Lietuviai pasaulinėje mugėje
Pradėjus organizuoti New Uorko pasaulinę mugę, JAV lietuviuose atgijo Lietuvos dalyvavimas New Yorko tarptautinėje parodoje 1939 ir tada organizuotos “Lietuvių Dienos”. 1962.1.26 Lietuvos Generalinis Konsulas New Yorke sukvietė visuomenės atstovų pasitarimą. Jame betgi aiškėjo, kad Lietuvos paviljono įtaisymas mugėje kaštuotų keli šimtai tūkstančių dolerių, o tuo pasiektas rezultatas vargiai pateisintų sudėtas lėšas. Tačiau pati Lietuvos paviljono idėja sulig tuo dar nemirė. Ji sudilo tik pamažu, pradėjus praktiškai organizuoti lietuvių pasirodymą mugėje. New Yorko lietuvių bendruomenės vadovybės iniciatyva 1962.10. 5 sukviestas įvairių lietuvių organizacijų atstovų pasitarimas išrinko 11 asmenų komitetą praktiškai rūpintis lietuvių pasirodymu New Yorko pasaulinėj mugėj. 1962.10.23 komitetas sutarė savo darbą organizuoti sekcijomis. Lėšas telkti turėjo finansų sekcija; masinį lietuvių tautinių šokių šokėjų pasirodymą organizuoti — tautinių šokių sekcija; masinę dainų Šventę — dainos ir muzikos sekcija; lietuvių vaizduojamo meno parodą suorganizuoti — dailės sekcija; spaudą informacijomis aprūpinti — spaudos sekcija; atskiriems informacijos leidiniams organizuoti — leidinių sekcija; lietuvių sportininkų pasirodymui organizuoti — sporto sekcija; lietuvių jaunimo talkai organizuoti — jaunimo sekcija; lietuvių liaudies meno eksponatams organizuoti — eksponatų sekcija. Buvo galvojama, kad, jei Lietuvos paviljono mugėje ir nebus, gal bus galima “išsikovoti” lietuvių liaudies meno eksponatams vietos kurios valstybės paviljone. Buvo minimos New Yorko ir New Jersey valstybės. Buvo kalbama apie bendrą pavergtųjų tautų paviljoną.
Kai su laiku išryškėjo, kad nei tikėtos mugėje lietuvių liaudies meno eksponatams vietos gauti nebus įmanoma, nei pačių eksponatų suorganizavimas nesulaukia didesnio visuomenės susidomėjimo, eksponatų sekcija virto dainininkams bei šokėjams apsistoti patalpų parūpinimo sekcija. Su laiku nubyrėjo ir meno parodos organizavimas ir dailės sekcija faktiškai virto "Lietuvių Dienos” ženklelio sekcija. Praktiškai besirūpinant lietuvių pasirodymą mugėje organizuoti ne tik kai kurie ankstesnieji planai pasirodė nerealūs, bet iškilo ir kai kurios nenumatytos pradžioje galimybės. Svarbiausia jų — lietuvių liaudies kryžius mugėje. Sunku pasakyti, kas yra buvęs šios minties pradininkas, bet praktiškai ji mugės administracijai buvo pateikta 1963 pavasarį komiteto pirmininko J. Stuko ir kun. L. Jankaus. Tik 1933.9.27 mugės komiteto prezidentas atrašė lietuvių komitetui, kad mugės teritorijoje leidžiama statyti lietuvių liaudies kryžius. 1964 pradžioje lietuvių komitetui mugės reikalams jau buvo aišku, kad bus galima: a) pastatyti lietuviškas kryžius mugės teritorijoje; b) suorganizuoti dainų ir tautinių šokių dieną; c) išleisti "Lietuvių Dienos” ženklelį; d) išleisti informacinę anglų kalba brošiūrą; e) išleisti "Lietuvių Dienos” apžvalginę programą; f) dalyvauti atskirų valstybių paviljonuose su tautine programa.
Lietuvių pasirodymai
Pirmasis organizuotas lietuvių pasirodymas mugėje buvo birželio 13. Vatikano paviljone aidėjo lietuvių kalba giesmės ir Sibiro maldaknygės maldos. Po pamaldų už sovietinių deportacijų aukas altoriaus gėlės buvo sudėtos prie lietuviškojo kryžiaus.
Birželio 14 buvo dvigubas lietuvių pasirodymas mugėje: iškilmingas kryžiaus pašventinimas (pašventino vysk. J. P. Denning) ir “Lietuvių Diena” New Jersey paviljone.
Rugpiūčio 23 — "Lietuvių Diena” visai mugei. 31 choras, tarp jų 21 parapijų, 29 tautinių šokių šokėjų grupės, tarp jų 7 lituanistinių mokyklų grupės, ir apie 16,000 žiūrovų. Kažin, ar Amerikos lietuvių istorija lig šiol bus turėjusi tokį gausų lietuvių sąskrydį. New Yorko mugės “Lietuvių Diena” įtikino, kad ne tik Chicaga gali sutelkti į vieną auditoriją didelę lietuvių masę. Rugpiūčio 23 lietuvių pasirodymas mugėje buvo ne tik tautinio pasididžiavimo ir tautinės atgaivos proga patiems lietuviams, bet ir įspūdinga staigmena mugės vadovams bei New Yorko didžiajai spaudai. “Lietuvių Diena” be nebus įspūdingiausia 1964 mugės sezono "Diena”.
Paskutinis 1964 mugės sezono lietuvių pasirodymas buvo rugsėjo 20 New Yorko paviljone. Taip pat praėjo labai įspūdingai ir sulaukė didžiosios New Yorko spaudos dėmesio.
Nors visi lietuvių pasirodymai mugėje atstovavo tik lietuvių tautinei kultūrai, pirmiausia liaudies menui, tačiau, savaime suprantama, kad tomis progomis negalėjo būt pamiršta ir dabartinė Lietuvos sovietinė okupacija ir skaudus lietuvių tautos likimas. Kremlius ir jo kvislingai okupuotoje Lietuvoje dėl to didžiai susijaudino ir visą sunkiąją sovietinės propagandos artileriją atkreipė į senat. K. Keatingą, komiteto pirmininką ir kt.
Priešybės potraukis
Mugės triukšmingam judrumui, technikos išradingumui, reklamų rėkiančiam spalvingumui ir smaguriavimo galimybių apstui visiška priešybe stovi vienų vienas įnamis — lietuviškas pakelės kryžius. Idėjiškai jis labai prasmingai atstovauja sovietų pavergtajai mūsų tautai, bylodamas ir apie jos nelaisvės kančias, ir apie jos išsivadavimo viltį. O kaip ši visos mugės priešybė veikia pačius mugės lankytojus, newyorkiete Mary Collins atskleidžia savo 1964. 8.18 laiške lietuvių komitetui:
— Šiuo savo laišku, — pradeda ji, — noriu išreikšti pagarbą jums visiems, kurie pasirūpinote pasaulinėje mugėje įtaisyti tą pakelės šventovę. Tai nuostabi, gyvai skatinanti susimąstyti akimirka toje pasaulinės mugės triukšmingoje kamšatyje.
— Kai gegužės pradžioje pirmą kartą aplankiau mugę, visai atsitiktinai aš aptikau tą šventovę ir stabtelėjusi paskaičiau įrašą plokštėje, aš ilgai stovėjau susimąsčiusi, apimta liūdesio dėl jūsų šaunaus krašto nelaimingos dalios. Man rodos, aš pasijutau kaltės bendrininke su milijonais kitų, kurie kažkuriuo būdu leido tam įvykti. Nors tą dieną aš vaikštinėjau iš vieno paviljono į kitą, tačiau mintys apie tą pakelės kryžių nuo manęs neatstojo. Esu tikra, kad panašiai išgyveno milijonai kitų mugės lankytojų, kurie bus aptikę tą kryžių ir skaitę įrašą plokštėje.
— Po anos dienos daug kartų esu lankiusi mugę kartu su draugais ir kiekvieną kartą tam tikru dienos momentu, tarsi nesąmoningai, mano kojos atvesdavo mane prie to kryžiaus. Aš tikiu, kad ir mano draugai, kuriems ta nuostabi vietelė buvo parodyta, savo ruožtu ten atvesdavo kitus pamatyti, paskaityti ir pamąstyti .. .
Ateities rūpesčiai
Įspūdingai praėję lietuvių pasirodymai 1964 mugės sezone, ypač didingai praėjusi "Lietuvių Diena’’ rugpjūčio 23, lietuvių pasirodymų mugėje dar neužbaigė. Pasirodymus teks organizuoti ir 1965 mugės sezonui. Praeito sezono patyrimas labai pravers 1965. O patyrimo būta visokio. Didelį medį kertant — ir nereikalingų skiedrų .nemaža, ypač kai įsimaišo nepareigingų darbininkų. Tik nepareigingumu galima paaiškinti rugpiūčio 23 “Lietuvių Dienos” apžvalginės programos ir ženklelių “platinimas”. Publika rūpinosi ir piktinosi. Daug valandų nevaisingai iki išnaktų praposėdžiauta tik dėl posėdžių savieigiškumo. žodžiu, daugiau reikėtų organizacinio pareigingumo, mažiau savieigos. Mugės 1964 sezono lietuvių pasirodymams didžiausią indėlį davė lietuviškas jaunimas, pradedant lituanistinių mokyklų dainininkais, šokėjais bei kanklininkėmis ir baigiant patraukliomis Bostono šv. Petro parapijos muzikantėmis.
Lietuviškas kryžius mugės teritorijoje lygiai bus reikšmingas ir 1965 mugės sezonui. Tačiau jo išlaikymas taip pat susijęs su nuolatiniu rūpesčiu bei išlaidomis. Jo papėdė, atrodo, reikės apkloti marmuro plokštėmis arba kita specialia danga. Ateinanti žiema bus apskritai egzaminas papėdės patvarumui, nes kryžių statant teko skubomis papėdė paruošti. Kryžiaus dažus ir spalvą ėste ėda Atlanto druskų ir pramonės “iškvėpuotų” chemikalų apstas New Yorko ore. O kryžiaus gėlyną, tvorelę ir apšvietimą net ir mugės metu padaužos ir niekadariai jau spėjo ištrypti, išlaužyti ir sugadinti. Kaip bus su tolimesne kryžiaus priežiūra mugei pasibaigus, dar per anksti spręsti, bet mugės metui priežiūra atitenka lietuvių komitetui parodos reikalams. Kryžiaus reikalams Lietuvos vyčiai surinko $2,585.00, o A. F. Daukai — $3,433.00.
Pagal komiteto spalio 6 apyskaitą, jis turėjo pajamų $26,507.66 ir išlaidų $22,428.42. Apyvartos likutis — $4,079.25 sudaro gerą pradžią lietuvių pasirodymams organizuoti mugės 1965 sezone. Iš atspausdintų 30,000 informacinės brošiūrėlės "Lithuania” dar taip pat yra likę apie 10,000.
K. L. J. ir J. M.
