KARO ISTORINĖ RAIDA

 

1954m. 9

KARAS IR JO KILMĖ

A. ŽYGMANTAS

Šiaislaikais, kaip ir praeityje, yra maža įvykių, kurie neturėtų vienokio ar kitokio ryšio su karu. Vystymasis vienoje pasaulio dalyje, ar kurioj nors mintyjimo srityje, sukelia konfliktus visai kitoje, kartais tolimoje erdvėje. Kylant civilizacijai, atrodo, vis mažėja galimybės išvengti interesų susidūrimo; atvirkščiai, konfliktai linkę plist. Išradimai, transporto ir ryšių išsivystymas, socialiniai pasikeitimai ne lengvina, bet, atrodo, sunkina tarptautinį sugyvenimą tokiame pasaulyje koks jis dabar yra.

Senovėje eiliniam žmogui karas, jei jis jo nelietė tiesioginiai, nebuvo tiek žinomas, kaip šių dienų žmogui, kurio kasdieniniam gyvenimui jis deda savo antspaudą. Visuotinė karo tarnyba, valstybinė propaganda, centralizuota totalinė valdžia, industrializacija, techniški išradimai, kurie visus valstybės gyventojus su jų komercija ir industrija daro priešo puolimų pažeidžiamus, karui suteikia totalinį pobūdį, kokio istorijoj dar nebuvo žinoma.

Žmonių politinį, ekonominį ir socialinį gyvenimą dominuoja arba pasirengimas karui, arba atsistatymas ir atsikūrimas po praėjusio karo. Istorija prasideda karais, kurie valdo tautų gyvenimą. Karas iki šių dienų pasireiškia kova dėl erdvės, laisvės ir didybės. Savo dinamiškos prigimties atžvilgiu, karas yra “jėgingas judėjimas erdvėje”. Jau seniausiais laikais jis buvo didžiausias išjudintojas ir natūralus apsireiškimas. Šiandien karo stovis yra tapęs tarptautinės teisės sąvoka.

Skaityti daugiau: KARO ISTORINĖ RAIDA

Kario Atsiminimai

1954m. 1

KARIŪNO ATSIMINIMAI

SIMAS URBONAS

Amžinam, atminimui keturiasdešimt trims XI-os laidos broliams, drauge su manim žygiavusiems sunkiu kariūno keliu.

Atleiskite, radę tik vieną tūkstantąją dalelę to, kuo gyventa.

Autorius

KETURI NUBUDIMAI

Mano motina dažnai kalbėdavo švelniais mažybiniais žodžiais.

—Kelk, sūnuti! Kelk, Simanėli! Saulelė jau svirne stogu ridinėjasi. Avelės tvarte jau seniai tave šaukia. Atsibusk, pamatysi, kiek uogelių vyšnyne prinokę. O avietės už svirno—tik raudonuoja ir kvepia . . . Kelk! Ar negirdi, kaip jauni gaidžiukai kluonienoj giedot mokinasi. — Ir jie jau nemiega. Nubusk! Poterėlį sukalbėk. Nors. persižegnok, —- vasaros ryto saldybėje vos girdžiu pro miegus švelnų mamos balsą.

Skaityti daugiau: Kario Atsiminimai

Kario Politiniai straipsniai

1954m. 1

Panamos fronte nieko naujo

Septyniolika mėnesių Centrinės Amerikos džiunglėse • Robinzono Kruzės pėdomis • Piratų gadynės liekanos • Lietuvaitė pianistė Margarita • Nelaimės ir nuotykiai.

RIMAS PUNDZEVIČIUS

Liepos mėnesio rytas skaidrus, saulėtas ir gerokai tvankus. Kažkodėl nesimiega. Atsikeliu kiek anksčiau. Mėginu susikaupti, susikoncentruoti, bet nesiseka.

Nesąmoningai, įprastu budrumu apžiūrinėju savo patalynę, ar kur nors, šiltesniame lovos kampelyje, netūno tropinė gyvačiukė. Taipgi gerai prieš audamasis, patikrinu ir savo kareiviškus batus.

Motina kviečia pusryčių. Aštriu žvilgsniu nejučiomis apmetu skaniai garuojančią kiaušinienę. O gal ir čia jau bus suspėjusi nuplaniruo ti kokia pavojinga panamiškė muselė ...

Po pusryčių, traukdamas iš kelnių kišenės cigarečių pakiuką, ranką vidun kišu nepakankamai drąsiai. Ką gali žinoti? Anuomet vienas mano dalinio vyrų, drauge su cigaretėmis, ištraukė už kojos ir didžiulį Panamos skorpioną . . .

Skaityti daugiau: Kario Politiniai straipsniai

Kario Poezija

1954m. 1

ADOMAS JAKŠTAS

PALANGOS JŪRA

JŪRA motinėlė
Tur dukrelių būrį;
Vėjui tėvui liepiant
Visos šokti turi.

Lyg skara kutuota
Ant žalsvos jupelės,
Puta pasipuošę,
Puldinėja, kelias.

Tai lenktynių eina,
Tai prie kranto plakas,
Tai atgal atšokę,
Glėbesčiuojąs, šnekas.

Visados kaip deivės
Šaunios ir linksmutės;
Tik pravirkst, išvydę
Tėviškę Birutės.

Laš jų ašarėlės
Gelsvu gintarėliu,— ,
Mat, ir joms pagailo
Brolių žemaitėlių.

Skaityti daugiau: Kario Poezija

MIRTIS LYDĖJO VISĄ KELIĄ

PLK. O. URBONAS

Anksčiau plk. O. Urbonas “Karyje” apraše apie Vietinę Rinktinę ir jos likvidavimą. Vokiečiai rinktinės kareivius prievarta įjungė į vokiečių tarnybą, o vadovybę areštavo ir kalino koncentracijos stovyklose. Plk. Urbonas pateko ir į garsiąją Stutthofo koncentracijos stovyklą. Šiame rašinyje pateikia savo atsiminimus, kaip karui baigiantis kaliniai buvo evakuojami iš Stutthofo stovyklos ir kokius žiaurumus įvykdė vokiečiu naciai.

ANTROJI STUTTHOF’O EVAKUACIJA

11 bloko kalinių grupė, palikusi savo draugus Pucike, per Gdynią ir Dancigą vėl grįžo į Stutthof’ą. Bolševikai, užėmę Dancigą, galutinai apsupo stovyklą, kuriai beliko tik vienas jūros kelias su likusiu pasauliu susisiekti. 1945 m kovo mėn. pabaigoje komendantas Hoppe, Meieris, žiauresnieji SS-manai, “pro-minercijos” viršūnėlė — Selionka, Arbeitzeinsatz’o vedėjas ir policininkai buvo evakuoti. Komendanto pareigas perėmė vienas SS-kuopos, iki tol ėjusios išorinės apsaugos tarnybą, vadas.

Skaityti daugiau: MIRTIS LYDĖJO VISĄ KELIĄ

RUSIJOS ARMIJOS SILPNYBĖS

Rusų T-34, ginkluotas 85mm pabūklu

Anglijos brig. gen. Claude H. Dewhurst parašė knygą “Close Contact,” kuri išleista šiais metais. Autorius turėjo retą progą pažinti rusus. Jis buvo Anglijos Misijoje prie Rusijos karinių pajėgų Ryt. Vokietijoj nuo 1951 iki 1953 metų.

Žemiau duodama šios knygos sutrumpinta ištrauka apie Rusijos karines pajėgas.

Dažnai esu klausiamas apie Rusijos karines pajėgas ir jų silpnybes. Į šį klausimą nėra lengva atsakyti. Iš mano nuolatinių, kiek galima gilesnių stebėjimų darytinos šiokios išvados:

Rusijos kariuomenė yra aiškiai didesnė už vakariečių. Ypač ji pirmauja tankų armijomis. Bet jų tankai yra permetami geležinkeliais arba patys važiuoja keliais, jie neturi tankų, transporto mašinų. Jei tankai juda keliais, jie labai greitai susidėvi ir reikalingi labai geros ir pajėgios remonto tarnybos, šiai remonto tarnybai Rusija neturi pakankamai specialistų.

Skaityti daugiau: RUSIJOS ARMIJOS SILPNYBĖS

VERGIJAI SIAUČIANT TAIKA NEĮMANOMA

GEN. P. PLECHAVIČIAUS KALBA LIETUVOS KARIUOMENĖS ŠVENTĖS MINĖJIME CHICAGOJE

Prieš 36 metus, lapkričio mėn. 23 dieną, 1918 metais, mūsų sostinėje, Vilniuje, buvo atkurta Lietuvos kariuomenė. Tuo laiku kariuomenė susidėjo iš savanorių ir dėka jos ir visos mūsų Tautos didelių pastangų, kraujo ir aukų, buvo įgyvendintas Nepriklausomybės Aktas, kurį saujelė didžių Lietuvos patriotų buvo surašiusi ir paskelbusi 16 Vasario 1918 metais.

Kariuomenės pavėsy mūsų darbšti tauta per dvidešimt dvejus metus sukūrė daug vertybių ir net augšti užsienio atstovai stebėjosi ta didele mūsų Tėvynės pažanga visose srityse.

1940 metais užėjo audra ir mūsų Tėvynę užplūdo rusų komunistų ordos. Mūsų tauta nužmoginama, žemės ūkis, mūsų didžiausias turtas, sunaikinamas, jaunimas demoralizuojamas. Mūsų partizanai žūsta nelygioje kovoje. Tai yra baisi Tautos tragedija. Bet dar didesnę tragediją išgyveno mūsų kariuomenė, kada jai 1940 metais nebuvo leista ginklu pasipriešinti žiauriam užpuolikui. Priešingai, jai buvo įsakyta taikiai sutikti savo ir Tėvynės budelius.

Ištisus dešimtis metų Kremliaus satrapų ir sadistų gauja darė eksperimentus su rusų tauta, kurią pavertė vergais ir ubagais. Dabar daromi eksperimentai su pavergtomis tautomis ir naikinami nekalti žmonės, nepasigailint nei senelių, nei nėščių moterų, nei vaikų.

Skaityti daugiau: VERGIJAI SIAUČIANT TAIKA NEĮMANOMA

Kario Žmonės

1954m. 1

MŪSŲ DIDIEJI GERADARIAI

Amerikos Lietuva mūsų tautos ir valstybės istorijoje yra atlikusi milžinišką darbą. Senieji mūsų ' ateiviai į JAV sunkiausiomis ano meto sąlygomis kūrė savo gyvenimą, lietuviškas draugijas, spaudą, leido knygas. Pagaliau, baigiantis Pirmajam Pasauliniam karui, jie pirmieji pakėlė balsą už laisvą nepriklausomą Lietuvą. Jie surinko milijoną parašų!

Adomas ir Jieva Balsiai, Detroit, Mich.

Atsikuriančiai Lietuvai jie nesigailėjo savo gausių aukų, organizuotai, ir pavieniai savo giminėms, jie siuntė žaliuosius dolerius. Lietuva atsistatė, žmonėms gyventi darėsi lengviau.

Vyresnioji mūsų ateivijos karta ypač parodė savo jautrią širdį savo broliams lietuviams po Antrojo Pasaulinio karo, kada dešimtys tūkstančių tremtinių buvo beviltiškai atsidūrę karo sugriautoje Europoje. Jie kovojo už DP įstatymo pravedimą, jie rėmė tremtinius drabužiais ir maistu. O svarbiausia —sudarinėjo sutartis savo giminėms ir visai nepažįstamiems tremtiniams į JAV atsikviesti.

Taigi, jie taip pat yra didžiausi lietuvybės fronto kariai!

Skaityti daugiau: Kario Žmonės

KARIAI IR JAUNIMAS

 

1954m. 5

Veda ROMAS KEZYS

DARBĄ PRADEDANT

Sunku būtų pateisinti šio skyrelio pasirodymą, jei pradėtume gilintis į “kario” ir “jaunimo” sąvokas. Juk “kariai” ir “jaunimas” yra beveik sinonimai. Taigi ar yra reikalo “jaunimo” laikraštyje turėti dar jaunimo skyrių? Taip. Mūsų sąlygose gyvenant, tokio skyrio reikia. Ir štai dėl ko.

Yra aišku, kad KARĮ skaito ne tik dabar dėvi kario uniformą, bet ir Lietuvos savanoriai, kariai, partizanai ir kiti, kuriuos šiandien jau būtų netikslu įskaityti į jaunimo eiles. Bet jiems yra įdomios jaunimo problemos, tampriai susijusios su Lietuvos ateitimi. Tad ir buvo pageidauta KARYJE turėti skyrių.

Taip pat nepaslaptis, kad nemaža dalis jaunimui skirtos spaudos nepajėgia išlaikyti mums visiems bendros, darnios linijos, rūpintis lietuviškųjų vertybių puoselėjimu, pateikti teisingos informacijos apie jaunimo veiklą ir suburti visas jėgas Tėvynės laisvinimo kryptimi.

Mūsų nuomone, KARYS sudaro palankiausią dirvą šiems tikslams atsiekti. Be šių pagrindinių tikslų dar stengsimės: kelti mūsų jaunimo nuopelnus ir blogybes; atžymėti nusipelnusius veikėjus; suteikti progos pasireikšti visiems, nepaisant politinių pažiūrų; kratytis rašinių bei informacijų, skleidžiančių mūsų tarpe nesantaiką.

Skaityti daugiau: KARIAI IR JAUNIMAS

Kuprinės pabiros

1954m. 1

SLAPTAI - ASMENIŠKAI

(Naudotis tiktai tarnyboje: vardinėse, gimtadienio naktį, vestuvėse, išleistuvėse, sutiktuvėse ir kitokių “kainųi” išgertuvėse.

Įžangos vietoje:Negerbiamieji ir Nemylimosios! Tai kas, kad mūsų niekas negerbia ir nemyli. Svarbu tai, kad mes patys gerbiamos ir mylimės.

Kada po darbo-kai susimetame, tai lyg tie Pietario “Algimanto” senovės lietuviai: pakalbame, pašnekaliojame ir “išmetame” visas keturias suledėjusias rožes ... Tik ne tas, kur mūsų mergaitės segasi prie krūtinės, bet tas, kurias žmonės priima į vidurius . . .

Ir, žiūrėk, po kokio pusvalandžio — mūsų “Kirsnos pilaitė” jau gaudžia dainomis, liesais anekdotais (mat, šioje šalyje visokią riebybę meta šiukšlynan). Tegul, sako, valdžia susirenka ir geresnę atominę pasigamina, kad riebusis “Maliutkinas” mūsų nepralenktų).

Tačiau “drabnasis” paukščiukas Dagiliukaspro kiauros KUPRINĖS skylutę mūsuose pastebėjo naują pokylių, pasakyčiau, tradiciją: svečiai pradeda skaityti ne tiktai išgeriamas smin-gamąsias taureles, bet... ir eiles. Tai kas, kad jos kartais būna be taisyklingų ritmų ir rimų (ir brazda, lyg drapakas per akmenuotą pūdymą), tačiau, vis dėlto, kultūringa ir patogu. Ypač po nakties dvyliktos, kada už dainavimą gali susilaukti iš kaimynystės artilerijos ugnies į “Bangalow” pilies sienas (tegul ir akmens amžiaus sviediniais . . .).

Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros