1-JO LIETUVOS KARIUOMENĖS KŪRĖJO SAVANORIO GEN. ŠT. PULK. KAZIO ŠKIRPOS DALIS KALBOS. PASAKYTOS LAPKR. 22 D. NEW YORKE PER L. KARIUOMENES ŠVENTĖS MINĖJIMĄ
1953 m. lapkričio 22 d. L. Kariuomenės šventės minėjime, kuris įvyko New Yorke, Brooklyne, Apreiškimo parapijos salėje, suruoštame A. L. Dariaus ir Girėno 1-jo Posto, L. S. “Ramovės” N. Y. skyriaus ir A. L. Memorial Posto, rengėjų pakviestas pagrindine kalba pasakė plk. K. Škirpa. Dėl vietos stokos čia talpiname paskutinę dalį kalbos, kur jis, kaip buvęs 1941 metų sukilimo Vyriausybės galva, kompetentingai kalba apie 1941 metu birželio 23 d. sukilimo reikšmę. Taip pat talpiname visiems įdomų ta proga jo patiekta pasiūlymą reorganizuoti Lietuvos vadavimo veiksnius.
Redakcija.
LIETUVOS PREZIDENTAS A. SMETONA NIUJORKIEČIŲ TARPE 1941 M.
Sekančių metų sausio 9 d. sueis lygiai 10 metų nuo tragiškos pirmojo ir paskutiniojo nepriklausomos Lietuvos prezidento Antano Smetonos mirties, o šių metų birželio 15 d. suėjo 13 metų nuo jo pasitraukimo iš Lietuvos dėl užgriuvusių mūsų tautą tragiškų įvykių. Šiems dviem svarbiem momentam atžymėti ir talpiname šį istorinį paveikslą. Nuotraukoje matome a. a. Smetoną su Lietuvos Prezidentui Priimti Komiteto nariais Ne Yorke, kai jis čia lankėsi 1941 m. Pirmoje eilėje iš kairės įdešinę sėdi: A. S. Trečiokas, J. Laučka, Dr. B. Vencius, A. Smetona, S. Smetonienė, adv. K. Jurgėla; stovi: Dr. J. Walukas, kpt. P. Jurgėla, J. Valaitis, inž. J. Sagys, D. Klinga, M. Strumskienė, D. Averka, Pr. Lapienė, J. Ginkus, Eleonora Bartkevičiūtė-Urbelienė, J. Baltus, V. Tysliavienė, J. Tysliava ir Dr. M. Vinikas.
Birželio 23 d. anksti rytą, kai vokiečių militarinės jėgos dar grūmėsi su rusų Rud. Armija lietuvių-vokiečių pasienio ruože ir kai didieji Lietuvos centrai — Vilnius ir Kaunas — tebekugždėjo pilni rusų kariuomenės su tankais, šarvuočiais ir artilerija, Lietuvių Aktyvistų Fronto kovos padaliniai staigiai, kaip iš po žemių, stojo ant barikadų lemtingam žygiui už Lietuvos ir lietuvių tautos teisę į laisvę. Veikiant žaibo greitumu, jiems pavyko užimti svarbesniuosius karinės reikšmės objektus, o svarbiausia užvaldyti Kauno radijo stotį. Tai padarė įmanoma tuojau pat viešai deklaruoti atstatymą Lietuvos nepriklausomybės, paskelbti sudarymą naujos tautinės Lietuvos Vyriausybės ir pašaukti (pagal 1918 metų savanorių pavyzdį) visą lietuvių tautą griebtis ginklo ir vyti bolševikus lauk iš Lietuvos.
Skaityti daugiau: Skaisčiausias jaunimas už Tėvynę Lietuvą...
1953m. 5
“Kol taika nėra žmonijos vilčių ir širdies produktas, tol vienintelis laidas taikai buvo ir bus sugebėjimas gintis”. Tokia įžanga Alvin Brown pradeda savo didoką veikalą “Organizacinis šarvas”, prieš keletą savaičių pasirodžiusį New Yorko knygynų lentynose.
Valstybės neišlieka gyvos todėl, kad jos yra tiesios ir doros, ar duosnios ir turtingos. Kartais joms tiesiog sekasi. Tačiau tik tada valstybė turi tikrų vilčių išsilaikyti, jei ji yra stipri.
Antrojo Pasaulinio Karo istorija yra epas narsių vyrų, kurių heroiškos pastangos buvo blogai organizuotos. Tas ištinka J. A. V. kiekviename kare, į kurį jos įsivelia. Tokį sprendimą išneša minėtos knygos autorius šio milžiniško krašto ginkluotoms pajėgoms, ir užsideda sau sunkią pareigą nurodyti, kaip pagaliau turėtų būti J. A. V. ginklo pajėga paversta tobulu organizmu. Jis atmeta visa, kas buvo sukurta iki dabar, ir pradeda statyti naują namą nuo pat pamatų.
Organizacijos reikšmė
Nuo 1799 metų angliškai kalbančių tautų tarpe organizacija buvo pripažinta būtinybe kiekviename kūrimo darbe ir ypatingai kariniame. Organizacija nurodo kiekvienam nariui jo vaidmenį, kuris turi btūi atliktas užsibrėžtame darbe ir nusako tarpusavio ryšius tarp tų narių, tikslu suderinti jų pastangas, siekiant geriausių davinių užsibrėžtame darbe. Organizacijos mokslas apima principus, kurie valdo vaidmenų paskirstymą ir ryšius. Organizacinis menas savo ruožtu yra būdas pritaikinti tuos principus tam tikram kūrimo darbui.
Skaityti daugiau: ORGANIZACIJA - GINKLUOTŲ PAJĖGŲ ŠARVAS
1953m. 11
LIETUVIO LEITENANTO, DALYVAVUSIO ŽŪTBŪTINĖSE KOVOSE SU RAUDONUOJU SLIBINU, ATSIMINIMAI
Skiriu iki šiol buvusiam paskutinio mano kuopos vado ltn. Justo Plevoko, kuriam padėjau vykdyti kuopai pavestus kovos uždavinius, bei paskutinio iki šiol mano Bn (10) 256 Feld, post Nr. 35959, palikto Kurlandijoj, atminimui.
Prisiminimų autorius
Straipsnis su panašia dedikacija turėjo ir gal galėjo būti paskelbtas prieš daugelį metų. Prieš tiek metų, kiek kartų praėjo nuo 1945 metų sukaktuvių gegužės 8-10 bei sausio 30 dienų Kodėl šios datos yra sukaktuvinės ir siejamos su šio straipsnio pasirodymu, — paaiškės iš straipsnio turinio bei paskirties.
Šiais atsitikimais prisistatau skaitytojams lyg anas paskutinis Mochikanas, gyvas ir sveikas Vakaruose. Visiems tiems, kurie seka einamo karo įvykius, kurie kartu nešė, jei ne fizinę, tai bent gausią moralinę naštą, su tais mūsų lietuviškų batalionų vyrais Rytuose. Kaip “paskutinis” žodį visgi naudoju rezervuotai. Per 8 metus neteko sutikti jokio kariškio iš 5, (10) 256 bei 13 batalionų, kurie paskutiniai kovojo Kurlandijoje 256 batalijono netolimai kaimyninėse pozicijose ir nebeturėjo galimybės ištrūkti iš ano ilgam laikui aklinai užrišto kovos maišo. Vakarinis sparnas rėmėsi į Baltiją, bet eventualus pasinaudojimas šia skyle buvo labai problematiškas. Kai per didoką metų eilę, praleidus daug judėsiu DP Vakarų Vokietijoje bei apkeliavus dalį žemės rutulio į Vakarus, negirdėjau apie jokį ten buvusį asmenį, — gal nebus perdėta panaudojant “paskutinis” terminas, bent laikinam galiojimui.
Savo 256 bn., paliktą prie limeno ežero, laimingai ir laiku mane pristojusios geltligės dėka, žiauriai išbarstytą bei apniokotą susiradau besiremontuojantį Panemunėję. Tai buvo 1944 m. balandžio mėnesį.
Skaityti daugiau: VIENAS IŠ MIRTIES KATILO...
1953m. 11
A. RĖKLAITIS
I. Komunizmo ekspansija Azijoje.
Sovietų Sąjungos pagrindinis ir nekeičiamas tikslas yra komunizmo išplėtimas visame pasaulyje, šį savo tikslą sovietai šiandieną pridengia propogandiniu Šukiu: “kapitalistinis apsupimas grąso sovietų saugumui, todėl sovietai daro ir darys viską, kad tą apsupimą palaužtų ir sau saugumą garantuotų”. To savo saugumo motyvais sovietai nori savo vakarines sienas perkelti prie Atlanto, rytines — prie Pacifiko, o pietines — prie Indijos okeano. Jei sovietams tokias svajones pavyktų realizuoti, tai tada tektų laikyti, kad kovą dėl pasaulio dominavimo jie laimėjo. Tačiau iki to jiems dar toli. Bet, iš kitos pusės, mes turime konstatuoti faktą, kad pasaulio užvaldymo žygyje Kremlius jau yra daug laimėjęs. Labiausiai komunistai savo laimėjimus išplėtė dėl palankiai jiems susidėjusių aplinkybių II Pasualiniam Karui einant prie galo ir tuoj aus karui pasibaigus. Therano, Jaltos, Podsdamo derybose ir vėliau Kremliui padarytų nuolaidų pasėkoje komunistams atiduota Rytų ir Vidurio Europa. Tolimuose Rytuose jiems atiduota: Kurilų salos, pietų Sachalinas, Mandžiūrija su Port-Arturo uostu, Š. Korėja iki 38 paralelės ir Kinija. Prie viso to sovietų įsakymu Raudonoji Kinija “taikingu keliu” prisijungė Tibetą.
Pigiai ir lengvai sovietams pavyko šias milžiniškas erdves Europoje ir Tolimuose Rytuose pajungti savo kontrolėn dėl to, kad Vakarų demokratijų pusėje nebūta jėgos, kuri galėtų užkirsti komunizmui kelią į tas erdves. Priešingai, jiems dar buvo pagelbėta Kinijoje įsiviešpatauti pačių vakariečių, kurie nerado reikalo efektyviai paremti Tautinės Kinijos jos kovoje prieš komunistus, visapusiškai Sovietų Rusijos remiamus.
Skaityti daugiau: KORĖJOS KARAS
1953m. 4
TADAS JASAITIS,
JAV karys, tarnaująs telefono ir radio ryšio dalinyje, brenda per gilų sniegą Alaskoje. Po 6 mėn. baigia tarnybą.
SVETIMOJ ŽEMĖJ KRITO 19 LIETUVOS KARIŲ
Rašo Bal. Brazdžionis, Chicago, Ill.
Mort pour la France et pour sa Pat rie Lithuanie — Mirę už Prancūziją ir už savo Tėvynę Lietuvą.
Tokį antkapio užrašą mes skaitome vienuose Indokinijos kapuose. Tai kapai, kur jau priglaudė apie 6 tūkstančius karių, žuvusų nuo komunistų kautynėse. Tarpe įvairių legijonie-rių paskutiniu laiku žuvo 19 lietuvių: J. Aleksėjūnas, B. Bliskė, Dargis, Br. Dirskis, J. Grigaliūnas, J. Švepelis-Gustains, J. Kubilius, Lazinga, J. Maskvytis, Mileris, Novogrodkis, Pov. Oželis, Pranskus, Alg. Rimkevičius (pasvalietis), Pr. Rokas, St. Usevi-čius, Alf. Venckus, St. Zairys ir Br. Žadeika.
Štai koks būrys Lietuvos vaikų paguldė galvas, bekovojant su komunistais Indokinijoj. Ant lietuvių kapų yra išrašytos pavardės, amžius, kilimo vieta, dalinio numeris ir žuvimo data. Lietuviai kariai turi savo kapuose skyrių ir ten plevėsuoja Lietuves vėliava. Skyrius yra kapinių viduryje. Nulenkime visi galvas už tuos Lietuvos ąžuolus, kurie savo gyvybę paaukojo už laisvės pricipus; jų širdyse ir krūtinėse degė Tėvynės meilė, karžygiška dvasia, kuri juos skatino kovoti iki mirties. Gaila Lietuvai jaunų vyrų, bet kurgi lietuvio kraujo lašai šiandien nelaisto pasaulio kampų? Korėjoj, V. Vokietijoj, Amerikoj, Anglijoj, Prancūzijoj ir kitur. Maža tauta — didelės aukos.
Skaityti daugiau: KARIŲ GYVENIMAS
1953m. 4
SOVIETŲ ORO IR VANDENS PAJĖGOS
Sovietų oro pajėgos dalijasi į keturias grupes: 1) taktinė su 13.000 kovos lėktuvų, iš jų 4000 moderniškų “jet” naikintojų; 2) strateginė -— 2000 lėktuvų su 800 TU-4 bonbonešių; 3) jūrų laivyno aviacija su krantų apsauga — 3150 lėktuvų; 4) transporto su 1650 lėktuvų.
Taktinės oro pajėgos koncentruotos keturiose pagrindinėse strateginėse srityse: Vakarinė Rusija ir okupuota Europa — 5000 lėktuvų; Balkanuose, Artimuose Rytuose, Turkestate — 3300 lėktuvų; Tolimuose Rytuose — 3550, Arktikoje ir Vakarų Sibire — 1150.
Iš esančių tarp Maskvos ir Baltijos bazių tolimo skridimo lėktuvų galimas panaudojimas bombarduoti D. Britanijos ir USA miestus bei pramonės centrus. Tolimuose Rytuose šiuo metu laikoma apie 50 TU-4 tipo bombonešių. Sovietai, įsirengę radio tinklą ryšiams su naikintojais ir bombonešiais, darosi pranašesni už NATO Europoje.
Už geležinės uždangos priskaitoma apie 2000 aerodromų, iš jų 1200 sovietinėj Rusijoj, 350 Europos satelitiniuose kraštuose ir 450 Tolimuose Rytuose. Nuo 1951 metų pavasario vyksta intensyvūs darbai aerodromų praplatinimui, takų liginimui ir paviršiaus išlyginimui Rytų Vokietijos, Vengrijos, Bulgarijos, Čekoslovakijos ir Lenkijos aerodromuose.
Skaityti daugiau: KARINĖS IR KITOKIOS ŽINIOS
1953m. 4
MALENKOVAS DAROSI DIDESNIS
Kremliaus monai ★Prisipažinę kaltais gydytojai paleisti ★Komunistai pasidarė perdaug plepūs ★Malenkovui nemalonus Ždanovo prisiminimas.
Niekas net nežino ar Malenkovas — tikroji pavarde ar slapyvardė, kaip Stalinas, Molotovas ir kiti. Betgi ligi Stalino mirties buvęs neabejotinai mažas, šis Malenkovas, dabar pradėjo augti, didėti. Šiandieną mes turime reikalo su aiškiu ir tuo pat metu neabejotinai gudriu Kremliaus politikos posūkiu. Taip, taip, dabar geras diplomatinis ir aplamai politinis tonas reikalauja nepasitikėti Kremliumi. Taigi, prezidentai, ministerial pirmininkai, diplomatai vienas po kito pasiskubino iškilmingai pareikšti, kad naujais Kremliaus monais jie netiki... Tegu, girdi, Kremlius įrodo savo gerą valią gerais darbais.
Tik visa bėda, kad tikrumoje jau pradėta tikėti ir pasitikėti Kremliumi. Kremliaus pasiūlytoji, šiandien dar iš tolo, “cukerka” yra tokia viliojanti, tokia saldi, kad turbūt niekas neturės tokio ypatingai kieto charakterio, neišlaikys “pakusos” ir pamažu patikės, kad Kremlius pasidarė kitoks, kad jis taikingas ir patikimas partneris pasaulinėje politikoje.
Šimtai tūkstančių žmonių žuvo Korėjoje, nepaprasti kiekiai medžiagų ir turto sunaikinta. Štai jau šiomis dienomis girdime autoritetingus pareiškimus, kad reikia sutikti su Korėjos palaimimu. Vadinas, pralietas kraujas nieko nevertas, kaip vandenėlis. Visos kančios veltui.
Skaityti daugiau: KARIO patriotiniai straipsneliai
1953m. 4
LIETUVIŲ SĄJUNGOS "RAMOVĖS" CENTRO VALDYBOS KREIPIMASIS Į SĄJUNGOS NARIUS BEI KARIO SKAITYTOJUS
Nepriklausomoje Lietuvoje žurnalas KARYS buvo mielas svečias ir sielos bičiulis ne tik mūsų visų karių eilėse, bet ir skaitlingos mūsų jaunuomenės tarpe. Kaip mūsų kariuomenės sielos atspindys KARYS anuomet skleidė Tėvynės meilės spindulius dešimtims tūkstančių savo skaitytojų. Iškeldamas didingus mūsų kariuomenės žygius iš kovų dėl Lietuvos nepriklausomybės, atžymėdamas tose kovose pasižymėjusių karių žygius bei drąsą, skaitytojus mokė ryžtis ir aukotis Tėvynei. Šalia gausių žinių iš taikos meto karių gyvenimo jame daug buvo rašoma ir apie didingą Lietuvos praeitį.
Antrojo pasaulinio karo įvykių eigoje netekome valstybinio suverenume savo krašte, netekome ir savos kariuomenės, bet buvęs jo.s gyvasis spausdintais žodis KARYS gyvatingai pakildavo žygiuoti į savo mielus skaitytojus, kai tik pajusdavo svetimųjų varžtų palengvėjimą. Kelis metus jis gyvavo okupacijos metu, erškėčiuotus kelius jis žygiavo ir tremtyje, gaivindamas dvasioje to paties likimo ištiktus savo skaitytojus. Štai jau ketvirti metai jis yra pakilęs naujam gyvenimui šioje šalyje, Dėdės Samo žemėje. Kad čia atsikūręs KARYS ekonomiškai sutvirtėtų ir jaustųsi pajėgus siekti savo kilnių tikslų, jam reikalinga mūsų visų sutelktinė talka kaip materialinė, taip ir moralinė.
Šioje spausdinto žodžio laisvės šalyje KARIO uždaviniai yra nė kiek nemažesni, negu jie buvo Nepriklausomoje Lietuvoje. Jis čia turi visas galimybes gaivinti tautiečiuose kenčiančios Tėvynės meilę, ugdyti pasiryžimą bei pasišventimą jai aukotis, siekiant jos laisvės, iškelti istorinių Lietuvos didvyrių pavyzdžius priaugančiajai lietuvių jaunuomenei, esančiai laisvajame pasaulyje. Dar daugiau: KARIO egzistavimas yra konkrečiausias akivaizdus parodymas to siekio, kuris glūdi visų lietuvių širdyse — kuo greičiausiai sulaukti Nepriklausomos Lietuvos atstatymo.
Skaityti daugiau: IŠ L. S. RAMOVĖS VEIKLOS
1953m. 4
NAUJAS L. D. NUMERIS
“Lietuvių Dienos”, balandžio numeris, gausiai iliustruotas nuotraukomis iš viso pasaulio lietuvių gyvenimo. Taip pat randama įdomių straipsnių, beletristikos. Įdomus ir angliškasis skyrius. Parašai po visomis nuotraukomis duodami abiejoms kalboms. Prisiuntus savo adresą vienas numeris siunčiamas susipažinimui nemokamai. Metinė prenumerata $4.00. Administracijos adesas: “LD”, 9204 S. Broadway, Los Angeles 3, California.
RAUDONASIS TVANAS PASIRODĖ
Ignas J. Šeinius, RAUDONASIS TVANAS, New York, 1953 m. Leidėjas: Talka. Viršelis: Prano Lapės. Spauda: Patria Press, Stamford,
Conn. Tiražas: 2000 egz. Didelio formato, 328 psl., kaina 3 dol. 50 ct.
Tai knyga, kurios bene labiausiai šiame knygos sezone skaitytojai laukė. Joje išsamiai ir vaizdžiai, talentingo rašytojo stiliumi, aprašoma bolševikų antplūdis lietuvon. Kaip iš Stepo Zobarsko pradžioje knygos įdėto įvado sužinome, Ignas J. Šeinius šį veikalą, parašė 1940 metais, su skaudama širdimi pasitraukęs nuo raudonojo tvano į seniau jo gyventą Švediją, švedų kalboje. Sekančiais metais “Raudonasis tvanas” pasirodo danų, o vėliau ir suomių kalba. Skandinavų šalyse veikalas turėjo didžiausį pasisekimą, spauda jį gerai vertindama plačiausiai recenzavo. Tegul tik po trylikos metų, bet itin džiugu, kad šis veikalas pasirodė ir autoriaus gimtojoj lietuvių kalboj. Knyga gaunama pas platintojus ir šiuo adresu: Stepas Zobarskas, 188 Lcgan St., Brooklyn 8, N. Y.
Juozas Grušas: PABUČIAVIMAS. Novelės. Išleido Gabija, 335 Union Ave., Brooklyn 11, N. Y. Dail. V. K. Jonynas. 155 psl., kaina $1.50.
Skaityti daugiau: NAUJI LEIDINIAI
