Jurgis Urbonas-Lakštutis (1923 09 11–1948 02 02)
Jurgis Urbonas gimė 1923 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio aps. Andrioniškio vls. Niūronių k. ūkininkų Juozo Urbono ir Onos Adamonytės-Urbonienės šeimoje. Gyveno Utenos aps. Anykščių vls. Stakių k. Mokėsi Anykščių progimnazijoje, Utenos gimnazijoje. Baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Nuo 1943 m. Utenos aps. Anykščių vls. Niūronių k. pradžios mokyklos mokytojas. Kartu su kaimo vaikais keliaudavo po apylinkes, tvarkydavo kaimų kapines.
1944 m. vasarą kartu su broliais Antanu ir Justinu slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietų armiją. Netrukus tapo brolio Antano Urbono-Dragūno būrio partizanu ir pasirinko Lakštučio slapyvardį. 1945 m. vasario mėn. NKVD kariuomenei išblaškius Dragūno būrį ir nukovus pirmuosius devynis Anykščių krašto partizanus, tarp jų ir brolį Antaną, perėmė vadovavimą pagrindinei Dragūno būrio grupei ir 1946 m. jos pagrindu įkūrė Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos Perkūno būrį, tapo jo vadu. Nuo 1946 m. vasaros iki 1947 m. taip pat ėjo Šventosios organizacinio sektoriaus, buriančio partizanų ryšininkus ir rėmėjus, vado pareigas. 1946–1947 m. buvo Vytauto apygardos Liūto rinktinės Jovaro kuopos vadas.
1947 m. balandžio 19 d. įkūrus Algimanto apygardą, J. Urbonas buvo paskirtas jos štabo Visuomeninės dalies viršininku. Leido ir redagavo apygardos periodinį leidinį „Partizanų kova“, 1947–1948 m. – apygardos Šarūno rinktinės štabo periodinį leidinį „Pragiedruliai“, rengė ir redagavo neperiodinį leidinį „Neįveiksi, sūnau, šiaurės“. Tiksliai nenustatytu laiku jis leido apygardos partizanų laikraštėlį „Aukštaičių žodis“, 1947 m. redagavo Šarūno rinktinės satyrinį poezijos ir prozos žurnalą „Istrebiteljada“ (tris numerius). Nuo progimnazijos laikų kūrė eiles, rašė prozą, kūrė romaną apie partizanus. Dalis kūrybinio palikimo išliko rankraščiuose, eilės buvo perduodamos iš lūpų į lūpas kaip tautosaka, dainuojamos. Laikraštyje „Partizanų kova“ Lakštutis išspausdino pluoštą savo patriotinių eilėraščių.
Buvo vedęs. Žmona – Otilija Pilkauskaitė.
Aukštaitijos partizanų vadai Šimonių girioje. 1947 m. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: pirmas – Vytauto apygardos vadas Vincas Kaulinis-Miškinis, Utenis, antras – Algimanto apygardos vadas Antanas Slučka-Šarūnas, trečias – Vytauto apygardos Liūto rinktinės Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas Bronislovas Kazickas-Saulius, ketvirtas – šios apygardos vado adjutantas Mykolas Guobužas-Šaulys, penktas – neatpažintas, šeštas – Algimanto apygardos partizanas Albertas Nakutis-Viesulas. Antroje eilėje stovi iš kairės: Algimanto apygardos Šarūno rinktinės būrio vadas Povilas Baronas-Briedis, šios apygardos štabo Visuomeninės dalies viršininkas J. Urbonas - Lakštutis, Vytauto apygardos Liūtos rinktinės Ūkio skyriaus viršininkas Balys Jakštonis-Trockis, Liūto rinktinės partizanai Vytautas Perevičius-Dobilas, Jonas Guobužas-Girėnas ir Stasys Zabulionis-Lūšis.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Aukštaitijos partizanų vadovybės nariai Šimonių girioje. 1947 m. Stovi iš kairės: Algimanto apygardos štabo Ūkio skyriaus viršininkas Antanas Kisielius-Sakalas, Vytauto apygardos Liūto rinktinės Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas B. Kazickas-Saulius, šios apygardos vadas V. Kaulinis-Miškinis, Utenis, Algimanto apygardos vadas A. Slučka-Šarūnas, Šiaurės rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vadas Jonas Kimštas-Žalgiris, Algimanto apygardos štabo Visuomeninės dalies viršininkas J. Urbonas-Lakštutis ir Montės būrio vadas Julijonas Burneika-Tardytojas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
1948 m. vasario 2 d. Panevėžio aps. Andrioniškio vls. Paandrioniškio k. Duobulės vnk., traukdamasis iš apsupties ir nenorėdamas pasiduoti gyvas, Algimanto apygardos vado pavaduotojas, partizanų laikraščio „Partizanų kova“ redaktorius ir Perkūno būrio vadas J. Urbonas-Lakštutis nusišovė. Jo palaikai atvežti į Anykščius ir niekinti turgaus aikštėje, vėliau užkasti Anykščių žvyrduobėse. Bendražygio Grigorijaus Rybakovo-Erelio artimųjų slapta atkasti ir palaidoti Inkūnų k. (dabar – Anykščių r. Anykščių sen.) kapinėse. Šiuo metu kapą ženklina trijų metalinių kryžių kompozicija ir Lietuvos kario kryžius.
2008 m. rugsėjo 3 d. J. Urbonui suteiktas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2008 m. rugsėjo 26 d. įsakymu jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. lapkričio 19 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (po mirties).
Laisvės paminklas „Prisikėlimas“ Anykščių krašto kovotojams už Lietuvos laisvę ir šioje aikštėje niekintiems 1945–1946 m. Anykščių apylinkėse žuvusiems Vytauto apygardos Šarūno rinktinės partizanams atminti.
Anykščių m. A. Baranausko a. Aut. skulptorius Vladas Vildžiūnas. Atidengtas 2002 m. rugsėjo 21 d. R. Trimonienės nuotr., 2019 m.
Antkapinis kryžius ir Lietuvos kario kryžius slapta iš Anykščių mstl. žvyrduobių perkeltam ir šioje vietoje palaidotam 1948 m. vasario 2 d. Anykščių aps. Andrioniškio vls. Duobulės vnk. žuvusiam Algimanto apygardos vado pavaduotojui J. Urbonui-Lakštučiui atminti. Kryžiaus aut. neišaiškintas. Pastatytas 5-ajame dešimtmetyje partizano J. Urbono šeimos artimųjų rūpesčiu. Lietuvos kario kryžiaus aut. buvęs Vyčio apygardos partizanas Eligijus Smetona-Strazdas. Pastatytas XX a. 10-ajame dešimtmetyje.
Parengė Rūta Trimonienė
