikia pačiam pasirūpinti. Aš dabar esu šauniausioj JAV parašiutininkų divizijoj, todėl iš mūsų daugiau ir reikalaujama.
Aš esu labai patenkintas, kad patekau į tokią garbingą dalį. Didžiuokitės ir jūs, tėveliai. Mano tarnyba nėra pavojinga. Aš matau kasdien tūkstančius šokimų, ir niekas iš vyrų nesusižeidžia. Tai maždaug tas pat, kaip šokti nuo stalo ant grindų. Tad nesirūpinkite, tėveliai.
Lietuviai visuomet būdavo geriausikariai. Kai tik pradėjau apmokymą, mane tuojau pastebėjo dalinio vadovybė. Po trijų savaičių mane paskyrė skyrininko pavaduotoju. Visa kuopa žino, kad aš esu lietuvis...
Vyt. Daugirdas
...Tai matai, Mindaugai. Jau pora savaičių, kai aš keliu 4 val. ryto, o guliu 10 val. ar vėliau vakare... Valgau, ką duoda, kai liepia — šliaužiu pilvu ir t.t. žodžiu — rengiuosi būti kareiviu. Bet... man tai nenauiiena. Gyvename dviejų aukštų barakėliuose. Rašau Tau, sėdėdamas ant lovos.
Po daugybės anketų ir skiepų buvau paskirtas į vieną lauko artilerijos batalioną. Maistas pusėtinas, drabužių—gyva pekla....
Tavo Vitalis
Pabaltijo ministerial D. Britanijai, su anglų karininkais ir pabaltiečių ryšininkais vyksta į pabaltiečių dalinių paradą 1948 m.
Ltn. Tervydžio vadovaujamas būrys inspekcines apžiūros metu. britų ronoje.
MES GYVENAM
Kazys Binkis
Mūsų žaizdos kaskart naujos,
Mūsų dainos kaskart kitos!
Širdį gelia,
Sielą kelia.
Tulpes krauju nudažytos.
Puošia mūsų klaikų kelią.
Ūžkit liepos, gauskit egles,
Nors pakirstos, nors išvirtę!
Mes kovoti nepasenom,
Nors mums priešas skelbia mirtį, —
Gauskit egles, — mes gyvenam!
POGRINDŽIO SPAUDA NACIŲ OKUPACIJOS METU
K. PELĖKIS
(Tęsinys iš nr. 3)
Kai kurios pogrindžio spaudos idėjos ir darbai
Bendrais bruožais apžvelgę pogrindžio spaudos organizaciją ir jos darbo sunkumus, susipažinkime bent su kai kuriomis idėjomis, kurios reiškėsi pogrindžio spaudoje, o taip pat iškeikime ir kai kuriuos taip svarbius ir reikšmingus mūsų tautos egzistencijos išlaikymui atliktus jos darbus.
Prieš vokiškąjį nacizmą pogrindžio spauda stato lietuviškąją demokratiją.
Lietuvis savo prigimtimi yra demokratas. 1918 m. Lietuva buvo atkurta griežtai demokratiniais pagrindais. Nepr. gyvenimo metu Lietuvos visuomenė nebuvo vienalytė. Ji, kaip ir kitose kultūringose demokratinėse šalyse, buvo susiskirsčiusi į partijas. Čia buvo galima rasti įvairiausių srovinių judėjimų, pradedant kairiaisiais, baigiant dešiniausiais. Plačiai išbujojusi partinė spauda informuodavo gyventojus apie didžiuosius demokratinių valstybių laimėjimus.
Respublikos vyriausybė, nors paskutiniais N. gyvenimo metais ir savaip taikindama demokratijos principus krašto viduje, užsienio politiką vedė teisinga, griežtai demokratine linkme, nuoširdžiai bendradarbiaudama su didžiomis demokratinėmis valstybėmis. Nekartą dėlto jai hitlerinė Vokietija darė skaudžių priekaištų dėl tokios užsienio politikos. Iš mūsų ji tyčiojosi, girdi, demokratija mus parduosianti. |
LIETUVOS SUKILĖLIAI PRIEŠ MASKOLIUS 1863 M.
ST. TAMULAITIS
(Du fragmentai iš apysakos ‘‘Tėvų Keliais”)
SUKILELIŲ STOVYKLA MIŠKE 1863 M. GEGUŽĖS 3-4 D.D.
Pro retą medžių tinklą veikiai juodu pamatė dūmus ir išgirdo žmonių balsus. Dar maža miško pastraipa, dar keletas žingsnių į kalvą—ir prieš akis, lyg delne, štai ir pati sukilėlių stovykla.
Vaizdas retas, egzotiškas. Aplink, kur akys mato tvyro žalių eglynų danga, išmarginta lapuočių kepurėmis, o viduryje—pailga miško aikštė, perkirsta upeliu, su daugybe ugniakurių, vežimų ir palapinių, tarp kurių, it skruzdėlės, juda kruta uniformuoti ir be uniformų vyrai. Jų daug. Vieni jų vaikštinėja laisvi, rūkydami pypkes ir tartum ieškodami darbo, antri sėdi ant rąstgalių, šalia liepsnojančių laužų, kapoja mėsą ir skuta bulves, treti taiso šautuvus, bando durtuvus, piausto iš čia pat pamestų švino pliauskų kulkas, samsto atsargiai, lyg brangenybę, paraką, dar kiti lošia palapinėse kortomis, gurkšnodami vyną ir degtinę, nes — pavojus arčiau — aiškiai girdėti juokas, ginčai ir bonkų bei pinigų skambėjimas. Šie paskutinieji — bajorai; jie sudaro mažumą, bet, turėdami atliekamų grašių, dosniai iš kairės ir dešinės moka už patarnavimus.
Nuošaliai, po medžiais, stypso kariška virtuvė, greičiausia pagrobta iš rusų, gretimais dvi lauko kalvės, kurios be perstojimo skambina kūjais ir taiso ginklus, o už jų — balta lentų pašiūrė su paraku ir municija, saugojama ginkluoto sargybinio.
Miške strampinėja keli jaučiai mėsai, žardukyje kriuksi pavogtos kiaulės; toli, panuovalyje, išklystančiame į drėgną palaukę, ganosi supančioti arkliai.
Skaityti daugiau: LIETUVOS SUKILĖLIAI PRIEŠ MASKOLIUS 1863 M.
KULTŪRINĖS NAUJIENOS
Vasario 16-sios minėjime, Čikagoje dalyvavo JAV senatorius Everett M. Dirksen (dešinėje) ir Lietuvos Konsulas Čikagoje Dr. P. Daužvardis su žmona.
National Guard of 111. Chicagos dalinio atstovai Vasario 16-sios minėjime. (Iš kairės į dešine) Lt. R. Richardson. Sgt. A. Shvegžda ir Pv. J. Vareika, kurie dalyvavo Vasario 16-sios minėjime. Chicagoje ir nuoširdžiai pasveikinę linkėjo Lietuvai kuo greičiau išsilaisvinti iš bolševikijos vergijos.
— Spaudos pranešima, Lietuvoje mirė vienas žymiausių mūsų istorikų —Augustinas Janulaitis.
— Dail. Ad. Valeška Čikagoje atidarė bažnytinio meno studija, kuri galės atlikti ir bažnyčių dekoravimo darbus.
— Daugelis lietuviškų kolonijų tiek Amerikoje, tiek kitose pasaulio šalyse ruošiasi šiemet liepos men. minėti 700 metų sukaktį nuo pirmojo Lietuvos krikšto ir Mindaugo karūnavimosi Lietuvos karaliumi.
— Bolivijos valdžia apdovanojo tenai gyvenantį lietuvį dailininką Joną Kimša Bolivijos ordeno Condor de los Andes Comendador už jo nuopelnus to krašto meno gyvenime, šiuo metu dail. J. Rimša yra Bolivijos atstovas ispaniškosios Amerikos dailės parodoje Madride.
JAV ORINĖ APSAUGA, Už TAIKĄ
Didžiausias JAV sprausminis universalus kovos lėktuvas Northrop 7-89, pradėtas masiškai gaminti 1950 m. vasarą. Jis turi daugiau puolamųjų raketų, negu kuris kitas šios paskirties lėktuvas ir gali skristi į tolimos žvalgybos žygius.
Galimo karo pavojus nepaprastai suaktyvino JAV priešlėktuvinės apsaugos organizavimo klausimą. Didžiulė teritorija pirmiausia reikalauja plataus masto radaro stočių ir sekimo postų tinklo, kad pastebėtų ir nustatytų besiartinančius rusų bombonešius. Antra, reikalinga ištisas laivynas greitų sprausminių naikintuvų, kurie galėtų pakilti bet kokiam orui esant ir pultų bombonešius, dar nepasiekus jiems taikinių. Trečia, pridengti gyvybinėms vietoms reikalingas priešlėktuvinių ginklų ratas teritorijos viduje. Visi šie trys orinės apsaugos komponentai privalo būti anksčiausiame ryšyje, kad laiduotų nenutrūkstamą įspėjimų ir įsakymų perdavimą.
Prieš šešetą mėnesių, valdžiai laikantis ekonomijos principo, krašto orinė apsauga buvo pasigailėtinam būvyje. Tačiau, karui Korėjoje prasidėjus ir karines išlaidas padidinus, Vašingtonas orinei apsaugai skiria vieną iš pirmaujančių vietų. Oro pajėgos, vadovaujančios orinei apsaugai, šiais metais tam tikslui paskyrė 4 bilionus dolerių, t. y. 25% savo metinio biudžeto.
Yra žinoma, kad Rusija turi nemažiau kaip 450 keturių motorų bombonešių TU-4. Tai amerikiečių bombonešio B-29, priversto nusileisti Rusijoj paskutinio karo metu ir raudonųjų sulaikyto, kopija. Šis lėktuvas varomas propeleriais, skrdimo riba 4.500 mylių, su 5 tonomis bombų.
Iš II pasaulinio karo dienoraščio
V. VAIDUTIS
(Pabaiga)
Birželio 24 d.
Keliamės lietuviškos vasaros balsų skardenamą ryto. Rasa, lyg deimanto karoliai, vos laikosi ant žolynų. Stebiu, kad žengdamas per žolę jų neužgauliau.
Alovės dvaro sodo viduryje garuoja lauko virtuvė, apie kurią jau spiečiasi "ankstybieji paukščiai”. Mat, vakar mums pavyko gauti dovanų—lietuvišką kumpį, kurio kvapas galėtų prižadinti didžiausius miegalius.
Po skanių pusryčių paliekame Alovę. Mūsų kelias eina per gražiąją Dzūkiją. Lenkiame Daugus, Varėną, Eišiškes. Siauru plentu slenka dvi auto voros, kurių greitis kartais yra panašus į vos einančio pavargėlio žingsnius. Nepaprastas karštis ir dulkių gausybė visus begalo vargina. Protarpiais mums pavyksta užgriebti laisvesnį kelio tarpą, ir tokia proga pasinaudodami neriame pirmyn. Po visos dienos labai trumpos ir vargingos kelionės, nepatyrę net pavienių sovietinių lėktuvų puolimų, vėlai vakare apsistojame kelioms valandoms naktinio poilsio, jau palikę Dzūkijos ribas, bet nepasiekę lenkams priklausiusio Varanavo.
Straipsneliai
Busimieji Lietuvos kariai Vakarų Vokietijoje. Vasario 16-sios Lietuvių gimnazijos moksleiviai rikiuotėje Diepholze.
PASISTATYKIME PAMINKLĄ
Nepriklausomoje Lietuvoje Vasario 16 proga buvo stengiamasi ne vien iškilmingai paminėti ta diena, bet neretai įvairiuose miestuose ir miesteliuose ta diena buvo šventinami ir atidengiami Nepriklausomybės, laisvės, Žuvusiems Kariams ir kiti paminklai.
Štai jau septinta karta tremtyje minime Vasario 16-ja. Ar nevertėtų mums ir tremtyje pasistatyti kokį paminklą? Tiesa, daug paminklų Lietuvoje greit nutrupėjo, o šiandien, okupantų dėka, jų ir visai nebeliko. Tad reikėtų pagalvoti apie stipresnį, patvaresnį, prasmingesnį paminklų.
Ir štai, pasirodo, toks paminklas jau yra! Ir šių metų Vasario 16 jis bus pašventintas ir atidarytas. Kad tik jis nenutrupėtų!
Tas paminklas — tai Vokietijoje, Diepholze, veikianti vienintelė visame laisvame pasaulyje lietuviškoji gimnazija. Ir toji gimnazija pavadinta kaip tik Vasario 16-sios vardu.
Karinės žinios, ar jūs žinote, margi laiškeliai
Armijos rūpestis atjauninti vadovybę
Armijos atsakingieji pareigūnai yra susirūpinę, kaip paleisti į atsargą senuosius pulkininkus, kuriuos turėtų pakeisti energingesnis kraujas. Vadovybė sutinka, kad šios rūšies karininku yra žymus perteklius. Armija yra labai jautri kritikai, kad lėtai prisiimanti naujas idėjas, naujus ginklus ir naująją taktiką.
Avio nuotraukos iš 13 km. aukščio
Amerikos 14 atskirų tipų lėktuvų šiuo metu gali skristi greičiau už garsą. Karo aviacija tikisi greitai pradėti fotografuoti iš 8 mylių (apie 13 km) aukščio, šiame aukštyje esančius lėktuvus negalima stebėti iš žemės. Yra bandomas naujas telefoto objektyvas, kurio fokusas 48 colių ilgio, šešemoto-rinių sprausminių B-47 lėktuvų bazės būsiančios perkeltos į vandenynų pakrantes. Milžiniški lėktuvai tankesniame pajūrio ore galį greičiau atsiplėšti nuo žemės, šių lėktuvų pakilimo takai turį siekti 7-10.000 pėdų ilgumo.
Atominė artilerija ir povandeniai laivai
Jau rašomos taisyklės ir statutai, kaip naudoti atominę artileriją. Atrodo, kad atominės artilerijos laikas jau nėra taip toli, kaip kad manyta... Šią vasarą būsiąs pradėtas konstruuoti pirmasis atominis povandeninis laivas. Žinovai tiki, kad atominės energijos variklių sukami propeleriai galėsią išplėsti po vandeniu ligi 35 mazgų per valandą. Dabartiniai “Snorkel” tipo pov. laivai galį nerti tik 18 mazgų per valandą.
Skaityti daugiau: Karinės žinios, ar jūs žinote, margi laiškeliai
Apie viską...
• Čikagoje šiuo metu veikia net 4 lietuvių sporto klubai: Grandis, Tauras, Ateitis, ir neseniai įsteigtas Lietuvių Futbolo Klubas “Lithuanica.”
• Detroito (Mich.) LSK “Kovas” dalyvauja Detroito B klases pirmenybėse (krepšinio) ir pasiekė 2 laimėjimus ir pralaimėjo 1 rungtynes.
• New Yorko futbolo rinktinėn (DAFB) pakviesti Lietuvių SportoKlubo Brooklyne 2 žaidikai: Vytautas Kalasinkas (centro puoliku) ir Albinas Gražys (kairiuoju puoliku), Ši rinktinė reprezentuos New Yorką būsimose futbolo rungtynėse (gegužės 6 d.) prieš Vokietijos “Oberligos” “Eintracht” Frankfurt vienetą.
• Lietuvių Atletų Klubo Brooklyne iniciatyva š. m. kovo 3 d. įvyks pirmosios lietuvių šachmatų tarpmiestinės rungtynės Brooklynas-Bostonas.
• LAK suorganizuotose Brooklvno šachmatų pirmenybėse pirmauja J. Repečka ir Ed. Staknys.
• Lietuvių Sporto Klubo futbolininkai (I ir II vienetai) š. m. vasario mėn. pradeda žaisti New York State Cup ir Dr. Manning Cup turnyras. Jiems atsidėjęs vadovauja Jonas Atkočius, o treniruoja Kazys Brazauskas.
Kuprinės pabiros
Studentai, važiuodami plentu prieš save stebėjo automobili, kuris skersuodamas užėmė visą kelią, neleisdamas prasilenkti.
— Tai bene bus mano chemijos profesorius, — pareiškė vienas vyrukas. — Jis niekada nepraleidžia ir per chemijos egzaminą.
Ne!
Ūkininkui sudegė daržinė. Jis pasikvietė draudimo atstovą ir pranešė apie nelaimę.
— Tvarkoje, — užtikrino padegėlį draudimo atstovas. — Mes jums pastatysime kitą daržinę.
Tačiau ūkininkas norėjo, kad už nuostolius būtų atlyginta grynais pinigais.
— Ak, taip, — pašoko valstietis. — Jeigu jūs šiuo būdu tvarkote draudimo reikalus, tad aš atšaukiu savo žmonos gyvybės apdraudimą, nes... man kitos nereikia!...
Pirmoji senmergė: “Ar jūs mieliau bučiuotumėte vyrą su ūsais, ar be ūsu ?
Antroji senmergė: “Vyro bučiavimas tolygus triušio kepsniui: pirmiausia reikia jį turėti."
