PAKELTAS Į MAJORO LAIPSNĮ MIŠKE
JONAS MATONIS
1932 m. buvo vedamos politinės derybos tarp Lietuvos ir Vokietijos. Vokiečių Užsienių ministerijai kilo klausimas, ko yra verta Lietuvos kariuomenė, ir todėl jų Generaliniam štabui buvo pavesta ištirti ir įvertinti. Šiam reikalui vokiečiai pasiuntė į Lietuvą komisiją, susidedančią iš augštesnio rango įvairių ginklų rūšių karininkų. Atvykusi komisija paprašė Lietuvos Kariuomenės štabą suorganizuoti įvairių rūšių taktinius pratimus ir leisti jiems tuos pratimus stebėti. Keletas kariuomenės pratimų buvo vykdoma įvairių manevrų pavidale Gaidžiūnų poligone, o miško gynimo ir kliūčių organizacija buvo pavesta vykdyti I inžinerijos batalionui.
Miško gynimo organizaciją teko vykdyti Mokomos kuopos vadui. Šiam reikalui, susitarus su Miškų žinyba, buvo parinkta Vaišvydavos miškas; gautas leidimas kirsti tiek medžių, kiek reiktų kirsti vykdant gynimąsi karo metu. Pilnutiniam pratimo vykdymui buvo dar priskirtas 2 pėst. pulko karo meto sudėties batalionas.
Laiko turėta apie trejetas savaičių pasiruošti, o gynimui organizuoti ir vykdyti — viena diena. Kadangi pratimas buvo ruošiamas parodyti vokiečiams, tat teko pastudijuoti jų pionierių tarnybos statutą.
Tuo metu pionierių daliniai jau turėjo motorinius pjūklus, o dalinių pervežimui buvo priskirta iš Auto rinktinės reikiamas kiekis auto sunkvežimių. Dalis sunkvežimių buvo pritaikyti, taip vadinamiems, kliūčių organizavimo pionierių skyriams.
Mūsų pionierių daliniai dar neturėjo prieštankinių ir kitokių mokomųjų minų, taip populiarių vokiečių kariuomenėje. Pavyzdingas miško gynimo organizavimas be tų minų būtų buvęs neįmanomas, todėl buvo rasta gerai pavykusi išeitis. Ginklavimo sandėliuose buvo užsilikęs, dar nuo vokiečių okupacijos laikų, didelis kiekis mokomųjų granatų degtuvų. Labai paprasta ir pigi priemonė: popierinė tūtelė 8 mm skersmens ir 3.5 cm ilgio su įmontuotu trinties degtuvėliu, nelyginant degtuku, kurį patraukus degtuvas užsidega. Šiuos degtuvėlius panaudojus Mokomoje kuopoje buvo pagaminta keli šimtai mokomųjų minų visai paprastu būdu: tūteles pripildant dūminio parako ir apsukant gumos bei elektros laidų izoliaciniu kaspinu; tūtelė įterpta į plonytės liaunos vielos tarpą, vieną vielos galą pritvirtinant prie degtuvo traukiklio, o kitą prie pačios tūtelės. Antruosius vielos galus pritvirtinus prie vietinių daiktų gaunama jautri mina, kurios vielą ar daiktą patraukus įvyksta sprogimas, garsu prilygstąs šautuvo šūviui. Šios “minos” su gumos izoliacija galėjo sprogti ne tik ore, bet ir vandenyje, o vienos kaina — tik keli centai. Ši priemonė vaizduoti minavimams vėliau buvo pionierių vartojama kariuomenės manevrų metu, kai reikėdavo pavaizduoti pozicijų įrengimą. Įdomus faktas: niekas iš karinės vyresnybės niekada nesusidomėjo, iš kur tos, vadinamos, minos pareina, ir kieno tai buvo sumanymas.
Vokiečių karinei komisijai pratimų vietovė buvo parodyta iš vakaro; vietovė buvo be jokių paruošimo žymių. Pratimų dieną, anksti atvykę daliniai apsikasė iki pilno profilio apkasų stačiom, įrengė maskuotus kulkosvaidžių bei minosvaidžių lizdus; pionieriai padarė, pagal išanksto sudarytą ugnies planą, kulkosvaidžių flankuojamas medžių užvartas, tankiai apraizgytas spygliuota viela ir gausiai užpildytas mokomomis minomis. Apkasai ir flankuojamų ginklų lizdai iš priešo pusės buvo nematomi. Nepraardžius užvartose tarpų niekas negalėjo praeiti prie apkasų, o artėjant prie kliūčių ir palietus užvartas įvyktų sprogimai.
Apie 3 val. p.p. atvykus vokiečių Karinei komisijai, Lietuvos Kar. štabo karininkų grupei su štabo viršininku gen. Kubiliūnu ir keliems vyriausybės nariams su valstybės prezidentu priekyje, buvo parodyta gynimosi apkasai su Pankuojamųjų ginklų lizdais ir minuotos kliūtys, o vėliau, pasitraukus svitai į sekimo punktą, buvo inscenizuotas ir pats priešo puolimas.
Vos tik priartėję prie užtvarų “priešo” kariai turėjo žūti nuo minų, o kitoms karių bangoms palietus užtvaras įvyko eibė sprogimų. Nors iš gynimosi apkasų nebuvo šaudoma, bet mokomųjų minų sproginėjimai žiūrovams sudarė tikrai stiprų vaizdą. Vokiečių komisijos pirmininkas pareiškė mūsų Vyr. štabo viršininkui, kad jam šis pratimas padarė labai gerą įspūdį, ir kad pratimas atliktas visai taip, kaip kad vokiečių pionierių.
Pratybos neapsiėjo ir be komiško incidento. Puolimui užsibaigus ir, kiek vėliau, visai žiūrovų grupei sustojus netoli užvartų, priekyje įtvirtinto baro ėjo du grybautojai, vyras su žmona, nešini naščiais po dvi pilnas kašes grybų. Jųjų nelaimei, jie užsirioglino ant neišsprogdintų minų.
Pratimo vadovas po sėkmingo pratimo
Minai sprogus prie moters kojų ši tiek persigando, kad iškarto parpuolė ant žemės ir pradėjo isteriškai šaukti:
— Va-Jėzau, va-Jėzau! Mane peršovė!
Vyras, metęs kašes su grybais, pradėjo bėgti ir užkliudė daugiau minų, kurios taip gi pradėjo sproginėti, tada ir jis pradėjo rėkti ne savu balsu:
— Vyrai! Nešaudykit į mane; aš pasiduodu!
Nors abu grybautojai buvo basi, tačiau jų
kojos nuo minų nenukentėjo, tik vargšų nervai tapo gerokai sukrėsti, o įvykį mačiusiems sukėlė skanaus juoko.
Kadangi pratimas gerai pavyko, visiems sudarė gerą įspūdį, todėl ir vyresnybė susidomėjo pratimo vadovu. Kar. štabo viršininkas užklausė inž. b-no vadą, koks vadovo vyresniškumas turimame laipsnyje ir jo ankstyvesnės atestacijos. Paaiškėjus, kad jis jau 6 metai (reikėjo 4) kapitono laipsnio, užimamą vietą prilygintą bataliono vado (inžinerijos kuopų vadai turėjo b-no vado teises), o atestacijos, per eilę metų, buvę “tinka užimti augštesnę vietą be eilės”, tad Kar. štabo viršininkas čia pat kreipėsi į valstybės prezidentą ir paprašė pratimo vadovą pakelti iš kapitono į majoro laipsnį. Valstybės prezidentas A. Smetona sutiko. Čia pat, išsišaukė pratimo vadovą ir, ištiesęs ranką sveikinti, tarė:
— Sveikinu, pone majore! Ačiū tamstai už taip gerai įvykdytą darbą. Aš pirmą kartą savo gyvenime matau tokį gražų ir didingą karinį pratimą.
Pakeltasis buvo, čia pat, pasveikintas ir kitų vyresniųjų.
Parvykus su daliniu iš pratimų inž. b-no štabe jau buvo Kar. štabo oficialus pranešimas apie netikėtą pakėlimą. Žinoma, tokį įspūdingą pakėlimą, kolegoms besveikinant karininkų Ramovėje, tą pat vakarą teko ir palaistyti. . .
Visi šiame pratime dalyvavę kariai, sužinoję vyresnybės gerą pratimo įvertinimą, buvo labai patenkinti ir džiaugėsi, kad net, neabejotino patyrimo ir daug reikalaujanti, vokiečių karininkai tuo pratimu gėrėjosi.
