1949 m. lapkričio 1 d. žūtis

ŠIMONIŲ GIRIOS MŪŠIS

1949 m. lapkričio 1–2 d.

1949 m. rudenį MGB pavyko suimti kelis Algimanto apygardos partizanus. Tardymų metu partizanai, neištvėrę kankinimų ir psichologinio smurto, davė parodymus apie jiems žinomų bunkerių vietas Šimonių girioje bei jos apylinkėse. MGB vidaus kariuomenės 298-ojo pulko kareiviai šturmavo Šimonių girią – dvi dienas ji gaudė nuo šūvių, automatų papliūpų, kulkosvaidžių serijų.

Lapkričio 1 d. 10 val. ryte buvo apsuptas Algimanto apygardos štabo bunkeris, įrengtas prie Priegodo ežero. Be apygardos vado Antano Starkaus-Montės, bunkeryje dar slėpėsi apygardos štabo viršininkas Albinas Pajarskas-Bebas, apygardos vado adjutantas Julius Burneika-Tardytojas, Organizacinio skyriaus viršininkas Aleksas Matelis-Audenis, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vadovybės atstovo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srityje Henriko Danilevičius-Vidmanto adjutantas Juozas Leškys-Algis, partizanės Stasė Vigelytė-Živilė ir Birutė Elena Šniuolytė-Ida. Tris valandas tęsėsi kautynės. Supratę, kad bunkeris apsuptas ir nėra jokios vilties išsiveržti, partizanai, nenorėdami pasiduoti okupantams, susisprogdino. Jų palaikai buvo palikti žuvimo vietoje, todėl tą pačią naktį partizanų artimieji slapta juos atkasė ir palaidojo Adomynės k. kapinėse.

Tą pačią dieną MGB vidaus kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareiviai kartu su Kauno MGB skyriaus operatyvinės grupės darbuotojais puolė ir Šarūno rinktinės bunkerį, įrengtą prie Denionių ežero. Jame žuvo LLKS vadovybės atstovas Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srityje Henrikas Danilevičius-Vidmantas, partizanai Juozas Lapienis-Darius ir Aloyzas Žilys-Žirnis. Penki partizanai, tame tarpe ir Algimanto apygardos Šarūno rinktinės vadas Stasys Gimbutis-Tarzanas, buvo suimti.

Bunkeryje buvusi partizanė Elena Valevičiūtė-Nida prisimena, kad pirmiausia išgirdo, kaip šaudoma prie apygardos štabo bunkerio, kuriame su bendražygiais slėpėsi apygardos vadas Montė. Tačiau net ir girdėdami šaudymus partizanai iš savo bunkerio nesitraukė, nes nesitikėjo, kad gali būti išduoti. Po kurio laiko ir jų bunkeris buvo apsuptas.

Išlikti gyviems vilties buvo nedaug. „Naikinome dokumentus, buvome pasirengę gintis ir nepasiduoti gyvi. Mūsų bunkeris buvo užminuotas trimis minomis. Girdėjome – per garsiakalbį liepė pasiduoti. Vyrai nutarė trauktis prie atsarginės angos. Uždegė virvę, kad sprogtų minos, – gal kam sumaištyje pasiseks pabėgti. Sprogus mūsų minoms, sprogo ir kareivių. Mūsų išėjimo takas jau buvo atviras. Vienas nuo kito per du metrus šliaužėme grioviu. Iš medžių į mus jau šaudė rusų kareiviai. Mūsų vyrai atsišaudė iš kulkosvaidžių...

Atsibudau kaip iš miego, už nugaros surištomis rankomis. Gulėjau kniūbsčia, sutvarstyta galva, ranka, koja...“ Tokie partizanės Nidos atsiminimai apie paskutinį mūšį.

Taip pat lapkričio 1 d. Šimonių girioje prie Aluotų k. įrengtame bunkeryje žuvo Algimanto apygardos štabo Ūkio skyriaus viršininkas Pranciškus (Pranas) Galvydis-Valteris, o prie Varležerio – apygardos Žalgirio būrio vadas Steponas Šukys-Mauzeris.

Visų šiuose bunkeriuose žuvusių partizanų palaikai slapta buvo palaidoti senosiose Sliepšiškio k. kapinėse.

Kitą dieną – 1949 m. lapkričio 2 d. – Šimonių girioje 8 val. ryto okupantai apsupo dar kelis partizanų bunkerius.

Pirmiausia buvo užpultas Kęstučio bunkeris, įrengtas prie Sliepšiškio k. Kautynėse žuvo Žalgirio būrio vadas Albertas Žilys-Kęstutis, partizanai Bronislovas Birka-Klevas, Alfonsas Niaura-Tursas, Juozas Pakštas-Gegutė, Albina Vladislava Vizbarienė-Gražina.

Žaibo bunkeryje žuvo partizanai Antanas Jančys (Jončys)-Žaibas, Vladas Jančys-Tėvukas, Regina Jančytė, Vytautas Kirdeikis-Papartis, Kasparas (Gasparas) Lapienis-Dudutis ir Jonas Mazurevičius-Briedis.

Algimanto apygardos partizanai Šimonių girioje. 1947 m. Pirmoje eilėje iš kairės: Šarūno rinktinės partizanai Juozas Katinas-Šernas ir Antanas Matuliauskas-Adaska, Žaliosios rinktinės vadas Jonas Vitautas Česnakavičius-Daujotas; antroje eilėje iš kairės: apygardos vado adjutantas Balys Žukauskas-Princas, Šarūno rinktinės partizanės Birutė Kiaulevičiūtė-Neužmirštuolė ir Ona Talantaitė-Jonukas, Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa, Šarūno rinktinės partizanas Balys Ramanauskas-Narsutis; trečioje eilėje iš kairės: Šarūno rinktinės vadas Antanas Starkus-Blinda, apygardos vadas Antanas Slučka-Šarūnas, kiti neatpažinti. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų 

Kadangi bunkeriai buvo išduoti, okupantai žinojo ir slaptus išėjimus. Nepadėjo net 80 metrų pasitraukimui iš apsuptos vietos iškastas atsarginis tunelis iš A. Jančio (Jončio) bunkerio.

Tuo pat metu buvo šturmuojamas ir Jurgio Trečioko-Ryto bunkeris. „Persižegnojau, – prisimena J. Trečiokas. – Viešpatie, gelbėk, jei esu vertas! Jei ne, leisk žūti nuo pirmos kulkos.

Nejaučiau baimės. Išmečiau granatą per angą. Nesprogo. Paleidau šūvius į juos. „Užgrojo“ ir rusai – kulkos zvimbė kaip bitės. Iššaudžiau apkabą, kitą pilu. Kliudė koją. Nušlubavau dešimt metrų prie galinės landos. Žiūriu, kada jie atidengs angą, galvoju – šoksiu. Iššokti nepavyko. Pakliuvau čekistams...“

Buvo sunaikintas ir Drobčiūnų miške įrengtas Viesulo bunkeris. Kautynėse žuvo Kunigaikščio Margio rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkas Petras Dilys-Tarzanas, rinktinės vado adjutantas Stasys Gimbutis-Rūkas, Dariaus ir Girėno kuopos vadas Petras Černius-Tigras, Laisvūnas, Tumo Vaižganto kuopos vadas Albertas Nakutis-Viesulas, būrio vadas Kazys Palskys-Ąžuolas, partizanai Jonas Meškauskas-Caras ir Petras Miškinis-Šarūnas. Tik vienam Juozui Kemekliui-Rokui pavyko iš apsupties prasiveržti gyvam.

Šiame bunkeryje žuvusių partizanų palaikai buvo užkasti šalia Svėdasų mstl. Vėliau slapta perkelti į Kunigiškių k. kapines.

1949 m. lapkričio 1–2 d. Šimonių girioje ir jos apylinkėse MGB vidaus kariuomenė sunaikino 8 Algimanto apygardos partizanų bunkerius, kuriuose žuvo 30 partizanų, 10 buvo suimta. Po šių netekčių apygardos štabas jau nebuvo atkurtas.

 

Tipinių atminimo ženklų kompozicija 1949 m. lapkričio 1 d. šioje vietoje įrengtame Algimanto apygardos štabo bunkeryje kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviais žuvusiems apygardos vadui A. Starkui-Montei, apygardos štabo viršininkui A. Pajarskui-Bebui, apygardos vado adjutantui J. Burneikai-Tardytojui, Organizacinio skyriaus viršininkui A. Mateliui-Audeniui, LLKS vadovybės atstovo Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srityje H. Danilevičius-Vidmanto adjutantui J. Leškiui-Algiui, partizanėms S. Vigėlytei-Živilei ir B. E. Šniuolytei-Idai atminti. Anykščių r. Anykščių regioninio padalinio Svėdasų girininkijos Šimonių girios 181 kvart. 12 sklypas. Bendras ženklų kompozicijos ir įrašo pirmojo ženklo priekinėje plokštumoje vaizdas.

Aut. dizaineris Romas Navickas ir skulptorius Jonas Jagėla. Atidengti 1999 m. lapkričio 2 d. R. Trimonienės nuotr., 2008 m.

Koplyčia ir antkapiniai paminklai Maleišių k. gyventojų slapta iš Svėdasų mstl. perkeltiems ir šioje vietoje palaidotiems 1949 m. lapkričio 2 d. Drobčiūnų k. apylinkėse įrengtame bunkeryje kautynėse žuvusiems Algimanto apygardos Kunigaikščio Margio rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininkui P. Diliui-Tarzanui, rinktinės vado adjutantui S. Gimbučiui-Rūkui, Dariaus ir Girėno kuopos vadui P. Černiui-Tigrui, Laisvūnui, Tumo Vaižganto kuopos vadui A. Nakučiui-Viesului, būrio vadui K. Palskiui-Ąžuolui, partizanams J. Meškauskui-Carui ir P. Miškiniui-Šarūnui atminti. Anykščių r. Svėdasų sen. Kunigiškių k. kapinės Aut. architektas Bronius Kazlauskas. Atidengti 1991 m. lapkričio 16 d. R. Trimonienės nuotr., 2008 m.

Parengė Rūta Trimonienė