LIETUVOS MOTINAI
Palauk, motut! Dar nepalik gyvenimo šio juodo,
Gyvenimo paskendusio sūnų kraujuos.
Greit sužydės laukai, miškai ir sodai,
Greit naujas žiedas žemėj išbujos.
Žinau! Baisi gėla tau spaudžia iškankintą širdį,
Ir akys merkiasi nuo rūpesčio naktų;
Neliūsk, jei šiandien nieks Tavo skausmų negirdi,
Jei nieks nemato Tavo skausmo sopulių.
Išleidai tris sūnus į baisią naktį
Ir savo virpančia ranka palaiminai visus;
Manei; gyvybės jų tikrai turės pakakti,
Per jųjų kraują Lietuva atbus.
Palauk, motut, dar pakentėk šią dieną,
Nors ji sunki, tamsi be žiburių ...
Greit eisime sutikt sūnų visi iš vieno,
Ir parsinešim laisvę ant išvargintų pečių!
