Partizanai: Istorija ir dabartis

Bronius Krivickas – Vilnius, Gintaras (1919 11 17–1952 09 21)

B. Krivickas jau Vilniuje, apie 1942. Broniaus Krivicko raštai.
Parengė V. Gasiliūnas, Vilnius: LGGRTC, 1999, p. xxxili.

1950 m. rugsėjo 17 d. žūtis

1950 m. rugsėjo 17 d. į Ramygalos r. Likėnų (Naujasodės) k. (dabar – Kėdainių r. sav.), MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviai, pasislėpę šiaudų vežime, atvyko sunaikinti partizanų ir apsupo Onos Žižiūnienės sodybą. Gyvenamojo namo palėpėje slėpęsi trys partizanai, mėgindami ištrūkti iš apsupties, buvo nušauti. Žuvo Vyčio apygardos Briedžio rinktinės vadas Jonas Kalvaitis-Pažįstamas, jo adjutantas Antanas Valikonis-Slyvka ir partizanas Antanas Kadžys-Šešiapūdis.

Žuvusiųjų palaikai buvo niekinti Ramygalos miesto aikštėje. Tiksli jų užkasimo vieta neišaiškinta.

Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sritis.
Atlasas. 1 dalis: Dariaus ir Girėno rinktinė,
Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 173, 174.

JONAS KALVAITIS- PAŽĮSTAMAS

1914 06 23–1950 09 17

Jonas Kalvaitis gimė 1914 m. birželio 23 d. Panevėžio aps. Ramygalos vls. Rimaisų k. Tomo Kalvaičio ir Onos Staškevičiūtės-Kalvaitienės šeimoje ¹ .

1947 m. spalio 9 d., žuvus Vyčio apygardos Ukmergės rinktinės vadui Stasiui Eitminavičiui-Rūpužėnui, perėmė vadovavimą rinktinei. Vėliau jis – Briedžio rinktinės 1-ojo rajono vadas. Nuo 1950 m. rugpjūčio 17 d. – Briedžio rinktinės vadas.

Kazimieras Pyplys-Mažytis, Audronis (1923 01 21 –1949 09 23)

Kazimieras Pyplys-Audronis, Mažytis gimė 1923 m. sausio 21 d. Prienų rajono Pakuonio valsčiaus Kebliškių kaime. Mokėsi Kauno „Aušros" berniukų ir Jėzuitų gimnazijose. 

Dalyvavo 1941 m. birželio sukilime. 1943 m. baigė Kauno aukštesniąją politechnikos mokyklą ir įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą.

1944 m. tapo partizanu ir jau rugsėjo 24 d. dalyvavo kautynėse puolant Pakuonio valsčių. Kautynėse pasižymėjo narsumu, ryžtu ir taiklumu, nukovė daug enkavedistų, iš kalėjimo išgelbėjo aštuonis suimtuosius. Už pasižymėjimą šiose kautynėse jam buvo pareikštas tarnybinis pagyrimas.

Laisvės kovų sąjūdyje K. Pyplys pirmiausia išgarsėjo kaip kovotojas: dalyvavo daugelyje rizikingų akcijų, aštuoniolikoje kautynių, buvo keturis kartus sužeistas. Ne kartą, patekęs į pavojingą padėtį, sugebėdavo laimėti dėl savo drąsos, šaltakraujiškumo, greitos reakcijos. Buvo labai aukšto ūgio, garsėjo kaip geras sportininkas (boksininkas, Rytų kovos menų žinovas, šaulys), gebėjo vairuoti įvairius automobilius ir puikiai valdė ginklą.

Skaityti daugiau: Kazimieras Pyplys-Mažytis, Audronis (1923 01 21 –1949 09 23)

Juozas Paliūnas-Rytas (1915 05 01–1952 10 01)

Prisikėlimo apygardos vadas Juozas Paliūnas-Rytas.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Juozas Paliūnas gimė 1915 m. gegužės 1 d. Raseinių aps. Betygalos vls. Tilindžių k. ūkininkų Jurgio Paliūno ir Onos Masytės-Paliūnienės šeimoje. Buvo jauniausias iš 9 vaikų (kartu augo septyni broliai ir viena sesuo).

Stasys Jarmala-Šarūnas, Briedis (Vincas Ulevičius-Audrūnas) (1908 11 06–1949 10 03)

1949 m. spalio 3 d. Jurbarko aps. Eržvilko vls. Eimantų k. (dabar - Jurbarko r. sav.) Juozo Švedo sodyboje žuvo Kęstučio apygardos štabo narys STASYS JARMALA-BRIEDIS (VINCAS ULEVIČIUS-AUDRŪNAS).

Žuvusiojo palaikų užkasimo vieta nėra išaiškinta.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos,

Vilnius: LGGRTC, 2010,1.67.

Stasys Jarmala gimė 1908 m. lapkričio 6 d. Alytaus aps. Alytaus vls. Bakšių k. Tėvas Juozas Jarmala iš savo tėvo Juozo paveldėjo 16 ha žemės gražioje vietovėje ant Nemuno kranto. Šeima augino 9 vaikus.

Nuo mažens Stasys siekė mokslo. Vasarą dirbdavo visus ūkio darbus, talkino tėvams, o rudenį ir žiemą lankė Alytaus gimnaziją, kurią baigė 1929 m. Norėjo tapti mokytoju. Dėl lėšų stokos įstoti į aukštąją mokyklą negalėjo, todėl, baigęs Alytaus gimnaziją, Kaune lankė trijų mėnesių mokytojų kursus, į juos kiekvieną dieną iš Alytaus į Kauną važiuodavo dviračiu. Tėvas labai didžiavosi savo mokytu sūnumi.

1931 m. 22 metų jaunuolis pradėjo dirbti Rokiškio aps. Miliūnų k. pradžios mokyklos vedėju. Netrukus vedė Bronislavą Gylytę kuri tapo jo vaikų motina, gyvenimo drauge ir bendražyge.

Dirbdamas Rokiškio aps. Bajorų, Burokiškio pradžios mokyklose garsėjo, kaip veiklus žmogus ir geras organizatorius. Glaudžiai bendradarbiavo su mokinių tėvais, kaimo gyventojais. Įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą ir tapo Kriaunų vls. būrio valdybos nariu. Vadovavo jaunųjų ūkininkų būreliui.

Mokytojas teigė, kad tikras žmogus - tik tas, kuris myli, sergėja savo žemę, savo Tėvynę.

Skaityti daugiau: Stasys Jarmala-Šarūnas, Briedis (Vincas Ulevičius-Audrūnas) (1908 11 06–1949 10 03)

Konstantinas Liuberskis - Žvainys (1913 07 23–1969 10 02)

1913 07 23–1969 10 02

Kostas (Konstantinas) Liuberskis gimė 1913 m. liepos 23 d. Šiaulių aps. Žagarės vls. Stungių k. 1934 m. baigė Kauno karo aviacijos mokyklos puskarininkių lakūnų skyrių, tarnavo karo lakūnu. 1940 m. rugpjūčio 28 d. apdovanotas „Plieno sparnų“ garbės ženklu. Tų pačių metų spalio 28 d. išėjo į atsargą turėdamas viršilos laipsnį. Pirmosios sovietinės ir vokiečių okupacijų laikotarpiu gyveno Šiauliuose.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, K. Liuberskis slapstėsi. Išvengęs saugumo mė­ginimo suimti, 1950 m. įstojo į Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės Juozapavičiaus tėvūnijos Ąžuolo partizanų būrį. Netrukus buvo paskirtas Juozapavičiaus tėvūnijos Organizacinio skyriaus viršininku.

1951-1952 m. dėl sovietų represinių struktūrų vykdomų karinių operacijų ir agentų smogikų veiklos žuvo daug Prisikėlimo apygardos štabo pareigūnų ir partizanų, todėl Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities vadovybė nutarė panaikinti apygardą. Išlikęs gyvas Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo viršininkas Alfonsas Padervinskas-Žilvitis dar bandė atkurti rinktinės štabą ir siūlė Žemaičių apygardos vadui Vladui Montvydui-Žemaičiui rinktinės vadu skirti Juozapavičiaus tėvūnijos vadą Steponą Erstikį-Patašoną. Pastarasis liepos mėn. susitiko su V. Montvydu. Buvo nutarta nebeatkurti Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės, o Juozapavičiaus tėvūniją, kaip atskirą vienetą, įtraukti į Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinę.

1954 m. partizanus S. Erstikį, K. Liuberskį-Žvain5 ir vos prieš metus pradėjusį partizanauti Julių Adomaitį-Erdvilą stebėjo ir sekė MGB agentai.

Partizanai ne kartą buvo su jais susidūrę, tačiau sugebėdavo atsitraukti iš pavojingų situacijų. Tam padėjo ir S. Erstikio mokytas šuo Niūris.

Skaityti daugiau: Konstantinas Liuberskis - Žvainys (1913 07 23–1969 10 02)

1949 m. rugsėjo 23 d. žūtis

1949 m. rugsėjo 23 d. Alytaus aps. Kalesninkų miške (dabar – Alytaus r. sav.) partizanų slėptuvėje apsupti nusižudė Tauro apygardos štabo narys, Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio (LLKS) įgaliotinis užsieniui Kazimieras Pyplys-Mažytis, Audronis ir Dainavos apygardos štabo narys Juozas Makarevičius-Žilvitis.

Žuvusiųjų partizanų užkasimo vieta neišaiškinta.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 67.

Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko grupės partizanas Juozas Makarevičius-Žilvitis su ginklu rankose. 1946–1947 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Juozas Makarevičius, Juliaus, gimė 1927 m. sausio 6 d. Alytaus aps. Merkinės vls. Panedzingio k. Tarpukaryje Lietuvoje šeima norėjo savo pavardę sulietuvinti ir iš Makarevičių (Makaravičių) tapti Makaraičiais.

1945 m. J. Makarevičius tapo Merkio rinktinės Adolfo Ramanausko-Vanago grupės partizanu. Vėliau priklausė Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko būriui. Dainavos apygardos Kazimieraičio rinktinės štabo narys. Nuo 1946 m. dirbo Dainavos apygardos štabe – buvo atsakingas už ryšius tarp Dainavos ir Tauro apygardų.

Tais pačiais 1946 m. Dainavos apygardos partizanu tapo ir J. Makarevičiaus brolis Julius Makaravičius-Varpas, gimęs 1928 m. gruodžio 8 d. Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės Geležinio Vilko tėvūnijos vadas Varpas žuvo 1952 m. vasario 25 d. Alytaus r. Daugų apyl. Mieliūnų k. apylinkių Kalesninkų miške bandydamas prasiveržti iš apsupto bunkerio.

Skaityti daugiau: 1949 m. rugsėjo 23 d. žūtis

1949 m. lapkričio 26 d. žūtis

1949 m. lapkričio 26 d. Alytaus aps. Alovės vls. (dabar – Alytaus r. sav.) Varčios miške, netoli Bogušiškių k. gyventojo Pivašiūno sodybos, MGB Alytaus aps. skyriaus operatyvinė karinė grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu buvo aptiktas bunkeris. Per kautynes žuvo Dainavos apygardos štabo vado pavaduotojas ir apygardos Žvalgybos skyriaus vadas Julius Karpis-Vieversys, Kazimieraičio rinktinės vadas Bernardas Navickas-Girinis, rinktinės štabo viršininkas Bronius Kukauskas-Kalvaitis, Geležinio Vilko tėvūnijos vado pavaduotojas ir būrio vadas Petras Savickas-Kregždė, Kregždės būrio skyriaus vadas Juozapas Baranauskas-Šamas, partizanai Bronislava Diksaitė-Gražina (Petro Savicko-Kregždės žmona), Viktoras Kavaliauskas-Klajūnas ir Antanas Stankevičius-Vakaras.

Žuvusiųjų palaikai niekinti MGB Alytaus aps. skyriaus kieme.

Užkasimo vieta neišaiškinta.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 69–70.

JULIUS KARPIS-ALEKSAS, VIEVERSYS

1927–1949 11 26

Julius Karpis, Vaclovo, g. 1927 m. Alytaus aps. Varėnos vls. Mergežerio k. Gyveno Marijampolės aps. Kalvarijos mstl.

Partizanas nuo 1944 m. 1947 m. sausio 1 d. Dainavos apygardos Merkio rinktinės vado Adolfo Ramanausko-Vanago įsakymu Nr. 11 3-iojo bataliono 2-ojo būrio partizanui Aleksui ir jo bendražygiams pareikštas pagyrimas už tai, kad „...1946 m. gruodžio 13 d. sunaikino aršų Varėnos miesto istrebiltelį Palevičių, paimdami ginklą“ ir „... 1946 m. spalio 26 d. sulaikė USA tipo mašiną ir, ja pasinaudodami, nuvažiavo į X vietovę, paėmė kooperatyvo prekes“.

1949 m. gegužės 19–20 d. J. Karpis-Vieversys, kaip Dainavos apygardos štabo narys, dalyvavo apygardos vadų posėdyje.

Dainavos apygardos štabo vado pavaduotojas ir apygardos Žvalgybos skyriaus vadas, apygardos laikraščio „Laisvės varpas“ redaktorius.

1999 m. rugpjūčio 24 d. J. Karpiui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. rugsėjo 6 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

1949 m. gruodžio 15 d. žūtis

1949 m. gruodžio 15 d. Punsko vls. Šlynakiemio k. (Lenkija) žuvo Dainavos apygardos štabo Ryšių su užsieniu karininkas Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas ir partizanas Vitas (Vytautas) Prabulis-Žaibas.

„Suvalkų trikampis – tai senosios jotvingių genties teritorijos, o dabar – lietuviškoji sala Lenkijoje. Neatsitiktinai šios vietos vadinamos Suvalkų trikampiu – lietuviai daugiausia ir gyvena trijuose trikampį sudarančiuose miestuose – Suvalkuose, Seinuose ir Punske bei tarp jų esančiuose kaimuose lietuviškais pavadinimais: Ožkiniai, Vilkpėdė, Šlynakiemis, Smalėnai.

Lietuvai ir Lenkijai 1920 m. spalio 7 d. pasirašius Suvalkų sutartį, šios teritorijos atiteko Lenkijai, bet lietuviai liko gyventi nuo seno savosiose žemėse.

Nuo 1945 m. pas juos prieglobstį rasdavo Lietuvos partizanai. Tai buvo jų forpostas kelionėje į Vakarus, perėjus „geležinę uždangą“.

LGGRT centro Memorialinio departamento „Gyvosios atminties“ programos vykdytojai buvo nuvykę į Suvalkų trikampį užfiksuoti likusių gyvų Lietuvos partizanų pagalbininkų – ryšininkų, rėmėjų, bunkerių laikytojų – prisiminimų. Skaitmeninėse vaizdo juostose buvo įamžinti prisiminimai apie 1918 m. savanorių persekiojimus, šioms teritorijoms perėjus į Lenkijos jurisdikciją, apie Juozo Lukšos kelionę į Vakarus, Dainavos apygardos štabo viršininko Juozo Krikščiūno-Rimvydo veiklą ir žūtį.

Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Juozapavičiaus grupės partizanai žiemą. Antroje eilėje iš kairės antras – J. Krikščiūnas-Rimvydas.

Skaityti daugiau: 1949 m. gruodžio 15 d. žūtis

Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas (1919 09 19–1949 12 15)

KRIKŠČIŪNAS JURGIS-Rimvydas

1919 09 14–1949 12 15

Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas (1919 09 19–1949 12 15)

KRIKŠČIŪNAS JURGIS-Rimvydas

1919 09 14–1949 12 15

1949 m. sausio 20 d. žūtis

1949 m. sausio 20 d. Marijampolės aps. Marijampolės vls. Liepynų ir Vyšnialaukio k. MGB Marijampolės aps. skyrius vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu aptikti ir sunaikinti du Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo bunkeriai. Per ginkluotą susidūrimą Liepynų k. žuvo rinktinės vadas Kazimieras Greblikas-Gegužis, Sakalas, rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Vytas (Vytautas) Kronkaitis (Krunkaitis)-Herbas, rinktinės štabo ir Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Algimantas, Skydas.

Bunkeryje Vyšnialaukio k. žuvo rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Petras Terza-Stumbras.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Marijampolėje, vėliau užkasti žvyrduobėse tarp senųjų Marijampolės m. kapinių ir Šešupės upės (šiuo metu „Ramybės laukas“).

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 141.

KAZIMIERAS GREBLIKAS- GEGUŽIS, SAKALAS

1913 07 26–1949 01 20

Kazimieras Greblikas gimė 1913 m. liepos 26 d. Marijampolės aps. Kvietkiškės vls. Narto k. Baltramiejaus Grebliko ir Onos Vaitkevičiūtės-Greblikienės šeimoje. Baigė Marijampolės mokytojų seminarijos pradžios mokyklą ir 1927 m. rugpjūčio mėn. įstojo į Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos pirmą klasę. Baigė tris gimnazijos klases.

Partizanas nuo 1945 m. pavasario. 1946 m. gegužės 5 d. Tauro apygardos Vytauto rinktinės vado Vitaliaus Gavėno-Vampyro įsakymu Nr. 1 paskirtas l. e. 6-osios kuopos, veikusios Marijampolės vls., vado pareigas. 1947 m. lapkričio 17 d. Vytauto rinktinės įsakymą Nr. 66 jau pasirašė kaip šios rinktinės vadas.

1949 m. vasario 24 d. l. e. Tauro apygardos vado pareigas Viktoro Vitkausko-Saidoko įsakymu Nr. 5 už apygardos vado įsakymų, instrukcijų bei direktyvų nevykdymą ir pan. nuo 1949 m. sausio 15 d. iš rinktinės vado pareigų buvo atleistas ir paskirtas eiliniu Vytauto rinktinės kovotoju.

1999 m. rugsėjo 8 d. K. Greblikui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

Juozas Baltrušaitis-Tigras (1926 07 21–1949 07 22)

Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Juozas Baltrušaitis-Tigras.
Iš Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus fondų

Juozas Baltrušaitis gimė 1926 m. liepos 21 d. Marijampolės aps. Klebiškio vls. Mikalinės k. Motiejaus ir Marijonos Baltrušaičių šeimoje. Mokėsi Šilavote, vėliau – Kauno gimnazijoje.

1945 m. vasario mėn. kartu su broliu Motiejumi tapo Geležinio Vilko pulko partizanais. Tauro apygardos vado Zigmo Drungos-Mykolo Jono 1946 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 6 nuo 1946 m. sausio 1 d. paskirtas Geležinio Vilko rinktinės Ryšių skyriaus viršininku. Tų pačių metų gegužės 19 d. Geležinio Vilko rinktinės vado Kazio Algirdo Varkalos-Žaliuko įsakymu Nr. 11 nuo gegužės 5 d. ėjo Algirdo kuopos vado, o gruodžio 26 d. įsakymu – rinktinės Žvalgybos skyriaus viršininko pareigas.

Skaityti daugiau: Juozas Baltrušaitis-Tigras (1926 07 21–1949 07 22)

1949 m. spalio 18 d. žūtis

1949 m. spalio 18 d. Šakių aps. Barzdų vls. Gražiškių k. (dabar – Šakių r. sav.) MGB Barzdų vls. poskyrio operatyvinė grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo Tauro apygardos štabo Ūkio skyriaus Aprūpinimo poskyrio viršininkas Jonas Brazys-Klajūnas ir Kęstučio rinktinės adjutantas Liudvikas Aleksandras Jodkojis-Kariūnas.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 144−145

JONAS BRAZYS-KLAJŪNAS

1921–1949 10 18

Jonas Brazys, Mykolo, gimė 1921 m. Vilkaviškio aps. Paežerių vls. Opšrūtų k.

1946 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 34 Tauro apygardos vadas Antanas Baltūsis-Žvejys patvirtino naują apygardos Karo lauko teismo sudėtį. Vienu nariu buvo paskirtas ir Žalgirio rinktinės štabo viršininkas (?) J. Brazys-Klajūnas.

1947 m. sausio 6 d. apygardos vado Žvejo įsakymu Nr. 1 Klajūnui pavesta laikinai eiti Kęstučio rinktinės gen. P. Plechavičiaus kuopos vado pareigas.

Tų pačių metų rugpjūčio mėn. jis baigė Mokomosios kuopos, Tauro apygardos štabo puskarininkio laipsniui įsigyti, pirmą laidą ir išlaikė baigiamuosius egzaminus. J. Braziui-Klajūnui buvo suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis.

1948 m. sausio 6 d. žuvus Kęstučio rinktinės vadui Vytautas Jonui Jesaičiui-Nakčiai apygardos vado Žvejo įsakymu Nr. 3 J. Brazys paskirtas laikinai eiti šios rinktinės vado pareigas. Iš šių pareigų atleistas 1949 m. kovo 21 d. Tauro apygardos vado Aleksandro Grybino-Fausto įsakymu Nr. 8. Tų pačių metų birželio 30 d. apygardos vado Fausto įsakymu Nr. 16 Vytauto rinktinės Kęstučio tėvūnijos vadas Klajūnas, jam pačiam prašant, perkeltas į Žalgirio rinktinę, o rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 17 J. Brazys nuo liepos 1 d. paskirtas apygardos Štabo Aprūpinimo poskyrio viršininku.

Skaityti daugiau: 1949 m. spalio 18 d. žūtis

Jonas Valenta-Čempionas (1917 11 30–1919 11 14)

1949 m. lapkričio 14 d. Prienų aps. Šilavoto vls. (dabar – Prienų r. sav.) Prankiškės vnk. MGB karinė grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu bunkeryje įrengtoje Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo būstinėje apsuptas nusišovė rinktinės vadas Jonas Valenta-Čempionas.

Pietų Lietuvos partizanų sritis,
Atlasas: Dainavos ir Tauro apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 145

Aleksandras Milaševičius-Radvila, Ruonis, Vairas (1906 08 25–1949 09 09)

1949 m. rugsėjo 9 d. Rietavo aps. Kaltinėnų vls. Karoblio k. (dabar − Šilalės r. sav.) MGB Tauragės aps. skyriaus vykdytos karinės operacijos metu žuvo Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadas Aleksandras Milaševičius-Ruonis.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 67.

„...§ 1. Š. m. rugsėjo mėn. 9 d. niekšingo išdavimo pasėkoje, bandydamas išsiveržti iš apsuptos slėptuvės garbingai žuvo J[ūros] [srities] V[adas] p[a]rt][izanas] m[a]j[o] r[as] V a i r a s.

A. a. V a i r o mirtimi iš J[ūros] v[a]d[o]v[ybės] tarpo išplėšta jau antra skaudi auka. Dar taip neseniai netekusi Š[tabo] V[iršininko] V[akarų] L[ietuvos] Sr[itis] nuleidžia savo kovos vėliavas, pagerbdama atminimą savo brangaus ir mylimo Vado, kuriam, deja, taip neilgai tebuvo lemta vadovauti mūsų gretoms.

Nors trumpos, bet vaisingos savo veiklos metu velionis pasižymėjo kaip energingas ir sumanus vadovas, vykdant Sr[ities] v[a]d[o]v[ybei] atitenkančius bei aukštesnės vadovybės pavedamus uždavinius. Organizacinės vienybės, nuoširdaus tarpusavio sugyvenimo [tarp] p[a]rt]izanų] vadų bei kovotojų siekimas raudona gija driekėsi a. a. V a i r o kovos bei veikimo keliu, suteikdamas jam didelį populiarumą tarp LLKS narių bei dalyvių, kurių jis buvo nuoširdžiai mylimas ir gerbiamas.

Tebūnie Tau Vade, lengva Lietuvos žemelė. Už Tavo mirtį bus priešui atkeršyta, o Tavo darbas su nepalaužiamu ryžtu bus tęsiamas toliau iki galutinės pergalės, laikantis šūkio, kurį mums buvai parinkęs ir kurio vykdymo pavyzdį savo krauju parodei: „Mirsim, bet nevergausim“ – skelbiama 1949 m. lapkričio 23 d. Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo-Etmono pasirašytame Įsakyme Nr. 15.

Lietuvos partizanų ŽEMAIČIŲ APYGARDA (1945-1953 m.),
Vilnius: Lietuvos archyvų departamentas,
Lietuvos ypatingasis archyvas, 2010, p. 239-240.

1949 m. birželio 8 d. KA BR žūtis

1949 m. birželio 8 d. Raseinių aps. Viduklės vls. Griaužų k. apylinkėse (dabar – Raseinių r. sav.) karinė čekistų grupė, lydima agento, aptiko septynis partizanus. Per susišaudymą žuvo Kęstučio apygardos vado antrasis pavaduotojas ir Birutės rinktinės vadas Edmundas Kurtinaitis-Kalnius bei grupės vadas Stasys Šneideris-Varguolis.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Raseiniuose. Tiksli užkasimo vieta nenustatyta.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 63.

1949 m. birželio 8 d. KA štabo žūtis

1949 m. birželio 8 d. Tauragės aps. Tauragės vls. Sungailiškių k. apylinkių Kaziškės miške (dabar – Tauragės r. sav.), prie Kęstučio apygardos štabo bunkerio, apygardos štabo nariai, patikėję MGB agentu, paskyrė susitikimą su jo rekomenduojamu į štabą Lietuvos kariuomenės kapitonu, taip pat agentu. Sutartoje vietoje buvo įvykdyta karinė čekistų operacija, kurios metu sunaikintas apygardos štabas. Žuvo apygardos vadas Aleksas Miliulis-Algimantas, Neptūnas ir apygardos Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Steponas Venckaitis-Biliūnas, Girėnas. Su papildomomis karinėmis pajėgomis toliau šukuojant mišką, birželio 9 d. rytą buvo nukautas apygardos štabo narys Albertas Norkus-Linksmutis.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 64.

Į šiaurės rytus nuo Tauragės bent keliolika kilometrų driekiasi gūdoki eglynai.

Miško masyvas ties Ridikiške ir benykstančia Kaziške vadinamas pastarojo kaimo vardu. Būtent čia, tiesiog Tauragės pašonėje, 1949 m. įsikūrė Kęstučio apygardos štabas, kuriam tuo metu vadovavo A. Miliulis-Algimantas, Neptūas.

Vis dėlto ketvirtasis apygardos štabas nesugebėjo išvengti išdavystės. MGB agentas „Šimkus“ (Zenonas Noreika) į susitikimą su MGB agentu „Platonu“ iškvietė Kęstučio apygardos štabo pareigūnus. „Platonas“ – buvęs Lietuvos kariuomenės kapitonas, kaip teigia agentas, galintis dirbti apygardos štabe. Partizanai patikėjo emgėbisto versija. „Susitikimas“ įvyko Tauragės apskrities Sungailiškių apylinkės Kaziškės miške, kuriame buvo įrengti štabo bunkeriai. Apygardos vadovybė visiškai pasitikėjo „potencialiais“ štabo karininkais. Įvyko įnirtingos kautynės, kurių metu buvo suimtas štabo viršininkas Robertas Gedvilas-Sidabras. Po tris mėnesius trukusių kankinimų ir psichologinio spaudimo jis pats tapo išdaviku. Vienam kovotojui, Jonui Paliokui (Juozaičiui)-Martynui, iš apsupties pasisekė ištrūkti. Padedamas A. Norkaus jis įsilipo į medį ir jo niekas nepastebėjo.

Išniekinti A. Miliulio, S, Venckaičio ir A. Norkaus palaikai gulėjo Tauragėje, MGB Tauragės apskrities skyriaus ir kalėjimo (vad. Šubartine) kieme. Manoma, kad ten jie ir buvo užkasti.

Aleksandras Mieliulis-Algimantas, Neptūnas (1923 01 20–1949 06 08)

Kęstučio apygardos vadas A. Miliulis-Algimantas, Neptūnas.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Aleksas Miliulis, Jono, gimė 1923 m. Tauragės aps. Batakių miestelyje.

Lietuvos laisvės armijos (LLA) karys.

Anglų kalbos mokytojas. Dirbo Tauragės aps. Žygaičių vls. Būdviečių, vėliau Purvėnų pradžios mokyklose, Žygaičių mokykloje.

Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, 1945 m. pradžioje A. Miliulis subū­rė pirmuosius partizanus Žygaičių apylinkėse. 1946 m. birželio mėnesį pa­skirtas Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės 3­iosios kuopos vado pavaduotoju, po trijų mėnesių – kuopos štabo Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku.

1948 m. liepos mėn. tapo Kęstučio apygardos Aukuro (nuo 1949 m. pr. – Butigeidžio) rinktinės vadu. Einant šias pareigas A. Miliuliui pavyko Tau­ragėje įsteigti pogrindinę organizaciją „Raketa“, tarp kurios narių buvo ir sovietų represinių struktūrų darbuotojų. 1949 m. balandžio mėn. jis buvo paskirtas ketvirtuoju Kęstučio apygardos vadu vietoj į Rytų Lietuvą išvyku­sio Henriko Danilevičiaus-­Vidmanto.

1949 m. birželio 27 d. KA BR žūtis

1949 m. birželio 27 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Pakapurnio k. apylinkes (dabar – Raseinių r. sav.) šukavo MGB Raseinių vls. poskyrio 30 stribų ir MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko 120 kareivių grupė.

Netoli gyventojo Paulausko sodybos buvo aptikti 6 partizanai. Per kautynes žuvo Kęstučio apygardos Birutės rinktinės vadas Bronislovas Neverdauskas-Rūkas, Beržas, rinktinės štabo narys Alfonsas Augustinas Pakarklis-Kilpa, Puta, rinktinės partizanai Juozas Dirmeikis-Jaunutis, Diemedis (kitais duomenimis, žuvo liepos 27 d.) ir Romas Vaitkevičius-Dangutis.

Žuvusiųjų palaikai užkasti Raseinių aps. Raseinių vls. Dumšiškių kaime (vadinamajame Vedecko ąžuolyne). 1990 m. rugsėjo mėnesį rasti ir kartu su kitų žuvusiųjų palaikais perkelti į Raseinių kapines.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas.
V., 2010, LGGRTC, p. 65.

Kęstučio apygardos Birutės rinktinės vadovybė su rinktinės štabo apsaugos būrio partizanais. 1947 m. Pirmoje eilėje iš kairės: antras – Bronislovas Neverdauskas-Rūkas, trečias – Antanas Bakšys-Klajūnas; antroje eilėje iš kairės: antras – Alfonsas Augustinas Pakarklis-Puta, šeštas – Edmundas Kurtinaitis-Vainius. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: 1949 m. birželio 27 d. KA BR žūtis

1949 m. liepos 27 d. KA VR vado ir partizanų žūtis

1949 m. liepos 27 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Žagarės k. (dabar – Raseinių r. sav.) MGB kariuomenės 237-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu buvo sunaikintas Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės štabas. Žuvo rinktinės vadas Antanas Tamošaitis-Neptūnas, Treniota, Rubinas, rinktinės štabo viršininkas Vytautas Bitvinskas-Žaibas, štabo apsaugos būrio vadas Leonas Krulius-Aušrinis, partizanai Pranas Laurinavičius-Reinidas, Juozas Malinauskas-Lakūnas ir partizanas slapyvardžiu Šamas (kitais duomenimis – Juozas Dirmeikis-Diemedis).

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 66

„Mūsų sodyba buvo netolies Kalnujų Žuveliškių kaime (dabar Žieveliškė). Mano tėvas buvo mokytojas, vietos šaulių būrio vadas (1940 m. suimtas, 1941 m. sušaudytas), todėl į mūsų sodybą dažnai užeidavo partizanai. Berods, 1946 m. dažnai (du kartus per mėnesį) į mūsų kaimą su savo vyrais ateidavo Žemaitis. Jų būdavo apie 50. Tai 25 pas mus, o 25 pas Mosteikas apsistodavo.

Mūsų krašte buvo ypač daug nuo karo likusių ginklų. Tai jiems atiduodavom.

Taip beveik nuo pat kovų pradžios tapau ryšininku.

Dažniausiai, net kelis metus iš eilės mūsų sodyboje lankydavosi vyrai vadovaujami Juozo Malinausko-Lakūno. Paprasta jų 8−10 būdavo. Aš buvau jų būrio ryšininku. Kiek atsimenu šis būrys priklausė Žebenkšties rinktinei. Jos vadu tuomet buvo Bakšys-Klajūnas.

1949 m. liepos mėnesį J. Malinausko būrys, 8 vyrai buvo apsistoję pas Juzikius Žagarės kaime. Be vado ir užrašytųjų paminkle dar čia buvo Ipolitas Tverkus-Vidas ir partizanas slapyvardžiu Aliukas.

I. Tverkus prieš kautynes susiruošė eiti pas savo paną. Vos išėjusį iš sodybos jį užklupo rusai, bet jis puolė į rugius ir pabėgo. Rusai nešaudė, nes, matyt, bijojo išsiduoti. I. Tverkus vėliau žuvo Jurbarko krašte. Paalsio kaime jam paminklas pastatytas.

Taigi, per Trako mišką rusai prie pat sodybos prisėlino. Netikėtai užklupti žuvo šeši partizanai. Tik Aliukas pasigavo arklį ir išjojo. Jį įtarinėja išdavimu, bet jis po to dar labai ilgai kovojo, slapstėsi. Berods, tik 1956 m. jis pats pasidavė. Tai valdžia specialiai jį į „Ždanovo“ kolūkio susirinkimą buvo atvežusi parodyti – štai paskutinis miškinis pasidavė!

Žuvusieji buvo numesti Raseiniuose prie stribų būstinės. Kur juos užkasė – nežinia. Pasakojama, kad kelis iš jų pavogė ir parvežė palaidoti į Kalnujus. Bet aš tuo netikiu. Po jų žūties aš dar tris mėnesius buvau nesuimtas. Ir aš buvau vienas svarbiausių ryšininkų šiame krašte. Jeigu juos kam nors būtų pasisekę perlaidoti aš, tikrai būčiau žinojęs.

Paminklą partizanų žūties vietoje Juzikių sodyboje pastatė Bronė Malinauskaitė-Zinkienė. Talkino tik jos vyras ir aš.“

Pasakojo buvęs partizanų ryšininkas Algirdas Kazys Survila.

Užrašė Vytenis Almonaitis  2000 11 03.

ANTANAS TAMOŠAITIS-NEPTŪNAS, TRENIOTA, RUBINAS

1928 09 17–1949 07 27

Antanas Tamošaitis gimė 1928 m. rugsėjo 17 d. Raseinių aps. Girkalnio vls. Pramedžiavos k. Jono Tamošaičio ir Onos Matulaitytės-Tamošaitienės šeimoje.

Dirbo Raseinių gimnazijoje.

Partizanas nuo 1945 m. Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vadas.

Tėvas Jonas ir brolis Bronius Tamošaičiai 1948 m. sausio 3 d. buvo ištremti į Tomsko sr. Teguldeto r. Paleisti 1958 m. sausio 2 d. Tai pačiais metais abu grįžo į Lietuvą.

V. Bitvinskas. Iš Raseinių krašto muziejaus fondų

Skaityti daugiau: 1949 m. liepos 27 d. KA VR vado ir partizanų žūtis

1949 m. rugpjūčio 13 d. PA štabo žūtis

1949 m. rugpjūčio 13 d. Radviliškio aps. Grinkiškio vls. Užpelkių miške (dabar – Radviliškio r. sav.) MGB kariuomenės kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Per susišaudymą kareivių apsuptoje stovyklavietėje žuvo 5 partizanai.

Iš jų žinomi: Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Gynybos pajėgų Žvalgybos skyriaus viršininkas, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, mjr. Petras Bartkus-Žadgaila, LLKS Tarybos prezidiumo narys, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataras, kpt. Bronislovas Liesis-Naktis, Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Jonas Vytautas Šniuolis-Svajūnas ir du jų bendražygiai.

Žuvusiųjų partizanų palaikai buvo atvežti į Radviliškį ir užkasti MVD karinės įgulos pastato kieme (dabar Maironio g. pabaiga). 1991 m. rugsėjo 25 d. palaikai atkasti ir palaidoti naujosiose Radviliškio kapinėse.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis,
Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 117−118.

„1949 m. rugpjūčio 10 d. iš Kęstučio apygardos atžygiavo Žadgaila. Po poros dienų, susirinkę reikiamą dokumentaciją, pasiėmę rašomąją mašinėlę, rotatorių, partizanai Svajūnas, Žadgaila, Naktis, Džiugas (Laurynas Mingėlas) ir aš (Viktoras Šniuolis), Vytvytis, rugpjūčio 12 d. vakare išžygiavome į Užpelkių mišką, kur mus turėjo pasitikti Prisikėlimo apygardos partizanai. Būstinėje pasiliko Merainis (Juozas Šibaila), partizanė Stirna (Izabelė Vilimaitė) ir Ragas (Kazimieras Laužikas). Nužygiavę apie 20 kilometrų, paryčiais pasiekėme Užpelkių mišką. Ten, dieną anksčiau atėję, jau laukė keturi prisikėlimiečiai. Nors naktis buvo graži, stovykloje ruseno mažas lauželis. Visi po žygio sukrito pailsėti. Išaušo gražus rugpjūčio 13-osios rytas. Budėjau stovykloje, o vienas prisikėlimietis atokiau nuo stovyklos stovėjo sargyboje. Atėjo ryšininkas Dangus (neišaiškintas) ir pasakė, kad apylinkėje ramu, mama ruošia pusryčius, kuriuos netrukus atneš. Kalbėdamasis su ryšininku pastebėjau, kad stovyklą supa čekistai, ir sušukau: „Vyrai! Pavojus!“. 

Skaityti daugiau: 1949 m. rugpjūčio 13 d. PA štabo žūtis

Jonas Vytautas Šniuolis-Vytenis, Svajūnas (1924 01 01–1949 08 13)

Būsimasis Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Jonas Vytautas Šniuolis-Vytenis, Svajūnas.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

1949 m. rugpjūčio 27 d. PA KZR žūtis

1949 m. rugpjūčio 27 d. Joniškio aps. Skaistgirio vls. Jurdaičių miške (dabar – Joniškio r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareiviai aptiko Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo partizanus. Per kautynes žuvo rinktinės štabo viršininkas Konstantinas Adeikis-Lokys, partizanai Jonas Baltrušis ir Jonas Keturakis-Aitvaras. Iš apsupties išneštas sunkiai sužeistas rinktinės vadas Pranas Muningis-Žvelgaitis po kelių dienų nusišovė.

Žuvusiųjų partizanų K. Adeikio, J. Baltrušio ir J. Keturakio palaikai buvo atvežti į MGB Žagarės valsčiaus poskyrio kiemą.

Tiksli užkasimo vieta neišaiškinta, tačiau manoma, kad tai galėjo būti minėto pastato teritorija už tualetų.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 118.

KONSTANTINAS ADEIKIS-LOKYS

1922 11 27–1949 08 27

Konstantinas Adeikis, Mykolo, gimė 1922 m. lapkričio 27 d. Šiaulių aps. Žagarės vls. Aleksandravo k.

Vengdamas mobilizacijos į sovietų armiją, pasitraukė į mišką ir tapo Jungtinės Kęstučio apygardos Voverės rinktinės partizanu. Nuo 1948 m. gegužės 11 d. Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės štabo viršininkas.

2000 m. lapkričio 15 d. K. Adeikiui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 18 d. įsakymu jam su teik tas kapitono laipsnis (po mirties).

Pranciškus Muningis-Žvelgaitis (1911 10 02–1949 08 27)

Pranciškus Muningis, Pranciškaus, gimė 1911 m. spalio 2 d. Šiaulių aps. Kruopių vls. Pagervių k. Gyveno Šiaulių aps. Kruopių mstl.

Baigė gimnaziją ir tris Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Architektūros fakulteto kursus. Grįžęs dirbo Žagarėje kooperatyvo malūne vyr. buhalteriu.

1944 m. suimtas. Kalintas ir tardytas NKVD Žagarės vls. poskyryje.

Paleistas pasitraukė pas partizanus. Partizanų būrio, vėliau – Jungtinės Kęstučio apygardos Voverės rinktinės, veikusios Šiaulių aps. Joniškio vls., vadas. 1948 m. gegužės 11 d. paskirtas Prisikėlimo apygardos Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės vadu. Jam suteiktas leitenanto laipsnis.

Vadovaujant P. Muningiui rinktinė buvo suskirstyta į tris tėvūnijas: Juozapavičiaus (veikė Skaistgirio ir Žagarės, dalies Gruzdžių ir Kruopių vls.), Simono Daukanto (veikė Akmenės, Kuršėnų, dalies Gruzdžių ir Kruopių vls.) ir Partizano Tautvydo (veikė Joniškio, Kriukų, Linkuvos, Pašvitinio, Ziniūnų ir Žeimelio vls.).

Skaityti daugiau: Pranciškus Muningis-Žvelgaitis (1911 10 02–1949 08 27)