Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa (1920 08 05–1949 10 28)
JOANA RAILAITĖ - SLUČKIENĖ- NERINGA
1920 08 05–1949 10 28
Joana Railaitė gimė 1920 m. rugpjūčio 5 d. Antano Railos ir Kotrynos Brazauskaitės-Railienės šeimoje Kėdainių aps. Šėtos vls. Čerelių k. Kartu augo 3 broliai Julius Zenonas (g. 1923 m.), Juozas (g. 1925 m.) ir Antanas (g. 1934 m.) bei seserys: Zuzana Marija (g. 1927 m. balandžio 11 d.), Genovaitė (g. 1929 m.), Birutė Bernadeta (g. 1931 m.) ir Vilija Zita (g. 1936 m.). 1938 m. gimęs broliukas Petras mirė po kelių dienų.
Railos turėjo septyniolika hektarų žemės, buvo darbštūs, tikri katalikai ir tikri Lietuvos patriotai. Vaikus nuo mažens pratino prie darbo, todėl duonelės netrūko. Vienkiemis skendėjo jazminų ir bijūnų žieduose. Mama svajojo, kad jos vaikai bus mokyti. Taip ir buvo: vienas vaikas mokėsi Kaune, antras – Panevėžyje, trečias – Lančiūnavoj, ketvirtas – Šėtoj, penktas – Troškūnuose, o mama vos spėdavo visus aplakstyti su ryšulėliu maisto rankose. Bet nesiskundė ir nedejavo.
Joana baigė Veprių (Ukmergės aps.) žemės ūkio mokyklą, vėliau – buhalterių kursus Kaune. Kurį laiką dirbo Pagirių (Ukmergės aps.) smulkaus kredito draugijos banke, vokiečių okupacijos metais – Krekenavos (Panevėžio aps.) kooperatyve. Čia susipažino su Stasiu Varčiūnu ir už jo ištekėjo. S. Varčiūnas buvo baigęs karo mokyklą ir paskirtas policijos viršininku Astravoje (Zarasų aps.), po to – Kuršėnuose (Šiaulių aps.). Ten 1943-iųjų rugpjūtį jį ir nušovė sovietų desantininkai, raudonieji partizanai. Joana liko su mažu sūneliu. Kurį laiką gyveno Ukmergėje. Prasidėjus antrajai rusų okupacijai slapstėsi, kad neišvežtų.
1947 m. ištekėjo už Algimanto apygardos partizanų vado Antano Slučkos-Šarūno ir ryžosi su juo eiti Lietuvos laisvės ir kovos keliu. Karaliaus Mindaugo partizanų srities štabo sekretorė.
J. Railaitės ir A. Slučkos vestuvės. Algimanto apygarda. 1947 m. Pirmoje eilėje iš kairės: partizanas Albinas Poška-Saturnas, J. Railaitė-Slučkienė-Neringa, neatpažinta moteris ir apygardos vadas A. Slučka-Šarūnas. Antroje eilėje iš kairės: neatpažintas partizanas, apygardos štabo viršininkas Antanas Palavenis-Skirmantas ir partizanas Petras Mameniškis-Girėnas. Iš Okupacijos ir laisvės kovų muziejaus fondų
Karaliaus Mindaugo partizanų srities vadas A. Slučka-Šarūnas, Atlantas (pirmas iš kairės) su žmona J. Railaite-Slučkiene-Neringa ir adjutantu Baliu Žukausku-Princu. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Algimanto apygardos partizanės seserys Z.M. Railaitė-Lakštingala ir J. Railaitė-Neringa.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Joanos brolis Juozas Raila buvo suimtas 1945 m. kovo 20 d. Perėjęs visas Sibiro golgotas 1954 m. grįžo į Lietuvą.
Sesuo Zuzana Marija Railaitė mokytojavo Anykščių vls. Sudeikių pradžios mokykloje Birutės Korsakovaitės pavarde. Vėliau tapo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Jaunimo būrio partizane slapyvardžiu Lakštingala. Žuvo 1949 m. balandžio 27 d. Anykščių aps. Viešintų vls. Šimonių girioje kartu su 5 bendražygiais.
Sesuo Genovaitė Railaitė taip pat buvo mokytoja. Iki 1949 m. spalio mėn. buvo Algimanto apygardos Šarūno rinktinės partizanų ryšininkė slapyvardžiu Milda. Suimta 1951 m. Išvežta į lagerį. 1956 m. grįžo į Lietuvą.
1999 m. lapkričio 15 d. J. Railaitei-Varčiūnienei pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
Parengė Rūta Trimonienė
