MASONAI
Gyvenantieji Europoje, o ypač dabar Amerikoje, dažnai girdime apie masonus. Kartais matome keistomis uniformomis ir ženklais paraduojančius žmones. Matome pastatus su užrašu "Masonic Hall”. Įdomu, kas tai per organizacija, kokie jos tikslai ir iš kur ji atsirado? Vieni tvirtina, kad masonų organizacija buvo įkurta dar karaliui Saliamonui šventyklą statant, tačiau jos kilmė nėra tikrai nustatyta. Tik XVIII a. ji stipriau pasaulyje įsigalėjo, kai Anglijoje ir Škotijoje įsikūrė Didžiosios Ložės. Ložę sudaro trijų laipsnių masonai: mokiniai, pameistriai irmeistrai.
Masonai turi savo ritualą ir nariai daugumoje yra ne paprasti žmones, bet biznieriai, politikai, kapitalistai ir retkarčiais valdžios ir mokslo žmonės. Jų pačių teigimu, masonija yra filosofinė ir filantropinė draugija, turinti tikslą įgyvendinti pagalbą žmonijai ir laimę savo “broliams”. Todėl į masonus ne kiekvienas priimamas. O ir priėmimas daromas su ritualinėmis iškilmėmis. Viskas daroma slaptai. Masonas turi padėti masonui, o ne kitam. Masonas turi užimti vadovaujančius postus. (Masonų konstitucijos ištrauka paskelbta 1723 m. James Andersono). Masonija ypač įsigalėjo po Prancūzijos Revoliucijos 1789 - 1790 m.; jakobinai ir hugenotai masonus labai sustiprino.
Didžioji masonų ložė buvo įsteigta Londone 1717 m. ir po to, masonija sparčiai paplito visame pasaulyje. Amerikoje pirmoji jų ložė buvo įsteigta 1732 m. Philadelphijoje ir pirmuoju grand masteriu buvo Benjaminas Franklinas. Prancūzijoje yra stipri Oriento ložė. 1739 m. popiežius Klemensas XII savo bule “In Eminenti” ekskomunikavo visus masonus ir uždraudė katalikams masonų organizacijoje dalyvauti, nes masonai veikia prieš krikščionybę.
Pasaulinėje politikoje masonų įtaka yra didžiausia. Turime prisiminti, kad daugiau negu du trečdaliai JAV prezidentų yra buvę masonai. Pagal 1940 m. statistiką, JAV buvo arti trijų milijonų masonų ir vis tai valdantysis ir turtingasis elementas.
Masonija, kartu su kapitalizmu ir komunizmu, yra vienas iš tų ginklų, kurių pagalba pasaulio izraelitai bando paimti į savo rankas viso pasaulio valdymą. Vokietijos masonų ložės ilgai kovojo ir nenorėjo įsileisti jų, bet valdžios spaudimu turėjo nusileisti. Gavę tokias teises, izraelitai greit suskubo ten įsigalėti ir perimti visas vadovaujančias vietas. O 1843 m. septyni izraelitai — masonai jau įsteigė JAV ložę “Bnai-Brith”, kurios nariais galėjo būti tik žydai. Greit viso pasaulio masonijo-je atsirado jų skyriai. “Bnai-Brith” turėjo tikslą atgaivinti izraelitų nacionalizmą ir pajungti visą politiką savo tikslams. Jiems tai pavyko ir greit jie užėmė vadovaujamus vaidmenis. O po puskapio metų, JAV izraelitas Brandeis, vienas iš prezidento Wilsono patarėjų, jau viešai pasigyrė, kad “Bnai-Brith” organizacijos rankomis jiems jau pavyko paimti į glėbį visos žemės rutulį.
Čia reikia pridėti, kad jiems pavyko įsteigti ir naudotis galingu finansiniu aparatu bankinės kontoros “Kuhn Leib ir Ko” asmeny.
Priešvalstybinis masonų veikimas jau senai kelia rūpesčio tiems žmonėms, kurie tikrai myli savo tėvynę ir valstybę. Dar 1901 metais Prancūzijos parlamente buvo įnešta tokia peticija: “Ši slaptoji organizacija duoda savo įsakymus vyriausybei, verčia įstatymų leidėjus balsuoti už masonų paruoštus įstatymus. Pagrindinis tikslas masonų yra pagrobti į savo rankas visuotinę valdžią. Prancūzų masonų organizacija nuolat laiko slaptus, labai įtartinus ryšius su svetimšaliais masonais” ir t.t.
Pasaulio izraelitai puikiai žino, kur jie eina ir ko siekia, o savo veikloje vadovaujasi obalsiu “tikslas pateisina priemones”. Anglijos karalius Edvardas VII buvo masonas. O JAV prezidentas Rooseveltas buvo žydų masonų organizacijos New Yor-ke narys.
J. Vėgėlis
