SARGYBOJE
L. Virbickas
Naktis tamsi. Vidunaktyj nejauku
Stovėt sargyboje prie apleistos pilies.
Kiek neramu sargyboj tokiu laiku
Kada prisimena legendos praeities.
Vaikštau, dairaus, sustoju ar klausausi
Įsmeigęs tamsumon ir klausą ir akis;
Vien šlamesys pasiekęs klusią ausį
Vaizduotėj sukelia jau neramias mintis.
Skraidau mintim pošalį padavimų,
Po jos milžinkapius, sugriuvusias pilis,
Bočių žemes — išgrobstytas kaimynų
Kur dar tebeplaka lietuviška širdis.
Vaikštau takais kuriais čia vaikštinėjo
Karaliai, karžygiai, valdovai tos pilies.
Jie čia darbais ir žygiais išgarsėjo,
Čia kaupės išmintis per amžius praeities.
Čia karžygiai, vadai pulkus rikiavo
Kai gint reikėdavo ir laisvę ir namus.
Iš čia kovon pulkų pulkai žygiavo
Ir tramdė nekviestus kaimynus plėšikus.
Čia popiežiai pulkus kryžiuočių siuntinėjo,
Kad tik daugiau užgrobt sau žemės svetimos;
Už grobio trečdalį, juos laimino—padėjo
Kad mus sunaikinus kaip prūsus Lietuvos.
Gintis nuo jų juk šimtmečius reikėjo,
Kai kryžiais ženklinti jų siautėjo pulkai.
Smurtą, klastas kryžium pridengę ėjo
Grobio ieškodami kaip alkani vilkai.
Kovų ugnyj tauta gimdė galiūnus,
Verpetuose kovų jos grūdinos valia,
Ryžtu, drąsa sutramdė atėjūnus,
Europą stebino savo jėgos galia.
Tada visi prieš Lietuvą drebėjo:
Rusų kniaziai maldavo globos.
Čia ordino gaujų galybė subyrėjo,
Šia klūpojo Maskva maldaudama taikos.
Bet ta garbė, galybė subyrėjo
Krikšto šešėlyje, karūnos svetimos;
Su jais vaidai, lenkų klasta atėjo
Vienybė ir garbė sunyko Lietuvos.
Taip šimtmečius lenkai mus plėšė, skaldė,
Išmokė nebegerbt tradicijų tautos.
Atėję barbarai mus be kovos užvaldė,
Visai panaikinę net vardą Lietuvos.
Bet, štai, ji vėl, lyg daigas iš po sniego,
Į laisvę veržiasi visa jauna karta:
Ryžtu, drąsa, kaip milžinas su jėga
Sutrynė slibinus savo valia tvirta.
Dabar ramu, legendos padavimai
Byloja, primena galybę tos šalies.
Tik kaulai milžinų burnoja prakeikimais
Ainiams už prarastą galybę praeities.
Šiurpus rytys pabudusio vėjelio
Prabėgo griuvėsiais, nupurtė drebulys...
Relikvija tautos garbingo bočių kelio,
Tave vėl saugoja laisvos tautos karys.
