Partizanai: Istorija ir dabartis

Danielius Vaitelis gimė 1913 m. rugpjūčio 5 d. Panevėžio aps. Vadoklių vls. Geležių k. Vėliau Vaitelių šeima persikėlė gyventi į Ukmergės aps. Pagirių vls. Amilianavos (Anieliavos?) dvarelį.

„Su Danieliumi esame gimę tais pačiais metais, tą patį mėnesį ir tą pačią dieną. Mokėmės vienoje mokykloje, 1932 m. baigėm Šėtos vidurinę mokyklą“, – savo prisiminimuose rašo D. Vaitelio žmona Aleksandra Urbonaitė.

Baigęs Šėtos progimnaziją, įstojo į Kėdainių kultūros technikos mokyklą. 1933–1935 m. dirbo ekspeditoriumi „Spindulio“ spaustuvėje. 1935 m. baigė Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Kauno gimnaziją suaugusiems ir tų pačių metų rugsėjo 28 d. įstojo į Karo mokyklą. 1938 m. gegužės 12 d., baigus mokslus (XIX laida), D. Vaiteliui suteiktas artilerijos jaunesniojo leitenanto laipsnis, jis paskirtas 1-ojo artilerijos pulko 4-osios baterijos vadu. 1939 m. vasario 9 d. buvo pasiųstas į Karo aviaciją, o rugsėjo 15 d. baigė aviacijos žvalgų kursus. Tarnavo 1-ojo artilerijos pulko 2-osios artilerijos grupės žvalgybos karininku.

Nepriklausomos Lietuvos artilerijos leitenantas D. Vaitelis. 1938 m.
Iš okupacijų irlaisvės kovų muziejaus fondų

Aleksandros ir Danieliaus Vaitelių vestuves. 1941 m. rugsėjo 25 d.

Iš okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

1940 m. spalio 17 d., pirmosios sovietų okupacijos metu, D. Vaitelis buvo paleistas į atsargą. Pasitraukė į Vokietiją. Likus dviem savaitėm iki karo pradžios slapta grįžo į Lietuvą. 1941 m. birželio 23 d. gavo įsakymą su Birželio sukilėliais apginti ketinamą susprogdinti Kauno Aleksoto tiltą.

Vokiečių okupacijos metu dirbo Finansų valdybos referentu. Gyvendamas Kaune D. Vaitelis artimai bendravo su būsimu MGB agentu Juozu Albinu Markuliu.

1944 m. vasario 16 d. Marijampolėje jis įstojo į gen. P. Plechavičiaus įkurtą Lietuvos vietinę rinktinę.

Naciams rinktinę išformavus, grįžo į Kauną. „Iš Rytų frontas jau dundėjo į Vakarus… Mums irgi buvo pasiūlyta trauktis į Vokietiją. Tačiau Danielius atsakė: „Aš niekur nesitrauksiu. Tėvynei gerai, ir man gerai. Tėvynei pavojus, ir aš kartu su ja“, – prisimena žmona Aleksandra.

Iš besitraukiančių nacių D. Vaitelis gavo ginklų. Su broliais Alfonsu ir Tadu gabeno juos į Ukmergės aps. esančius Pagirius, slėpė Lėno miške, o praėjus frontui, ten subūrė pirmuosius partizanus.

1944 m. rugpjūčio mėn. D. Vaitelis ėmėsi vadovauti 1-ajam Ukmergės aps. Lietuvos laisvės armijos (LLA) rajonui, apėmusiam Pagirių, Panoterių, Siesikų, Šėtos valsčius ir vakarinę Deltuvos valsčiaus dalį, 2-ajam LLA rajonui, apėmusiam Taujėnų valsčių ir šiaurines Deltuvos ir Siesikų valsčių dalis, vadovavo kpt. Juozas Krikštaponis. 1944 m. spalio naktį iš 23 į 24 d. J. Krikštaponio įsakymu buvo įvykdyta Pagirių–Vaivadiškių operacija. Apie 50 savanorių, vadovaujamų D. Vaitelio, 3 val. nakties užėmė Pagirių miestelį, po to Vaivadiškių dvarą, kuriame buvo įsikūrę Pagirių vls. stribai. Tik 10 val. ryto atvykusi sovietų įgula stojo į kautynes su partizanais, bet šie, dengiami kulkosvaidžių, apie 11 val. organizuotai pasitraukė trimis kryptimis. Per operaciją buvo išvaduoti 3 suimtieji, sušaudyti 2 kolaborantai ir padegtas Vaivadiškių dvaras.

1944 m. gruodžio mėn. iš 1-ojo ir 2-ojo LLA rajonų buvo įkurta Vyčio apygarda, kuriai vadovauti pradėjo kpt. J. Krikštaponis, D. Vaitelis tapo jo pavaduotoju ir adjutantu. Kai 1945 m. sausio 12 d. žuvo J. Krištaponis, Vyčio apygardos vado pareigas perėmė D. Vaitelis-Briedis. Jis suvienijo iki tol Panevėžio, Ukmergės ir iš dalies Kėdainių aps. veikusius partizanų būrius, tačiau rašytinių to meto dokumentų beveik nėra, nes vadas asmeniškai keliaudavo po būrius ir dažniausiai duodavo žodines instrukcijas. Palaikė ryšius su kaimyninių partizanų junginių vadais.

„Kadangi NKVD žinojo, kad Vaitelis miške, pradėjo terorizuoti visą giminę, kai kuriuos artimuosius sukišo į kalėjimus, išvežė į Sibirą. O Markuliui, matyt, buvo duota užduotis Vaitelį paimti gyvą“, – prisimena A. Vaitelienė.

Taigi MGB agento J. A. Markulio iniciatyva 1946 m. buvo atnaujinta draugystė su D. Vaiteliu.

J. A.  Markulis parūpindavo partizanams ginklų, maisto, teikdavo informaciją iš užsienio ir taip pelnė didelį D. Vaitelio pasitikėjimą. Nors dar 1947 m. pradžioje partizanų vadai buvo perspėti, jog J. A. Markulis išdavikas, D. Vaitelis tuo netikėjo ir 1947 m. rugpjūčio 27 d. Vyčio apygardos teritorijoje dalyvavo J. A. Markulio organizuotame Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) Karinės kolegijos posėdyje. Kai D. Vaitelis suprato savo klaidą, jo žmona su vaikais Vita ir Romualdu atsidūrė J. A. Markulio žinioje. Kvietimų legalizuotis, išvykti į Švediją ar bent aplankyti šeimą Vilniuje D. Vaitelis griežtai atsisakė – buvo įsitikinęs, kad okupantams reikia priešintis ginklu.

Partizanu būrių vadų raportas. Iš V. Vaitelytės-Tylienės asmeninio archyvo

 

Vyčio ir Algimanto apygardų vadų susitikimas. 1947–1948 m. Pirmoje eilėje (guli) iš kairės: Vyčio apygardos būrio vadas Bronius Juospaitis-Direktorius, šios apygardos Jono Viapšto (Vepšto)-Paukštelio būrio partizanas Edvardas Daučiūnas-Jokeris, neatpažintas partizanas; klūpo Algimanto apygardos vado pavaduotojas Jurgis Urbonas-Lakštutis. Stovi iš kairės: Vyčio apygardos vado adjutantas Alfonsas Smetona-Žygaudas, neatpažintas partizanas, Vyčio apygardos būrio vadas Mykolas Šemežys-Putinas, Vyčio apygardos vadas D. Vaitelis-Briedis, Algimanto apygardos vadas Antanas Slučka-Šarūnas, šios apygardos štabo ir Ūkio skyriaus viršininkas Antanas Kisielius-Sakalas, apygardos partizanas Antanas Burokas-Mokytojas, Vyčio apygardos partizanas Vytautas Zakaras-Povas ir šios apygardos būrio vadas Antanas Žilys-Žaibas. Iš okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

1948 m. gegužės 13 d. į Ukmergės aps. Taujėnų vls. Juodvisinės k. apylinkių Lėno mišką, gavus informacijos, kad čia įsikūręs Vyčio apygardos štabas, atsiųsta MGB vidaus kariuomenės 25-ojo šaulių pulko kareivių grupė apie 10 val. ryto pamatė pamiškėje prie laužo sėdinčius tris partizanus.

Iš pasalų buvo nušauti Vyčio apygardos vado pavaduotojas Jonas Kilijonas-Mikas ir štabo apsaugos būrio vadas Antanas Šyvis-Šalapka. Apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis, sužeistas į koją, nusišovė.

Žuvusiųjų palaikai niekinti MGB Taujėnų valsčiaus poskyrio kieme. Iš Vilniaus buvo iškviestas MGB agentas Juozas Albinas Markulis. Jis atpažino Vyčio apygardos vadą D. Vaitelį-Briedį ir jo palaikus išvežė į Vilnių. Kur vėliau dingo D. Vaitelio palaikai – neišaiškinta.

Kitų dviejų partizanų J. Kilijono-Miko ir A. Šyvio-Šalapkos palaikai buvo užkasti netoli MGB Taujėnų vls. poskyrio. Šiuo metu užkasimo vietoje pastatytas Taujėnų mokyklos bendrabutis.

„Tais pačiais metais gegužės 23-ąją, tuoj po mano vyro žuvimo, suėmė ir mane su vaikais ir išvežė į Sibirą… Kada mus išlaipino iš traukinio, netoliese išgirdau kalbant apie Taujėnus. Priėjau prie tų mergaičių ir paklausiau, ar jos negirdėjo, kad būtų žuvęs kas nors iš partizanų vadų prieš juos išvežant. Jos pasakė, kad žuvo partizanų Vyties apygardos vadas Briedis… Sibire aš išbuvau dvidešimt dvejus su puse metų. Teisės į Lietuvą grįžti neturėjau. Grįžau tik 1969 m. ”, – prisimena D. Vaitelio žmona.

1949 m. balandžio 20 d. D. Vaitelio garbei įkurta Briedžio rinktinė, veikusi Ukmergės ir iš dalies Kėdainių aps. 1997 m. gruodžio 22 d. D. Vaiteliui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 18 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), jam suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).

1999 m. rugpjūčio 17 d. laisvės kovų dalyvio statusas buvo suteiktas ir D. Vaitelio žmonai Aleksandrai Vaitelienei.