Partizanai: Istorija ir dabartis

Kazimieras Alfonsas Pyplys gimė 1923 m. sausio 21 d. Kauno aps. Pakuonio vls. Kėbliškių k. Antano Pyplio ir Marcelės Serekaitės-Pyplienės šeimoje ¹ .

1930 m. rugsėjo 1 d. jis pradėjo mokytis Kauno miesto D-ro V. Kudirkos pradžios mokykloje, kurią baigė 1934 m. birželio 12 d. ² Nuo rugsėjo 1 d. mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų valstybinėje gimnazijoje. 1939 m. lapkričio 8 d. K. A. Pypliui buvo išduotas šios gimnazijos dviejų klasių baigimo pažymėjimas ³ , nes tų pačių metų rugsėjo 1 d. jis buvo priimtas mokytis į privačios Kauno jėzuitų gimnazijos trečią klasę, kurią baigė 1940 m. birželio mėn. ⁴   Tų pačių metų rugpjūčio 29 d. K.A. Pypliui buvo išduotas trijų gimnazijos klasių baigimo pažymėjimas ⁵ . 1940–1943 m. jis mokėsi Kauno Aukštesniosios technikos mokyklos II architektų kursuose ⁶. 

1944 m. išėjo partizanauti ir jau rugsėjo 24 d. „dalyvavo kautynėse puolant Pakuonio valsčių“. Kautynėse pasižymėjo narsumu, pasiryžimu ir taiklia ugnimi, nukovė nemažą skaičių NKVD, iš kalėjimo išgelbėjo aštuonis suimtuosius. Už pasižymėjimą šiose kautynėse jam buvo pareikštas tarnybinis pagyrimas.

Laisvės kovų sąjūdyje K. A. Pyplys pirmiausia išgarsėjo kaip kovotojas: dalyvavo daugelyje rizikingų akcijų, aštuoniolikoje kautynių, buvo keturis kartus sužeistas. Ne kartą, patekęs į pavojingas situacijas, dėl savo drąsos, šaltakraujiškumo, greitos reakcijos laimėdavo. Buvo labai aukšto ūgio ⁷ , garsėjo kaip geras sportininkas (boksininkas, Rytų kovos menų žinovas, šaulys), sugebėjo vairuoti visų rūšių automobilius ir puikiai valdė ginklą.

„Kai 1945 m. vasarą Skardupių k. (10 km į pietvakarius nuo Marijampolės) Tauro apygardos štabe pasirodė aukštas šviesiaplaukis mėlynakis vaikinas, štabo viršininkas, nustebintas jo ūgio, šūktelėjo: „Oho, koks mažytis“. Taip ir atsirado Kazimiero Alfonso Pyplio slapyvardis. Susipažinus su jo gyvenimu ir kova, irgi norisi su nuostaba sušukti: „Oho, koks Mažytis!“ ⁸ .

Po 1946 m. birželio 1 d. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado pavaduotojo Kazio Algirdo Varkalos-Žaliuko įsakymu Nr. 13 Mažytis pasirašė kaip rinktinės adjutantas, o rugsėjo 10 d. šios rinktinės vado Žaliuko įsakymu Nr. 15 jis paskirtas rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininku. 1946 m. gruodžio 2 d. Tauro apygardos vado Antano Baltūsio-Žvejo įsakymu Nr. 36 Mažytis „..už narsumą kautynėse ir atkaklų kovos vedimą su žiauriuoju okupantu dėl Lietuvos Laisvės ir Nepriklausomybės atstatymo“ apdovanotas juostele Už Narsumą.

1947 m. vasario 8 d. Tauro apygardos vado Žvejo įsakymu Nr. 5 K. A. Pyplys-Mažytis, jo paties prašymu ir Geležinio Vilko rinktinės vadui tarpininkaujant, buvo perkeltas į Vytauto rinktinę. Jau vasario 18 d. kartu su šios rinktinės vadu Vitaliu Gavėnu-Vampyru, štabo pareigūnais Antanu Pečiuliu-Baritonu, Albinu Ratkeliu-Oželiu ir Mykolu Žilioniu-Plunksna, kuopų vadais Jonu Šlėferiu-Diemedžiu ir Jonu Valaičiu-Viesulu, partizanų ryšininkėmis Janina Kazelyte (Kazeliūte) -Saulute ir Angele Senkute-Pušele dalyvavo garsiajame „Blynų baliuje“, kuriame buvo sunaikinti Marijampolės apskrities Vykdomojo komiteto, kompartijos ir komjaunimo pareigūnai: Marijampolės aps. ir miesto kompartijos 1-asis sekretorius St. Bakevičius, pasų skyriaus vedėjas Gurevičius, komjaunuolė Karvelytė, sunkiai sužeistas muzikantas mirė ligoninėje. 

J. A. Lukša ir K. A. Pyplys prieš žygį į Vakarus atsisveikina su Tauro apygardos partizanais.

Šakių aps. Barzdų vls. Skirkiškės k. 1947 m. gruodžio 14 d. Pirmoje eilėje (priklaupę) iš kairės: BDPS Prezidiumo įgaliotiniai Juozas Albinas Lukša-Skrajūnas ir Kazimieras Alfonsas Pyplys-Audronis. Antroje eilėje iš kairės: Žalgirio rinktinės štabo Spaudos ir informacijos skyriaus viršininkas Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas, šios rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas V. Vitkauskas-Saidokas ir partizanas Algirdas Akambakas (Akombakas)-Špicas, neatpažintas, Žalgirio rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jaunutis ir šios rinktinės vadas Vincas Strimas-Šturmas, neatpažintas, Geležinio Vilko rinktinės 3-osios kuopos 1-ojo būrio vadas Vytautas Jundila-Jaunutis ir Žalgirio rinktinės partizanas Leonardas Vizgirda-Keleivis. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

1947 m. kovo 6 d. Tauro apygardos įsakymu Nr. 9 „Vytauto rinktinės štabo kovotojui M a ž y č i u i už sumanumą, narsumą ir gerą orientaciją, naikinant Marijampolės miesto bolševikinį aktyvą...“ pareikšta tarnybinė padėka ir pagyrimas, o įsakymu Nr. 14 K. A. Pyplys perkeltas į apygardos štabą ir balandžio 10 d. įsakymu Nr. 12 paskirtas Maironio (24-osios) kuopos, tiesiogiai pavaldžios Tauro apygardos vadui Žvejui, vadu. Po tų pačių metų gruodžio 4 d. apygardos vado Žvejo laišku partizanų apygardos vadui dėl Algimanto Zaskevičiaus-Tautvaišos išdavystės pasirašė kaip apygardos adjutantas.

1947 m. gruodžio 15 d. kartu su Juozu Albinu Lukša-Skrajūnu, kaip Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Prezidiumo įgaliotiniai, buvo pasiųstas į Vakarus atkurti ryšių. Abu partizanai vežė daug dokumentinės medžiagos:

Lietuvos katalikų laišką Šv. Tėvui, pavergtos lietuvių tautos kreipimąsi į pasaulio tikinčiuosius, bolševikų ištremtų žmonių sąrašus, Lietuvos BDPS inteligentų kreipimąsi-memorandumą į keturių didžiausių Vakarų šalių ministrus pirmininkus dėl Lietuvos laisvės bylos ir kitus dokumentus.

Būdamas Švedijoje K. A. Pyplys mokėsi naudotis slaptaraščiu, dirbti racija, kreipėsi per radiją į Lietuvos laisvės kovotojus. 1949 m. gegužės 1 d. savo noru desantu (jūros keliu) grįžo į Lietuvą. Pagrįstai nepasitikėdamas grupę pasitikusiais partizanais, atsiskyrė nuo jos ir sėkmingai pasiekė Pietų Lietuvą. Informavo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vadovybę apie atliktus uždavinius ir tarptautinę padėtį.

1950 m. lapkričio 4 d. Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Karijoto įsakyme Nr. 34 nurodoma, kad Tauro apygardos štabo pareigūnas ir specialus LLKS įgaliotinis K. A. Pyplys-Mažytis, Audronis 1949 m. rugsėjo 18 d. išbraukiamas iš apygardos partizanų asmeninės sudėties dėl paskyrimo į LLKS vyriausiąją vadovybę.

LLKS įgaliotinis užsieniui Kazimieras Alfonsas Pyplys-Mažytis, Audronis žuvo (nusižudė) 1949 m. rugsėjo 23 d. Alytaus aps. Kalesninkų miške apsuptoje partizanų slėptuvėje kartu su Dainavos apygardos štabo nariu Juozu Makarevičiumi-Žilvičiu. Žuvusių partizanų užkasimo vieta neišaiškinta.

1950 m. gruodžio 31 d. LLKS Tarybos prezidiumo X sekcijos nutarimu Nr. 5 K. A. Pyplys apdovanotas Lietuvos Laisvės Kovos Kryžiumi (su kardais), jam suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas. 1997 gruodžio 22 d. K. A. Pypliui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu jam suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. sausio 15 d. įsakymu – kapitono laipsnis (po mirties).

 

Stogastulpis Tauro apygardos štabo nariui ir LLKS įgaliotiniui užsieniui K. A. Pypliui-Mažyčiui, Audroniui, žuvusiam 1949 m. rugsėjo 23 d. Alytaus aps. Kalesninkų miško bunkeryje, atminti. Bendras stogastulpio ir įrašo jame vaizdas.

Prienų r. Prienų m. Martišiaus g. 9. Prienų krašto muziejus.

Aut. tautodailininkas Algimantas Sakalauskas. Atidengtas 1998 m. kovo 10 d. J. Paršeliūno nuotr., 2010 m.

 

Tipinis atminimo ženklas 1949 m. rugsėjo 23 d. šioje vietoje buvusioje partizanų slėptuvėje nusižudžiusiems LLKS įgaliotiniui užsieniui K. A. Pypliui-Mažyčiui, Audroniui ir Dainavos apygardos štabo nariui J. Makarevičiui-Žilvičiui atminti. Bendras tipinio atminimo ženklo ir įrašo jame vaizdas. Alytaus r. VMU Prienų regioninio padalinio Dušnionių girininkijos Kalesninkų miško 132 kvart. Aut. dizaineris Romas Navickas. Atidengtas 2004 m. rugsėjo 25 d. V. Molienės nuotr., 2004 m.

Parengė Rūta Trimonienė