Lietuvos kariuomenės leitenantas Jonas Semaška.
1937 m. Iš asmeninio A. D. Semaškos archyvo
Skaityti daugiau: Jonas Semaška–Liepa, Rikis (1907 11 24–1947 01 21)
1947 m. balandžio 9 d. Telšių aps. Plungės vls. Žvirblaičių k. (dabar – Plungės r. sav.) 20 MGB kareivių ir stribų grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu partizanų rėmėjo Kazimiero Beržanskio namuose buvo aptikti Žemaičių apygardos štabo partizanai. Per 7 val. trukusį susišaudymą žuvo apygardos vadas Kazimieras Antanavičius-Tauras, jo pavaduotojas Povilas Antanavičius, štabo nariai Kasperas Malakauskis-Bimba ir Vilhelmas Stombekas (vokietis). Taip pat žuvo kaimo gyventojas, apygardos štabo ryšininkas Steponas Andrijauskas.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 170–171.
Kazimiero ir Povilo Antanavičių, K. Malakauskio palaikai buvo atvežti į Plungę ir pamesti MGB Plungės vls. poskyrio kieme, vėliau užkasti Plungės m. pakraštyje buvusiose žydų kapinėse.
1989 m. spalio 31 d. Kazimiero Antanavičiaus žmonos Julijonos Antanavičienės rūpesčiu palaikai buvo rasti ir palaidoti Plungės m. kapinėse, o 1990 m. perlaidoti į Lėbartų kapines (Klaipėdos r. Dovilų sen.).
Skaityti daugiau: 1947 m. balandžio 9 d. žūtis
Kazimieras Antanavičius gimė 1908 m. sausio 16 d. Kėdainių aps. Josvainių vls. Karūnavos k. ūkininkų Saliamono Antanavičiaus ir Onos Rušaitės-Antanavičienės šeimoje. Be jo, šeimoje dar augo penki broliai ir dvi seserys. Vėliau su tėvais persikėlė gyventi į Telšių aps. Plungės vls. Didvyčių k. 1929 m. baigė Plungės gimnaziją, o 1931 m. spalio 24 d. – Karo mokyklą (XIII laida). Buvo paskirtas į 1-ąjį pėstininkų pulką, jam suteiktas jaun. leitenanto laipsnis. 1934 m. lapkričio 23 d. K. Antanavičiu buvo suteiktas leitenanto laipsnis. 1934 m. jis vedė Julijoną Lukoševičiūtę. Šeima augino dukrą Neringą ir sūnų Gediminą. 1936 m. buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 1938 m. lapkričio 23 d. K. Antanavičiui suteikas kapitono laipsnis. 1939 m. liepos liepos 8 d. jis baigė Vytauto Didžiojo Aukštosios karo mokyklos Gen. štabo skyrių (III laida) ir buvo paskirtas į Kariuomenės štabą, jam suteiktos gen. štabo karininko teisės.
Tarnavo Kariuomenės štabe 1-ojo skyriaus mokymo dalies karininku.
Skaityti daugiau: plk. Kazimieras Antanavičius-Tauras (1908 01 16–1947 04 09)
Fortūnatas Ašoklis gimė 1907 m. gegužės 3 d. Kauno gub. Telšių aps. Ylakių vls. Raudonių k., ten ir gyveno. Baigė Klaipėdos prekybos institutą. 1942–1944 m. dirbo Ylakių valsčiaus viršaičiu. Dalyvavo antinaciniame pasipriešinime, buvo Lietuvos laisvės armijos (LLA) narys. 1944 m. pabaigoje pradėjo telkti partizanus kovai prieš sovietų okupaciją ir vadovavo vienam iš Žemaičių legiono partizanų būrių. Nuo 1945 m. spalio 5 d. – LLA Žemaičių legiono štabo viršininkas. Tų pačių metų spalio 18 d. jam patikėtos ir štabo Žvalgybos ir aprūpinimo viršininko pareigos.
1946 m. kovo pradžioje pagal Lietuvos tautinės tarybos (LTT) vadovo kpt. Jono Noreikos-Generolo Vėtros instrukciją LLA turėjo būti reorganizuota ir pavadinta Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis (LGP). Lietuva suskirstyta į keturias karines Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Šiaulių apygardas. Žemaičiu legiono vadas mjr. Jonas Semaška-Rikis, šalia savo teisioginių pareigų, paskirtas Šiaulių karinės apygardos, veikusios Šiaulių, Joniškio, Mažeikių, Telšių, Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės ir Raseinių apskrityse, vadu.
Iki kovo pabaigos Žemaičių legiono štabas, padedant LTT, parengė detalų visos Lietuvos sukilimo planą, kuris, tikėtina, būtų pradėtas vykdyti Vakarų šalių ir SSRS karinio konflikto atveju.
Neturint pakankamai štabe dirbančių žmonių, J. Semaška-Rikis ir F. Ašoklis-Pelėda Kazys reorganizaciją nusprendė pradėti nuo apačios: veikiančių rinktinių štabus performuoti į LGP karinių rajonų (1–3 apskritys) štabus ir iš jų parinkti kandidatūras apygardos štabui sudaryti. Buvo numatyta sudaryti 8 rinktines (karinius rajonus), iš esmės paliekant esančią padėtį, tik Klaipėdos ir Kretingos aps. buvo sujungtos į vieną rajoną, tas pat atlikta su Šilutės, Pagėgių ir Tauragės apskritimis. Ryšiai su trijų rinktinių – Šiaulių, Joniškio ir Raseinių štabais turėjo būti perimti iš LGP centro. F. Ašokliui buvo pavesta sukurti LTT vietinį padalinį, apimantį Šiaulių apygardą.
1946 m. kovo pabaigoje J. Semaška-Rikis įkūrė struktūriškai naują Lietuvos ginkluotųjų pajėgų Šiaulių apygardos štabą.
Skaityti daugiau: Fortūnatas Ašoklis-Pelėda Kazys, Mindaugas, Juozas Vilkas (1907 05 03–1946 09 21)
STEPAS GERDŽIŪNAS- GEGUŽIS
1907 12 21–1945 09 06
Stepas Gerdžiūnas, Stepo, gimė 1907 m. gruodžio 21 d. Panevėžio aps. Šeduvos vls. Kleboniškių vnk. Baigė du Mokytojų seminarijos kursus, Švietimo ministerijos buhalterijos ir kooperacijos kursus. 1924 m. balandžio 20 d. įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS).
1929 m. lapkričio 23 d. baigė Kariūnų-aspirantų kursus (IV laida) ir įgijo atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnį. Nuo 1930 m. vasario 1 d. ėjo LŠS XIV šaulių rinktinės vado padėjėjo pareigas. Gyveno Marijampolėje. 1933 m. lapkričio 19 d. įsteigus Atsargos karininkų sąjungos Marijampolės skyrių, S. Gerdžiūnas tapo jo valdybos nariu ir buvo išrinktas sekretoriumi-iždininku.
1934 m. naktį iš birželio 6 į 7 d. S. Gerdžiūnas dalyvavo ginkluotame sukilime siekiant nuversti esamą valdžią (atvykęs iš Marijampolės į šarvuočių rinktinę ir iš anksto su kitais susitaręs prasidėjus sukilimui su tanku nuvyko prie vyriausiojo štabo). Už dalyvavimą sukilime buvo suimtas. 1934 m. birželio 20 d. kartu su kaltinamuoju VRM Saugumo policijos valdininku Vytautu Druskiu-Kostu Karo lauko teismo nuteistas mirties bausme. Bausmė po penkių dienų, t. y. birželio 25 d., LR Prezidento pakeista 10 metų sunkiųjų darbų kalėjimu. S. Gerdžiūnas kalintas Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.
1935 m. vasario 16 d. LR Prezidentas Antanas Smetona Aktu Nr. 120 bausmę S. Gerdžiūnui sumažino iki 5 metų. Nuteistasis buvo perkeltas į Ukmergės kalėjimą. 1937 m. kovo 20 d. LR Prezidento A. Smetonos Malonės aktu Nr. 342 likusi bausmės dalis S. Gerdžiūnui buvo dovanota.
Skaityti daugiau: Steponas Gerdžiūnas-Gegužis (1907 12 21–1945 09 06)
1947 m. spalio 30-osios naktį Panevėžio aps. Šeduvos vls. (dabar – Radviliškio r. sav.) Birutės k. Petro Plungės sodyboje įrengtoje slėptuvėje „Piktoji uošvė“ MGB Rozalimo vls. poskyrio operatyvinės grupės vykdytos karinės operacijos metu žuvo Žaliosios rinktinės vadas Juozas Skačkauskas-Strausas (sužeistas nusišovė) ir partizanas Alfonsas Puodžiūnas-Kiaunė.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Rozalimo mst. Vėliau jie užkasti šalia miestelio esančiame Kanapinės miškelyje. 1989 m. vykusių kasinėjimų metu galimai jų palaikai rasti ir palaidoti Rozalimo mstl. (Pakruojo r.) kapinėse.
JUOZAS SKAČKAUSKAS- STRAUSAS
1900 (1910)–1947 10 30
Juozas Skačkauskas, Juozo, gimė 1900 (1910) m. Panevėžio aps. Rozalimo vls. Maldžiūnų k. Ten ir gyveno. Lietuvos šaulių sąjungos narys.
Lietuvos laisvės armijos karys. Turėjo jaunesniojo leitenanto laipsnį.
1944 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Rytų Prūsijoje mokėsi Klenuvkos dvare įsteigtoje vokiečių žvalgybos mokykloje FAK–204 netoli Konicos.
Priklausė Vlado Jozoko (Juozoko)-Ąžuolo desantininkų grupei, kuri 1944 m. gruodžio 22 d. nusileido Panevėžio aps. Miežiškių vls. Nuo 1944 m. gruodžio 22 d. Žaliosios rinktinės Ypatingojo būrio, vėliau – Margio kuopos, veikusios Panevėžio aps. Šeduvos vls., vadas. Jo vadovaujamas būrys (vėliau – kuopa) pasižymėjo kovingumu, ryžtingumu ir atliekamų operacijų tikslumu. Savo veikimo teritorijoje Strausas buvo įvedęs griežtą karinę drausmę, nevengė ir drastiškų metodų. 1946 m. vasario 13 d. žuvus Žaliosios rinktinės vadui V. Jozokui (Juozokui)-Petraičiui, J. Skačkauskas paskirtas laikinai eiti rinktinės vado pareigas.
Skaityti daugiau: 1947 m. spalio 30 d. žūtis
APYGARDOS VADAI
ANTANAS SLUČKA-ŠARŪNAS
(1947 m. gegužės 1 d. –1948 m. rugpjūčio mėn.)
ANTANAS STARKUS-MONTĖ
(1948 m. spalio mėn.–1949 m. lapkričio 1 d.).
Dauguma partizanų apygardų kūrėsi natūraliai – jungėsi būriai, vadai buvo iškeliami iš pačių partizanų. Tačiau kelių apygardų pradžią žymi kiek kitokie įvykiai. Tokia išskirtinė yra Algimanto apygarda. 1947 m. Vytauto apygarda pernelyg išsiplėtė – ją sudarė Kupiškio, Rokiškio, Švenčionių, Utenos, Zarasų apskrityse, taip pat Baltarusijos Svyrių apskrityje veikę laisvės kovotojų daliniai. Dėl to buvo neįmanoma jai veiksmingai vadovauti, sunku palaikyti tarpusavio ryšius. Būtent dėl šių priežasčių tų pačių metų gegužės 1 d. Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų srities štabas sąskrydžio Šimonių girioje metu nutarė įkurti naują apygardą – Algimanto. Apygarda buvo suformuota iki 1948 m., ją sudarė Šarūno, Žalioji ir Kunigaikščio Margio rinktinės. Jos ir toliau tvarkėsi gana savarankiškai – Žaliosios rinktinės partizanai, daugiausia veikę Panevėžio apskrityje, glaudžiau bendravo su Prisikėlimo apygardos teritorijoje veikusiais partizanų štabais; rinktinėje veikė Aukštaitijos partizanams nebūdingas organizacinis sektorius (legaliai veikiantis rezervas, platinęs spaudą, rinkęs informaciją ir pan.). Kunigaikščio Margio rinktinės partizanai, daugiausia veikę Rokiškio apskrityje, su Algimanto apygardos štabu glaudesnius ryšius užmezgė tik 1949 m., prieš pat apygardos egzistavimo pabaigą. Šarūno rinktinė, kurios veiklos teritorija buvo Anykščių ir Kupiškio apskritys, sudarė apygardos pagrindą – čia telkėsi štabai, buvo suorganizuotas spaudos leidimas, leidžiamas laikraštis „Partizanų kova“. Nepaisant visų šių apygardos ypatumų, nuo 1947 iki 1949 m. pabaigos Algimanto apygarda buvo Lietuvos partizanų Aukštaitijoje centras, čia nuolat laikėsi visos Aukštaitijos ir Šiaurės Rytų Lietuvos (nuo 1948 m. gegužės 1 d. ir Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vadovybė. Algimanto apygardos teritorijoje, Šimonių girioje, vyko visi svarbiausi Aukštaitijos partizanų vadų pasitarimai ir sąskrydžiai.
Pirmasis Algimanto apygardos vadas
Antanas Slučka-Šarūnas
Antanas Starkus-Montė, nuo 1948 m.
Algimanto apygardos vadas
Skaityti daugiau: Algimanto apygarda
1945 m. gruodžio 1 d. Utenos aps. Utenos vls. Biliakiemio k. žuvo Šarūno rinktinės vadas ir laikinai einantis Vytauto apygardos vado pareigas Vladas Mikulėnas-Liepa, būrio vadas Algirdas Katinas-Storulis, apygardos štabo ryšininkas Jurgis Vladas Katinas. Sunkiai sužeistas sodybos šeimininkas Juozas Adomaitis mirė 1945 m. gruodžio 3 d.
Žuvusių partizanų ir jų ryšininko palaikai slapta buvo palaidoti Puodžių k. kapinėse (dabar Utenos r. Utenos sen.).
„Adomaičių sodybos (Utenos aps., Biliakiemio k.) šturmas. Apie 10 val. atėjo 3 rusų kareiviai ir išsivarė į klojimą tėvą Juozą Adomaitį, g. 1884 m. Įsakė perkrauti šieną iš vienos šalinės į kitą. Tėvas krovė šieną taip, kad storiau užkrautų po ta šaline Šarūno apyg. bunkerį. Jo neradę, rusai automato serija peršovė tėvą ir šūviais padegė klojimo šiaudinį stogą. Motina kraujuojantį tėvą ištempė prie tvarto, plėšydama paklodes bandė sulaikyti kraują. Štabo vadas ltn. Vladas Mikulėnas iš klojimo išbėgo pirmas ir, metęs į rusus granatą, nubėgo toliausiai, bet krito jų nukautas. Būrio vadas Algirdas Katinas žuvo vos išėjęs ir beveik visas sudegė. Ryšininkas Jurgis Katinas buvo nušautas per 5 žingsnius nuo gyvenamojo namo.
Kareiviai iš bunkerio išsinešė radijo stotį, rašomąją mašinėlę, rastus dokumentus ir pavakary išvažiavo.
Tuomet mama nuvežė į Uteną tėvą. Jis po poros dienų mirė.
Mama, sesuo ir dvylikametis aš skubiai išvažiavome į Vilnių. Jame gyvenome ir likome neišvežti į Sibirą, bet vertėmės sunkiai...“
Skaityti daugiau: 1945 m. gruodžio 1 d. žūtis
Būsimasis Šarūno rinktinės vadas, laikinai ėjęs Vytauto apygardos vado pareigas, Vladas Algirdas Mikulėnas-Lubinas, Liepa.
Ne vėliau kaip 1945 m.
Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Vladas Algirdas Mikulėnas gimė 1917 m. birželio 27 d. Utenos aps. Utenos vls. Mockėnų k. 1938 m. pavasarį baigė Utenos „Saulės“ gimnaziją ir tų pačių metų liepos 8 d. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę.
1939 m. rugsėjo 18 d. V. A. Mikulėnas baigė Karo mokyklą (XIV aspirantų laida), jam buvo suteiktas pėstininkų atsargos jaunesniojo leitenanto laipsnis ir jis tapo 4-ojo pėstininkų pulko 6-osios kuopos būrio vadu.
1939 m. lapkričio 21 d. V. A. Mikulėnas buvo paleistas į atsargą ir tais pačiais metais pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultete. Vėliau studijas tęsė Vilniaus universiteto Medicinos fakultete.
Studijuodamas 4-ame kurse ėmėsi gydyti sužeistus ir sergančius partizanus, 1945 m. pradžioje įsiliejo į jų gretas.
Skaityti daugiau: Vladas Algirdas Mikulėnas-Lubinas, Liepa (1917 06 27–1945 12 01)
1947 m. lapkričio 15 d. Švenčionių aps. Saldutiškio vls. Puziniškio k. (dabar – Ignalinos r. sav.) MGB kariuomenės 137-ojo šaulių pulko kareiviai ir MGB Saldutiškio vls. poskyrio stribai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu kaimo gyventojo Balio Rukšėno sodyboje buvo nukauti Vytauto apygardos Lokio rinktinės vadas Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis, Šarka, jo pavaduotojas Antanas Skunčikas-Kaltas, šios kuopos partizanai Kazimieras Bubulis-Algimantas ir Kazimieras Milašius-Signalas. Susišaudymo metu sunkiai sužeistas pas Rukšėnus atėjęs Kaltanėnų vls. Antaliedės k. gyventojas, sodybos šeiminkės Veronikos Rukšėnienės brolis Justas Šilinskas netrukus mirė.
Žuvusių partizanų palaikai buvo užkasti Švenčionių aps. Saldutiškio vls. prie Ginučių k. kapinių (5 km nuo žuvimo vietos). Po kelių dienų atkasti, nufotografuoti ir atvežti į Saldutiškio miestelį.
Vėliau užkasti prie Saldutiškio mstl. kapinių.
Vytauto apygardos Lokio rinktinės partizanai.
Viduryje (ketvirtas iš kairės) Lokio rinktinės vadas Kazimieras Kaladinskas- Erškėtis, Šarka.
Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: 1947 m. lapkričio 15 d. žūtis
KAZIMIERAS KALADINSKAS-ERŠKĖTIS, ŠARKA
1903 10 11–1947 11 15
Kazimieras Kaladinskas gimė 1903 m. spalio 11 d. Zarasų aps. Salako vls. Želmeniškės k. Mykolo Kaladinsko ir Marijonos Padvaiskaitės-Kaladinskienės šeimoje. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Jam suteiktas puskarininkio laipsnis. Vėliau dirbo pasienio policijoje. 1940 m., prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, K. Kaladinskas buvo atleistas iš pareigų, grįžo į namus ir dirbo savo ūkyje Zarasų aps. Salako vls. Didžiasalio k. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime.
Jau 1944 m. rudenį K. Kaladinskas subūrė gerai ginkluotą partizanų būrį, veikusį Ažvinčių ir Minčios giriose. 1945 m. pradžioje būrys buvo reorganizuotas į kuopą. 1945 m. birželio 15–20 d. K. Kaldinskas dalyvavo kpt. Vinco Gumausko-Gailiaus sušauktame Geležinio Vilko (nuo 1945 m. rugpjūčio mėn. – Vytauto) apygardos štabo posėdyje, vykusiame Utenos aps. Saldutiškio vls. tarp Ginučių ir Šiliniškės kaimų.
1945 m. vasarą K. Kaladinskas suvienijo visus Zarasų aps. Salako valsčiaus partizanus ir suformavo 75–80 partizanų Erškėčio kuopą, kuri formaliai buvo pavaldi Lokio rinktinei. Kuopa buvo gana mobili ir suduodavo priešui netikėtus smūgius, todėl buvo vadinama „Skrajojančiu būriu“.
Skaityti daugiau: Kazimieras Kaladinskas-Erškėtis, Šarka (1903 10 11–1947 11 15)
Petras Blieka* gimė 1910 m. spalio 6 d. Rokiškio aps. Panemunio vls. Pavyžuonių k. Petro ir Paulinos Bliekų šeimoje. 1935 m. rugsėjo 15 d. baigė Karo mokyklą (XVII laida). Jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Paskirtas tarnauti 1-ojo artilerijos pulko 4-osios baterijos būrio vadu. Gyveno Panevėžyje. 1938 m. spalio 13 d. jam suteiktas leitenanto laipsnis. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai tarnavo 1-ajame artilerijos pulke 4-osios baterijos vyr. karininku. Likviduojant Lietuvos kariuomenę 1940 m. rugsėjo 13 d. perkeltas į Raudonosios armijos (RA) 29-ojo šaulių teritorinio korpuso 184-osios šaulių divizijos 618-ąjį artilerijos pulką. Kilus Vokietijos–SSRS karui iš RA pasitraukė.
Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. Vokiečių okupacijos metais dirbo Panevėžio aps. Šeduvos valsčiaus viršaičiu.
1944 m., prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, Panevėžio aps. Ramygalos vls. Naujadvario k. slapstėsi nuo mobilizacijos į sovietų armiją.
Partizanas nuo 1945 m. kovo mėn. Nuo 1945 m. rudens partizanų būrio, veikusio Panevėžio aps. Raguvos, Ramygalos ir Vadoklių valsčiuose, vadas. Šio būrio partizano Prano Dobrovolskio-Karvelio teigimu, P. Blieka „...slapyvardžio neturėjo, vadinosi savo tikra pavarde. Kiek teko pažinti šį žmogų, supratau, kad jis buvo karingas vyras, stiprios valios, griežtas, drausmingas... Pas jį būryje buvo trys skyriai, kuriems vadovavo skyrininkai“.
* Įvairiuose šaltiniuose partizano pavardė rašoma skirtingai: Blieka, Blėka.
Vyčio apygardos Petro Bliekos-Plernos, Bliekinio būrio Jono Baltušniko-Vienuolio ir Antano Vaičikonio-Šermukšnio skyrių partizanai. Ant žemės sėdi iš kairės: pirmas – Vytautas Bikinas- Pipiras, antras – Kazys Šinkūnas-Ožys, trečias – Bronius Kairys-Saldapicas, ketvirtas – Mykolas Banaitis-Leopardas, penktas – Juozas Vaičekonis-Meška. Stovi iš kairės: pirmas ir antras – neatpažinti, trečias – Jonas Kirsnys-Piršlys, ketvirtas – Mykolas Blinkevičius-Nemunas, penktas – Vytautas Zalagėnas-Susiedas (Kaimynas), šeštas – Feliksas Ginetas, septintas – Liudvikas Baltušnikas-Leika, Meška, aštuntas – Antanas Zelnys-Jokeris, devintas – būrio vadas Petras Blieka-Plerna, Bliekinis, dešimtas – Kazys Riauba-Kazokas, vienuoliktas – Bronislovas Grigonis-Bijūnas, dvyliktas – Antanas Mickūnas-Liepa, tryliktas – skyriaus vadas Antanas Vaičikonis-Šermukšnis. Aukštaitijos partizanų prisiminimai, II dalis, 1 knyga, sudarė Romas Kaunietis, Vilnius: Vaga, 1998, 25 nuotr.
Skaityti daugiau: VCA PR vadas P.Blieka
Dainavos apygardos Merkio rinktinės vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.
1947 m. vasara. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Adolfas Ramanauskas gimė 1918 m. kovo 6 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Konektikuto valstijos mieste Naujojoje Britanijoje (New Britain). 1921 m. Ramanauskų šeima grįžo į Lietuvą. 1936 m. A. Ramanauskas baigė „Žiburio“ gimnaziją Lazdijuose, vėliau – Panevėžio pedagoginį institutą (pradėjo mokytis Klaipėdos pedagoginiame institute, bet vokiečiams okupavus Klaipėdos kraštą institutas persikėlė į Panevėžį) ir Kauno karo mokyklą. 1940–1945 m. dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. balandžio mėn. tapo partizanu. Tokį apsisprendimą lėmė daugelis veiksnių – kiekvieną dieną matomos tautiečių kančios, jau veikiančių partizanų platinami atsišaukimai, pagaliau tėvų įskiepyta Tėvynės meilė ir troškimas gyventi nepriklausomoje valstybėje.
A. Ramanauskas iš pradžių vadovavo Alytaus aps. Nemunaičio apylinkės partizanų būriui. 1945 m. vasarą tapo Dzūkų grupės Merkinės bataliono vadu.
1945 m. spalio 7 d. Alytaus aps. Nedzingės bažnyčioje slapta vedė Birutę Mažeikaitę. Juos sutuokė šios bažnyčios kunigas, Dainavos apygardos partizanų ryšininkas Zigmas Neciunskas-Elytė.
Skaityti daugiau: Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918 03 06–1957 11 29)
1948 m. sausio 6 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Pinciškių k., gyventojos partizanų rėmėjos M. Naujokienės sodyboje, MGB Marijampolės aps. skyriaus operatyvinė grupė aptiko Tauro apygardos štabo partizanus. Per susišaudymą žuvo Kęstučio rinktinės vadas Justinas Jasaitis - Naktis, Maironio kuopos vadas Jonas Ciplijauskas-Sakalas, jo pavaduotojas Juozas Bacevičius-Briedis ir Geležinio Vilko rinktinės štabo viršininkas Povilas Vanagas - Nemunas, Vylius.
Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti Veiverių mstl. Vėliau užkasti netoli miestelio nuo Antrojo pasaulinio karo likusiuose apkasuose. Šiuo metu vieta sutvarkyta, įrengtas Skausmo kalnelis.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 131.
JUSTINAS JASAITIS- NAKTIS
1917–1948 01 06
Justinas Jasaitis gimė 1917 m. Gyveno Kaune. LR kariuomenės jaunesnysis leitenantas. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 4-osios kuopos partizanas, dirbo šios rinktinės štabe. 1946 m. pabaigoje perkeltas į Žalgirio rinktinės štabą. 1947 m. rugsėjo 13 d. Geležinio Vilko rinktinės vado Kazimiero Algirdo Varkalos-Daumanto įsakymu Nr. 32 nuo 1947 m. gegužės 20 d. paskirtas Tauro apygardos adjutantu. Tų pačių metų rugpjūčio 2 d. apygardos vado įsakymu Nr. 21 buvo paskirtas prie apygardos įsteigtos Mokomosios kuopos vadu ir pirmosios laidos egzaminų komisijos nariu. 1947 m. rugpjūčio 19 d. Tauro apygrados vado Antano Baltūsio-Žvejo įsakymu Nr. 25 už pastangas, ruošiant Mokomosios kuopos 1-ąją laidą, jam pareikšta tarnybinė padėka. Tų pačių metų lapkričio 8 d. Žalgirio rinktinės vado Vinco Štrimo-Šturmo įsakymu Nr. 36 jam pareikštas tarnybinis pagyrimas už dalyvavimą 1946 m. gruodžio 22 d. Prienų aps. Pakuonio vls. Sodybų k. vykusiose kautynėse ir jose pasižymėjus narsumu, gera orientacija, šaltakraujiškumu, taiklia ugnimi ir sudarant sąlygas bendražygiams pasitraukti iš kautynių lauko. 1948 m. sausio 6 d. apygardos vado A. Baltūsio-Žvejo įsakymu Nr. 2 atleistas iš einamų pareigų ir paskirtas Kęstučio rinktinės vadu.
Tauro apygardos Pirmosios mokomosios kuopos vadas ir lektoriai kursų baigimo proga. 1947 m. rugpjūčio 20 d.
Stovi iš kairės: lektoriai – Žalgirio rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jaunutis ir šios rinktinės štabo viršininkas Pranas Runas-Algirdas, kuopos vadas ir apygardos adjutantas Justinas Jasaitis-Naktis, Vytauto rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Skydas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Skaityti daugiau: 1948 m. sausio 6 d. žūtis
1948 m. rugpjūčio 10 d. Kauno aps. Garliavos vls. Jonučių k. (dabar – Kauno r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko 8 kareivių ir MGB Garliavos vls. poskyrio stribų karinė grupė vykdė operaciją, kurios metu kaimo gyventojų Kazio ir Onos Dagilių sodyboje rado Tauro apygardos štabo bunkerį. Per susišaudymą žuvo Tauro apygardos vadas, kartu einantis ir Birutės rinktinės vado pareigas Jonas Petras Aleščikas-Rymantas, šios rinktinės S. Dariaus ir S. Girėno kuopos vadas Juozas Skučas- Šaulys ir žvalgybos viršininkas Kazimieras Brundza-Papartis.
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Dainavos ir Tauro apygardos, Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 136.
Tauro apygardos partizanų vadovybės narių susitikimas Marijampolės aps. Šunskų miške po Juozo Lukšos-Skirmanto ir Jurgio Krikščiūno-Rimvydo sėkmingai įvykdytos užduoties Lenkijoje. 1947 m. birželis. Iš kairės: Vytauto rinktinės vadas Vitalius Gavėnas-Vampyras, Birutės rinktinės vadas Juozas Lukša-Skirmantas, apygardos štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Petras Aleščikas-Rymantas, Vytauto rinktinės 6-osios kuopos vadas Kazimieras Greblikas-Sakalas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Skaityti daugiau: 1948 m. rugpjūčio 10 d. žūtis
Jonas Petras Aleščikas gimė 1916 m. birželio 4 d. Seinų aps. Lazdijų vls. Miškinių k. Onos Mazurkevičiūtės-Aleščikienės ir Motiejaus Aleščiko šeimoje. Be jo, šeimoje augo trys seserys (Bronė, Ona ir Michalina) ir keturi broliai (Juozas, Vincas, Vladas ir Antanas). Baigęs Miškinių kaimo pradinę mokyklą, 1928–1936 m. mokėsi Seinų „Žiburio“ gimnazijoje Lazdijuose. Ją baigęs 1936 m. rugsėjo 27 d. įstojo į Kauno karo mokyklą. Ją baigė 1939 m. rugsėjo mėn. (XX laida). Tų pačių metų rugsėjo 16 d. jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Buvo paskirtas tarnauti mokomojo būrio instruktoriumi (būrio vado teisėmis) priešlėktuvinės apsaugos rinktinėje.
Tarnauti Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje J. P. Aleščikui teko neilgai. 1940 m. birželio 15 d. atėjus sovietams, tarnavo sovietų kariuomenėje Pabradėje, nes priešlėktuvinės apsaugos rinktinės personalas ir ginkluotė buvo perduoti Raudonosios armijos 29-ajam teritoriniam šaulių korpusui. Prasidėjus karui, 1941 m. birželio 26 d. daliniui traukiantis į rytus, J. P. Aleščikas paliko dalinį ir, perėjęs fronto liniją, grįžo į Lietuvą, į gimtuosius Miškinius. Vėliau išvyko į Vilnių. Ten susipažino su Stase Mačėnaite.
1941 m. rugsėjo 29 d. jie susituokė, o rugsėjo 30 d. jų santuoką sutvirtino Šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas Krištapas Čibiras. Jauna šeima nuomojosi butą Vilniuje.
Skaityti daugiau: Jonas Petras Aleščikas-Gediminas, Gintautas, Margis, Rymantas (1916 06 04–1948 08 10)
1948 m. lapkričio 3 d. Marijampolės aps. Kazlų Rūdos vls. (dabar – Kazlų Rūdos r. sav.) Kajackų k. MGB vidaus kariuomenės 353-iojo pasienio pulko kareiviai ir Marijampolės aps. skyriaus operatyvinė grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu miške surastas kruopščiai užmaskuotas bunkeris, kuriame buvo sunaikintas Tauro apygardos Birutės rinktinės štabas. Žuvo rinktinės vadas Algirdas Bronislovas Šimanskis-Algirdas ir rinktinės štabo viršininkas Vincas Algirdas Stačiokas-Arūnas.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Marijampolės aps. Kazlų Rūdos ir Veiverių miesteliuose. Vėliau užkasti Veiveriuose likusiuose nuo karo apkasuose. Šiuo metu vieta sutvarkyta, įrengtas Veiverių „Skausmo kalnelis“ (Prienų r.).
Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos, Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 137.
ALGIRDAS BRONISLOVAS ŠIMANSKIS-KIRSTUKAS, ALGIRDAS
1925 09 02–1948 11 03
Algirdas Bronislovas Šimanskis gimė 1925 m. rugsėjo 2 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Petkeliškių k. Mato Šimanskio ir Marijonos Vaičaičiukės-Šimanskienės šeimoje.
Partizanas nuo 1945 m. vasario 8 d. Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas.
Skaityti daugiau: 1948 m. lapkričio 3 d. žūtis
1948 m. vėlų rudenį Raseinių aps. Bedančių miške (dabar - Raseinių r. sav.) įrengtoje partizanų stovykloje įsikūrė Kęstučio apygardos Gintaro rinktinės Alfonso Pakarklio-Kilpos ir Antano Antanaičio-Daivos būrių partizanai. Stovykloje iš medžių šakų buvo pastatytos penkios palapinės ir uždengtos žole. Instruktuoti dvidešimt čia įsikūrusių partizanų su apsauga buvo atvykęs Gintaro rinktinės štabo viršininkas.
1948 m. gruodžio 3 d. apie 9-10 val. ryto, kai visi partizanai dar buvo palapinėse, stovyklavietę apsupo MGB vidaus kariuomenės
273-iasis, 32-asis ir 298-asis šaulių pulkas (iš viso 350 karių).
Karinės čekistų operacijos metu žuvo:
POVILAS MAČIULIS- GRANITAS
1924 (1918)—1948 12 03
Povilas Mačiulis, Jono, g. 1924 (1918) m. Raseinių aps. Betygalos vls. Milašaičių k.
Gyveno Betygalos vls. Paliepiukų k.
Kęstučio apygardos Gintaro rinktinės štabo viršininkas.
Skaityti daugiau: 1948 m. gruodžio 3 d. Bedančių kautynės
Antanas Tamošaitis gimė 1928 m. rugsėjo 17 d. Raseinių aps. Girkalnio vls. Pramedžiavos k. Jono Tamošaičio ir Onos Matulaitytės-Tamošaitienės šeimoje. Dirbo Raseinių gimnazijoje.
Partizanas nuo 1945 m. Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vadas.
Žuvo 1949 m. liepos 27 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Žagarės k. MGB kariuomenės 237-ojo šaulių pulko kareivių vykdytos karinės čekistų operacijos metu kartu su bendražygiais: Vaidoto rinktinės štabo viršininku Vytautu Bitvinsku-Žaibu, štabo apsaugos būrio vadu Leonu Kruliu-Aušriniu, partizanais Pranu Laurinavičiumi-Reinidu, Juozu Malinausku-Lakūnu ir partizanu slapyvardžiu Šamas (kitais duomenimis, Juozu Dirmeikiu-Diemedžiu).
„Mūsų sodyba buvo netolies Kalnujų Žuveliškių kaime (dabar Žieveliškė). Mano tėvas buvo mokytojas, vietos šaulių būrio vadas (1940 m. suimtas, 1941 m. sušaudytas), todėl į mūsų sodybą dažnai užeidavo partizanai. Berods, 1946 m. dažnai (du kartus per mėnesį) į mūsų kaimą su savo vyrais ateidavo Žemaitis. Jų būdavo apie 50. Tai 25 pas mus, o 25 pas Mosteikas apsistodavo. Mūsų krašte buvo ypač daug nuo karo likusių ginklų. Tai jiems atiduodavom. Taip beveik nuo pat kovų pradžios tapau ryšininku.
Skaityti daugiau: Antanas Tamošaitis-Neptūnas, Treniota, Rubinas (1928 09 17–1949 07 27)
1958 m. rugsėjo 19 d. Žagarės r. Žeimių miške, netoli Biliūnų k. (dabar – Joniškio r. sav.), KGB ragentai smogikai nušovė ginklu pasipriešinusį buvusios Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės partizaną Julių Adomaitį-Erdvilą.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis,
Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos
Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 146.
Julius Adomaitis, Juliaus, gimė 1931 m. dabartinio Joniškio r. Žagarės sen. Biliūnų k.
Partizanas nuo 1954 m. Prisidėjo prie Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos vado Stepono Erstikio-Patašono (literatūrinis slapyvardis Linguonėlis) ir laikraštėlio „Partizanų šūviams aidint“ leidėjo ir redaktoriaus Konstantino Liuberskio-Žvainio (literatūriniai slapyvardžiai Rinvydas, Vaidila, Laisvūnas, Vaidevutis). Tapo minėto laikraštėlio redaktoriaus K. Liuberskio pavaduotoju.
Nuo 1955 m. juos stebėjo ir sekė MGB agentai. Partizanai ne kartą buvo su jais susidūrę, tačiau sugebėdavo pasitraukti iš pavojingų situacijų. Tam padėjo ir S. Erstikio mokytas šuo Niuris.
Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos partizanai laikinoje miško stovykloje dirba spaudos darbą. Iš kairės: partizanai K. Liuberskis-Žvainys, J. Adomaitis-Erdvilas ir tėvūnijos vadas S. Erstikis-Patašonas. 1954–1955 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Skaityti daugiau: Julius Adomaitis-Erdvilas (1931–1958 09 19)
Adolfas Kubilius gimė 1918 m. liepos 26 d. Kretingos aps. Kartenos vls. Budrių k. Leono Kubiliaus ir Onos Daugintaitės-Kubilienės šeimoje. Baigė Budrių pradžios mokyklą, 1936 m. – Kretingos pranciškonų gimnaziją. 1940 m. pavasarį pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo 2-ajame ulonų Lietuvos Kunigaikštienės Birutės pulke. Tų pačių metų rudenį demobilizuotas.
Vokiečių okupacijos metais dirbo Kauno radiofone, vėliau – Vilniaus tabako fabrike. Studijavo žurnalistiką Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1943 m. pradžios, ėmus persekioti gestapui, gyveno nelegaliai. 1943 m. liepos mėn. įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA), buvo jos centrinio štabo Vilniuje Organizacinio sektoriaus Ryšių skyriaus viršininkas. Rūpinosi antinacinės spaudos platinimu, naujų narių telkimu. 1944 m. rugpjūčio mėn. išvyko į Rytų Prūsiją, kur netoli Karaliaučiaus veikė Noihofo žvalgybos mokykla. Kartu su Algirdu Šertvyčiu vadovavo penkių asmenų desantui, 1944 m. lapkričio 17 d. nuleistam į Kretingos aps. Platelių ir Telšių aps. Alsėdžių miškus. Legalizavęsis dirbo mokytoju. Telšių aps. Alsėdžių vls. Skirpsčių k. ūkininkų Pocių sodyboje, vėliau ir kitose vietose įsirengė bunkerius, užmezgė ryšius su LLA Šiaulių apygarda ir jos vietos skyriais, taip pat Vanagų būriais Kretingos, Mažeikių, Tauragės ir Telšių apskrityse. Rūpinosi ginklų įsigijimu, rinko žinias apie sovietų armiją, karinių dalinių dislokaciją, technikos judėjimą. Gautas žinias siųstuvu perduodavo į Vokietiją. Palaikė ryšius su Telšių vyskupu Vincentu Borisevičiumi, iš kurio gaudavo paramą maistu.
Skaityti daugiau: Adolfas Kubilius-Adys, Jurgis Vaišvila, Balys, Šilo Velnias (1918 07 26–1946 03 09
Daugiau įrašų...
-
1948 m. gegužės 26 d. žūtis
-
1948 m. rugpjūčio 5 d. žūtis
-
1948 m. rugpjūčio 7 d. žūtis
-
Juozapas Katkus-Anužis Jonas, Nikiforas (1918 03 19–1950 10 27 (28))
-
Petras Balčinas-Pušis, Radvila (1918 12 17–1952 11 12)
-
1948 m. gegužės 13 d. žūtis
-
Danielius Vaitelis-Atamanas, Briedis (1913 08 05–1948 05 13)
-
1948 m. lapkričio 13 d. žūtis
-
Ažagų-Eimuliškio kautynės (1945 m. kovo 27 d.)
-
Vilkabrukių kautynės (1945 m. balandžio 17 d.)
-
Valkų kautynės (1945 m. gegužės 12 d.)
-
Pirmasis Varčios mūšis (1945 m. birželio 14 d.)
-
Antrasis Varčios mūšis (1945 m. birželio 23 d.)
-
Virtukų kautynės (1945 m. liepos 22 d.)
-
Palių mūšis (1945 m. rugpjūčio 6–15 d.)
-
Jonas Žemaitis-Vytautas (1909 03 15–1954 11 26)
-
Aleksandras Antanas Grybinas-Faustas (1920 09 20–1949 09 28)
-
Vytautas Gužas-Galiandra, Mindaugas, Kardas (1920 01 02–1949 06 11)
-
Juozapas (Juozas) Šibaila-Diedukas, Merainis (1905 03 18–1953 02 11)
-
Bronislovas Liesis-Kaukas, Ėglis, Naktis (1922 04 16–1949 08 13)
-
Leonardas Vilhelmas Grigonis-Žvainys, Krivis, Danys, Užpalis (1905 12 14–1950 07 22
-
Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918 03 06–1957 11 29)
-
Petras Bartkus-Sąžinė, Dargis, Mažrimas, Alkupėnas, Žadgaila (1925 05 30–1949 08 13)
-
1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos deklaracija
-
Paskutinis Vyčio apygardos partizanas Adomas Vytautas Zakaras-Povas (1923 01 11–1956 09 14)
-
Bronius Krivickas – Vilnius, Gintaras (1919 11 17–1952 09 21)
-
1950 m. rugsėjo 17 d. žūtis
-
Kazimieras Pyplys-Mažytis, Audronis (1923 01 21 –1949 09 23)
-
Juozas Paliūnas-Rytas (1915 05 01–1952 10 01)
-
Stasys Jarmala-Šarūnas, Briedis (Vincas Ulevičius-Audrūnas) (1908 11 06–1949 10 03)
