LIETUVOS DALELĖ CLEVELANDE
KAZYS S. KARPIUS
Jei Lietuvai esant nepriklausomai ten būtų mirę ir palaidoti: Lietuvos prezidentas A. Smetona, gen. V. Nagevičius ir kiti žymūs asmenys, tai juos minėtų ir pagerbtų visa lietuvių tauta. Jiems gi mirus tremtyje, Clevelande — ta pareiga atiteko LVS Ramovės Clevelando skyriui. Greta to, šis skyrius gali teisėtai būti laikomas globėju dr. Jono Basanavičiaus ir dr. Vinco Kudirkos paminklų, kurie yra pastatyti Clevelando Lietuvių Kultūriniame darželyje. Jų biustus Clevelandui padovanojo Lietuvos Karininkų Ramovė, anais — nepriklausomybės laikais. Ir dėka Ramovės valdybos, darželiui planą-braižinį parengė ir padovanojo architektas prof. V. Dubeneckis.
Lietuvos prezidentas ir Vyriausias ginkluotų jėgų viršininkas A. Smetona atvyko iš tremties į JTV, 1941 m. kovo 10 d. Visa Smetonų šeima apsigyveno Clevelande, 1942 m. Čia prezidentas A. Smetona ir jo žmona mirė, čia ir palaidoti.
Gen. V. Nagevičius su žmona, atvykęs iš tremties, įsikūrė Clevelande. Likimas lėmė ir gyvenimą baigti Clevelande. Jis mirė 1954 m. rugsėjo 15 d.
Gen. K. Tallat-Kelpša, buv. Lietuvos kavalerijos viršininkas, irgi atvykęs iš tremties apsigyveno Clevelande ir buvo aktyvus šios kolonijos veikėjas. Sunkiai susirgęs iš ligoninės nebeišėjo. Mirė 1968 m. vasario 22 d., Clevelande.
Clevelando ramovėnai, kurių skyriaus pirmininku jau keletą metų yra Vladas Knistautas, kasmet greta Kariuomenės Atkūrimo minėjimo, kapinių lankymo dieną, po pamaldų bažnyčioje, su būriu kitų, nuveža į mauzolėjų gėlių vainiką, kurį padeda prie prezidento A. Smetonos karsto ir pasako kalbas. Aplanko kapinėse palaidotų ramovėnų, gen. V. Nagevičiaus, gen. K. Tallat-Kelpšos ir kitų, kapus, juos pagerbia įsmeigiant prie kapo po tautinę, trispalvę vėliavėlę. Iš kitur atsilankę svečiai nuvežami į mauzolėjų atiduoti pagarbą Lietuvos prezidentui, mirusiam tremtyje.
KAUNO RYŠIAI SU CLEVELANDU
Ryšiai tarp Clevelando lietuvių ir tolimos tėvynės užsimezgė šitaip: 1928 m. vasarą, į Lietuvos nepriklausomybės 10 metų sukakties minėjimą važiavau kartu su savo žmona, Clevelande gimusia lietuvaite, tikslu supažindinti ją su Lietuva, iš kur buvau išvažiavęs dar būdamas berniuku, 1909 metais.
Kadangi nuo 1926 m. gruodžio 17-tos įvykio Kaune, redaguodamas “Dirvą” Amerikoje, rėmiau Lietuvos tautinį rėžimą, turėjome garbės būti svečiais prezidentūroje. Suėjome su prezidentu A. Smetona į artimą pažintį.
Gen. V. Nagevičiui tada buvo pavesta valdyti Babcinos dvaras, netoli Babtų. Aš gi tame dvare buvau gimęs. Taigi, tuo pačiu apsilankymu Lietuvoje susigiminiavome su generolu ir ponia Nagevičiais, na ir Karininkų Ramovės valdybos nariais, bei kitais kauniečiais. Ryšiai su prezidentūra ir Karininkų Ramove pasidarė dar tampresni kai 1935 m. dalyvavau I Pasaulio Lietuvių Kongrese, Kaune.
TAUTINIAI-KULTŪRINIAI DARŽELIAI CLEVELANDE
Nuo šio šimtmečio pradžios, Clevelando gyventojų skaičiui daugėjant, apie 65% sudarė ateiviai ir jų čia gimusi gentkartė. Taigi, apie 1926 m. kilo sumanymas tautybėms kuo nors atsižymėti. Sumanyta buvo gauti iš miesto tarybos sutikimą, kad Rockefellerio parke paskirtų žemės sklypus kultūriniams darželiams įrengti. Tarp su-
Clevelando Lietuvių Kultūrinis Darželis (apatinės dalies vaizdas). Matosi Gedimino stulpai ir jų priešakyje dr. Basanavičiaus biustas, šonuose —akmeniniai laiptai į viršutinę dalį.
manytojų dalyvavau ir aš. Kadangi miesto taryba susidėjo daugumoje iš ateivių kilmės atstovų, ir kai, planams gavus patvirtinimą, tautos norinčios gauti sklypus pateikė prašymus, mes lietuviai įsteigėm Lietuvių Kultūrinio Darželio sąjungą 1929 metų rudenį ir pasistengėm gauti sklypą, toliausiai nuo lenkų darželio. Stojom į darbą, sukelti lietuvių darželio statybai fondą. Man teko vykdomojo sekretoriaus pareigos, kurias eidamas užvedžiau santykius su Kaunu. “Dirvoje” teko plėsti kultūrinio darželio idėją Amerikos lietuvių visuomenėje, kurią gausiai rėmė ir visa patriotinė spauda.
Clevelando miestą taryba nustatė, kad paminklai būtų statomi kultūriniuose darželiuose tik kultūrininkams, o ne kariautojams, ar karžygiams. Todėl lietuvių darželyje nutarėm paminklus statyti: dr. Jonui Basanavičiui, dr. Vincui Kudirkai ir poetui Maironiui.
Greitesniam lietuvių darželio sklypo įsisavinimui ir suįdominti visuomenę remti pradėtą darbą, kreipiausi į gen. V. Nagevičių prašydamas padovanoti mums, arba tikriau, Clevelando miestui, dr. J. Basanavičiaus biusto (dail. skulptoriaus J. Zikaro projektas) kopiją, pastatytą Kaune, Karo muzėjaus sodelyje. Tai buvo kreipimasis į Karininkų Ramovės valdybą. Vykdyti nuliedinimo darbą Ramovės valdyba paskyrė mjr. Aleksandrą Ardicką, mano pažįstamą iš lankymosi Kaune.
Mjr. A. Ardickui siųsdamas darželio sklypo paviršiaus nuotrauką, paprašiau rasti asmenį, kuris parengtų darželio planą-brėžinį. Tą dovaną mums padarė architektas, profesorius V. Dubeneckis.
1933 m. pradžioje buvo gautas dr. J. Basanavičiaus biustas, kurį atvežė iš Klaipėdos Švedijos laivas nemokamai, nes “Dirvos” agentūra šiam laivui parūpindavo keleivius vykstančius į Lietuvą. Gavus brėžinį-planą, miesto architektams pavedėm pritaikyti jį mūsų sklypui.
Mjr. A. Ardickas gavęs iš manęs pranešimą apie biusto gavimą, vasario 8 d. man rašytame laiške pažymėjo:
“Matote, ponas Karpiau, mūsų svajonės ir užmanymai išsipildė ir mūsų patriarcho dr. Basanavičiaus biustas jau Clevelande. Bet kiek reikėjo įkalbėti ir vaikštinėti, tik aš vienas tai žinau, nes prie šio darbo ne vieną dieną ir mėnesį sugaišau. Bet vistiek ką norėjom tą ir pasiekėm.”
Tas parodė mjr. Ardicko didelį nuoširdumą, kad Amerikos lietuviai nebūtų apvilti. Darbas gulė ant jo. Biusto liedinimas vyko primityviose sąlygose, Siaurųjų Geležinkelių dirbtuvėje, Kaune. Gi, pats Clevelando miestas biustus liedinti siuntė į Italiją.
Basanavičiaus paminklo iškilmingas atidengimas įvyko 1933 m. birželio 11 d., kuriame dalyvavo Lietuvos ministeris B. K. Balutis, miesto burmistras su valdyba, kitų tautų darželių valdybos ir tūkstančiai lietuvių. Taip nusavinom lietuviams skirtą žemę, pirm negu darželio statyba buvo baigta.
DARŽELIO STATYBA BAIGTA 1936 METAIS
Turėdami dr. Basanavičiaus paminklą savo darželyje, galėjome rengti kai-kurias savo didesnes apeigas, kad ir pavyzdžiui protesto demonstraciją prieš lenkus, Vilniaus 15 metų užgrobimo sukakties proga.
Lietuvių darželis buvo baigtas įrengti 1936 m. rudenį. Iškilmingą atidarymą pravedėm spalio 11 d., dalyvaujant Lietuvos atstovui dr. Mykui Bagdonui, atvykusiam iš Vašingtono.
Miesto architektams vykdant darbus pagal prof. Dubeneckio planą, lietuvių kultūrinio darželio įrengimas pareikalavo net apie $80,000 išlaidų. Savo pastangomis nebūtume galėję pajėgti tai atlikti, neatsižvelgiant į visų Amerikos lietuvių prisidėjimą įvairia parama, nes 1930 m. prasidėjusi didelė bedarbė krašte atsiliepė ir į aukas.
Tarp įvairių pastangų sukelti darželiui lėšas buvo šios: stambias sumas aukojo abu Susivienijimai; Metropolitan operos dainininkė Ona Kaskas paukojo savo koncerto pelną; Clevelando dienraštis “Plain Dealer” suteikė talką pasiūlydams tautinėms grupėms rengti savo vaidinimus - vakarus, pasamdydamas mieste salę, plačiai skelbdamas, išspausdindamas bilietus ir programas nemokamai.
Mes, lietuviai, pastatėme tris savo veikalus, 1931-33 metų laikotarpyje: mano “Galiūną”, po to — “Aušros sūnus” ir “Živilę”.
Ta 1930 m. bedarbė krašte išėjo į naudą: Vašingtono valdžia ėmėsi vykdyti krašte įvairius viešus projektus, kad suteiktų darbų profesionalams ir darbininkams. Clevelando tautiniai darželiai buvo pripažinti viešu projektu. Valdžia skyrė pinigus: architektams, darbininkams ir medžiagoms darželių statybai. Tačiau buvo ir sąlyga: darbų administracija ėmė statydinti tik tokius projektus, kurių sumanytojai turėjo piniginį įnašą. Mes, pasitaikė, buvome pajėgūs, nes fonde turėjome sutelkę keletą tūkstančių dolerių, be to, turėjome parengę darželio planą. Taigi, viešųjų darbų administracija lietuvių darželį ėmė statyti pirmiausiai.
Greta minėtų trijų paminklų, lietuvių darželyje yra reikšmingas vaizdas — didinga Gedimino stulpų replika. Dr. Basanavičiaus paminklas stovi tų stulpų priešakyje, didokoje aikštėje, kurioje sutelpa apie trys šimtus žmonių, taigi, pakankama vieta ir chorams iškilmių dienomis.
Viršutinėje dalyje, kurios matosi tik balkonas, darželio abiem šonais yra pravesta po eilę
Gedimino Stulpai — didingas vaizdas Lietuvių Darželyje. Viršuje iškaltas įrašas: “Pillars of Gediminas”.
Mjr. Aleksandras Ardickas, darbavęsis dr. Basanavičiaus biusto pasiuntimui į Clevelandą ir Darželiui planų parūpinime, Kaune.
K. Karpius įteikia Amerikos Legijono vadui dėžę, kurioje buvo atvežta Lietuvos žemė, ir prisiųstą adresą su žemės prikasimo dalyvių parašais, žemiau — kpt. O. Žadvydas, dalyvavęs žemės prikasimo iškilmėse, Palangoje.
akmeninių laiptų. Ten įrengtas fontanas, Clevelando lietuvių moterų dedikuotas Kunigaikštienei Birutei.
Vienoje fontano pusėje, tinkamame atstume, stovi poeto Maironio biustas, kitoje — dr. Kudirkos. Įėjimas į lietuvių darželį yra iš viršutinio bulvaro ir apatinio, vedančiais dideliais laiptais.
Karininkų Ramovės pagalba ir prof. Dubeneckio brėžinio idėja, lietuvių kultūrinis darželis yra vienas didžiausių ir įspūdingiausių.
Visi, daugiau kaip 20 tautinių darželių, yra įrengti miesto parke, ne kiekvienos tautybės įgytame plote. Darželiai yra vienas nuo kito atskirai išdraikyti parke, ne paeiliui vienas greta kito. Tas duoda kiekvienam darželiui atskirą individualumą.
LIETUVOS ŽEMĖ CLEVELANDE
Mažai kam žinoma, kad gauti žemės iš Birutės kalno, Palangoje, prisidėjo Lietuvos kariuomenės karininkas kpt. Osvaldas Žadvydas. O buvo taip: Amerikos Legionas (I-jo Pasaulinio karo veteranų organizacija), 1936 m. rengė savo visuotinį suvažiavimą Clevelande. Clevelando legiono skyrius sumanė įsteigti Taikos Darželį, su Taikos paminklu, tautinių darželių eilėje. Sumanymas apėmė ir gavimą žemės, po kubinę pėdą, iš visų Clevelande gyvenančių tautybių kraštų.
Lietuvos žemės gavimui kreipiausi į Užsienio Lietuviams Remti draugiją, Kaune, o taip pat ir į tuometinį Palangos miesto burmistrą dr. J. Šliūpą, pareikšdamas, kadangi Lietuvos žemės negalima gauti iš Gedimino kalno Vilniuje, kas labiausiai tiktų, tad teatsiunčia dėžę prikastos žemės iš Birutės kalno, Palangoje.
Lietuvos žemės prikasimo iškilmėse dalyvavo kpt. Osvaldas Žadvydas. Dalyvaudamas Los Angeles lietuvių suruoštame 1970 Naujųjų Metų sutikime, netikėtai, su juo susipažinau. Sužinojęs, kad jis dalyvavo žemės prikasimo iškilmėse, paprašiau suteikti smulkesnes žinias. Jis apie žemės padovanojimo apeigą šitaip man parašė:
“1936 metų vasarą nepriklausomos Lietuvos simbolinės žemės pėdos pasiuntinmą į Clevelandą, kuri buvo skiriama Amerikos Legiono Taikos Darželiui, organizavo ir vykdė dr. Jonas Šliūpas, Palangos miesto burmistras. Tuo metu keitėsi Palangos burmistrai. Naujai paskirtasis V. Kraujalis dar nebuvo patvirtintas pareigoms, be to, žemės pasiuntimui raštas, gautas iš p. K. S. Karpiaus, buvo adresuotas dr. J. Šliūpui, todėl ir žemės kasimo iškilmėms vadovavo dr. J. Šliūpas.
Žemei supilti buvo padaryta medinė, aštuoniakampė dėžė. Dangtis buvo papuoštas gintarinėmis žvaigždėmis, lanku, o viduryje — Gedimino pilis, žemiau jos — stambiomis raidėmis išgraviruotas žodis LIETUVA.
Kaune, 1938 metais: mjr. S. Narušis, gen. štabo plk. Dulksnys, dail. skulptorius Zikaras ir mjr. Dagys paruošia dr. Kudirkos biustą siųsti į Clevelandą
Žemė buvo paruošta iš anksto. Birutės kalno šiauriniame šlaite, nepasiekus jo viršūnės, ties mediniais laiptais buvo iškasta duobė ir pripildyta gelsvo, smulkaus smėlio, paimto iš pajūrio į kurį buvo įberta gabaliukai gintaro. Tad, ištikro, žemė paimta ne nuo Birutės kalno, bet iš pajūrio. Šiose iškilmėse dalyvavo nedidelis skaičius žmonių, tik organizacijų atstovai ir visuomenės veikėjai. Iškilmėms vadovavo ir žodį tarė dr. J. Šliūpas, pažymėdamas, kad asmuo savo gimtąją žemę ima labiausiai branginti, kai jos netenka po savo kojomis, neatsižvelgiant, ar jis apleido savo kraštą laisvai ar prievarta ištremtas. Ši simbolinė žemės pėda užjūrio lietuvius išeivius stiprins moraliai. Dr. J. Šliūpas pirmas su kastuvu įbėrė žemę į dėžę, po jo — Palangos miesto viceburmistras Vizbaras. Vėliau sekė kiti dalyviai. Šiose iškilmėse buvau vienintelis Lietuvos karys. Įpylęs kastuvą žemės pasirašiau aktą, kuris kartu su ta dėže buvo išsiųstas į Clevelandą.”
1936 m. rugsėjo 20 d. įvyko Amerikos Legiono Taikos Darželio atidarymo ir paminklo atidengimo iškilmės, dalyvaujant legiono didžiūnams, generolams ir tautinių grupių atstovams.
Lietuvos žemę po Taikos paminklu supyliau aš. Savo žodyje pabrėždamas, jog ta žemė paimta iš senovės lietuvių šventovės Palangoje, Baltijos pakraščio, ne iš kokios mūšiavietės, kaip tuo pasigyrė kaikurios kitos tautos. (O kas gi blogo būtų, jei žemė būtų paimta iš “kokios nors mūšiavietės”? Argi lietuvių krauju sulaistyta žemė būtų prastesnė už jūros laistomą? Red.)
Tą, kpt. O. Žadvydo minimą dėžę, gintaru dabintą, sekančią dieną po iškilmių, Lietuvių
Kultūrinio Darželio Sąjungos vardu padovanojau Amerikos legiono Clevelando skyriaus archyvui, kartu įteikiau ir iš Palangos atsiųstą oficialų aktą. Prie Taikos paminklo iškilmių ir tos dėžės apeigų liudytojais ir dalyviais buvo du kauniečiai, pasaulio keliautojai: S. Juodvalkis ir V. Verbavičius, tuo metu lankęsi Clevelande. Jie tai aprašė “Lietuvos Aide”, 1936 m. spalio 18 d.
ANTRA RAMOVĖS DOVANA — KUDIRKOS BIUSTAS
Tais laikais (1938 m.), Clevelande dr. Vinco Kudirkos draugija ruošėsi minėti savo 30 metų gyvavimo sukaktį. Būdams jos nariu, pasisiūliau gauti iš Lietuvos dr. V. Kudirkos biustą, taip pat kopiją skulptoriaus Zikaro kūrinio, kaip ir jau turimą dr. Basanavičiaus. Draugija tik turės apmokėti vietines, su iškilmėm susijusias, išlaidas. Pasiūlymas buvo priimtas.
Skubiai kreipiausi laišku į gen. V. Nagevičių prašydams padovanoti dr. Kudirkos biustą Clevelando lietuvių kultūriniam darželiui. Be jokio tolesnio susirašinėjimo Karininkų Ramovės valdyba paskyrė mjr. Simą Narušį rūpintis paminklo reikalu. Kai biustas buvo atliedintas, mjr. Narušis atlydėjo biustą ir oficialiai, Lietuvos karininko uniformoje, dalyvavo paminklo atidengimo iškilmėse, kaip Karininkų Ramovės atstovas.
Tą vasarą, mano žmona, drauge su kita Amerikos lietuvaite, lankėsi Lietuvoje ir dalyvavo Lietuvos 20-ties metų nepriklausomybės sukakties iškilmėse. Jos viešėjo pas p. Narušius, Kaune. Grįždamos parsivežė, jau tais laikais dėvimus Lietuvoje, tautinius rūbus. Jos ir dar kelios, ap-
Dr. V. Kudirkos paminklo atidengimo iškilmės, 1938 m. spalių 2 d. Iš k.: K. S. Karpius, Ona Karpienė, Clevelando burmistras Harold H. Burton, kons. P. Daužvardis, mjr. S. Narušis, M, Narušienė ir Ona Mihelichienė. (Iš “Cleveland Plain Dealer”).
rūpintos tautiniais rūbais lietuvaitės, viešai jais dėvėjo paminklo atidengimo iškilmių metu, dar labiau tuo išryškindamos iškilmes. Tos iškilmės įvyko 1938 m. spalio 2 d., dalyvaujant Lietuvos konsului dr. Petrui Daužvardžiui, Clevelando burmistrui, kitų tautų atstovams ir didelei miniai lietuvių.
Mjr. Narušis, patyręs, kad darželyje dar numatyta pastatyti biustą ir poetui Maironiui, man pasakė: — “Kodėl neprašei, būtume dovanoję ir Maironį?”
Kodėl aš neprašiau? Todėl, kad Lietuvių kultūrinio darželio sąjungoje, nežiūrint bendro darbo, kuris privedė prie darželio įsteigimo, tarp katalikų ir tautininkų ėjo srovinės varžytinės. Maironiui paminklą pastatyti užsibrėžė Šv. Jurgio parapija pati, savo pastangomis ir savotiška programa. Ši privilegija jiems ir buvo palikta.
Deja, jų pastangos buvo sunkios, ilgai užsitęsusios, užtruko net virš 30 metų. Maironiui paminklas buvo atidengtas, taip pat, didelėmis iškilmėmis, tik 1961 metais, birželio 25 d., jau su talka ir pagalba atvykusių veikėjų iš tremties. Maironio biustą padarė skulptorė Elena Emilija Šidlaitė Docienė, gyvenanti Toronte, Kanadoje.
Nežinia kodėl ta grupė nebandė prašyti Maironio biusto iš kurios nors, sau artimos, organizacijos Lietuvoje? Taip pavėluotai pastatę paminklą Maironiui, klaidingai pateisino patį pavėlavimą: esą, darželiuose neleidžiama statyti paminklų asmeniui nesuėjus 25-riems metams nuo jo mirties.
Liūdna, kad nei mjr. Ardickas, nei prof. Dubeneckis neturėjo galimybės pamatyti ir pasidžiaugti jų įdėtomis pastangomis rengiant Clevelando lietuvių kultūrinį darželį. Abu jau buvo mirę, kai 1936 m., Lietuvos laikraščiuose, tilpo darželio atidarymo iškilmių aprašymai, su darželio nuotraukomis.
Mjr. S. Narušis, kuris mirė 1969 m. gruodžio 23 d. Sidney, Australijoj, 1968 m. lankydamasis Clevelande, turėjo progos pamatyti darželį pilnai įrengtą.
1968 m. Clevelande: mjr. S. Narušis su gėlėmis padėti prie prez. A. Smetonos karsto mauzolėjuje. Iš k.: ramovėnai F. Eidimtas, Budrys, K. S. Karpius, Liet. Darželio pirmininkas, p. Budrienė, V. Knistautas Ramovės Clevelando skyriaus pirmininkas.
DARŽELĮ LANKĖ PREZIDENTAS A. SMETONA IR GEN. V. NAGEVIČIUS
II Pasaulinio karo tragiško likimo pasėkoje, kai prezidentas A. Smetona, 1941 m. kovo 10 d., atvyko į JAV, jam surengtame priėmime, kovo 13 d., New Yorko mieste, kelių rengimo komiteto narių tarpe jis prasitarė: “Važiavau į Ameriką žinodamas tik “Dirvą” ir K. Karpių.”
Tą vakarą prezidentas buvo nustebintas puošnioje banketo salėje pamatęs apie 500 lietu-
vių, suvažiavusių iš plataus krašto jį pagerbti. Visoje Amerikoje Lietuvos prezidentą A. Smetoną žinojo ir gerbė tūkstančiai lietuvių. Ta gausi minia dalyvių bankete buvo galingas atsakymas tiems, kurie čia dėjo pastangas, kad A. Smetona į Ameriką nebūtų įsileistas. Jis čia nepageidaujamas, čia turįs prastą vardą — taip A. Smetona, tą vakarą, išsireiškė savo kalboje. Toje pačioje kalboje prezidentas pareiškė: “Aš atvažiavau parodyti jums savo gerą vardą!” Dalyviai sukėlė jam didžiausias ovacijas. A. Smetonos nepageida-
Minint Liet. Kultūrinio Darželio 40 metų sukaktį, 1969 m. Iš k.: F. Eidimtas, Ramovės skyriaus pirmininkas V. Knistautas, pp. Kašubos, S. Knistautienė, G. Kudukienė, St. Barzdukas, R. Kudukis. Ramovėnų vardu padėtos gėlės prie Kudirkos paminklo. (šis paminklas yra viršutinėje darželio dalyje.)
vo sroviniai vadai, rašinėjo ministeriams užsienyje gyvenantiems, kad jis nebūtų įsileistas į Ameriką. Tačiau jų pastangos liko nesėkmingos.
Po New Yorko priėmimo, prezidentas A. Smetona, balandžio 29-30 d., jau svečiavosi Clevelande. Miesto valdyba paskyrė prezidentui savo au-tomobilus, kuriais lietuvių komitetas nuvyko jį pasitikti į geležinkelio stotį. Stotyje pasitiko policijos apsauga, vadovaujama lietuvio, policijos inspektoriaus Jono Savicko. Prezidentas buvo pakviestas į miesto rotušę, vėliau buvo apvežiotas po miesto įdomesnes vietas ir nuvežtas į Lietuvių kultūrinį darželį. Čia laukė jo lietuvių minia. Jis buvo sutiktas su gėlėmis. Dalyviai išklausė A. Smetonos kalbą apie Sovietų klastingą smurtu Lietuvos valstybės okupavimą ir tautos pavergimą. Tą vakarą prezidentą pagerbė puošniu banketu ir clevelandiečiai.
Vėliau, prezidentas nuvykęs į Washingtoną, buvo Amerikos prezidento Roosevelto iškilmingai priimtas ir pasveikintas patrankų 17-kos šūvių saliutu, kaip svečias prezidentas.
A. Smetoną iškilmingai priėmė Illinois gubernatorius, Chicagos burmistras, Detroito miesto valdyba. Panašiai jį sutiko ir Pennsylvanijoje Baltimorės lietuviai. Tik netikėta mirtis nutraukė jo lankymą kitų lietuvių kolonijų, kur visi lietuviai jo laukė, norėjo jį pamatyti ir pagerbti Su prezidentu visur dalyvavo ir p. Smetonienė. Tą vasarą p. Smetonai buvo svečiais Juozo Bačiūno Tabor farmoje. Žiemai jie persikėlė į Chicagą.
1942 metais Vasario 16-tos minėjimui pasikvietėm iš Chicagos Julių Smetoną pasakyti kalbą Clevelande. Tas nulėmė ir prezidento A. Smetonos likimą. Julius, negaudamas Chicagoje darbo savo šeimai išlaikyti, gavo clevelandiečių lietuvių pasiūlymą atvykti dirbti Clevlande, karo reikmenų įmonėje. Tą metą į Clevelandą, pas sūnų, atvyko gyventi ir prezidentas su ponia. Čia, gi, 1944 m. sausio 9 d. rytą, ištikus gaisrui jų gyvenamame name, prezidentas nespėjęs išbėgti į gatvę, užtroško dūmuose.
Kaip katalikiškos tautos prezidentą, A. Smetoną garbingai priėmė ir Clevelando vyskupas į katedrą ir pats atnašavo gedulingas pamaldas, asistuojant lietuviams kunigams. Palaidojome jį mauzolėjuje, ne žemėje, tikėdami, kad laikams pasikeitus, bus galima parvežti ir palaidoti Lietuvoje.
Daug prisidėjęs prie Lietuvių darželio įrengimo gen. V. Nagevičius, gyvendamas Clevlande, turėjo progos lankytis darželyje. Deja, ir jo netekome.
Taip, laikui slenkant, Clevelandas liko Lietuvos dalele. Čia yra Nepriklausomos Lietuvos laikų žiupsnelis žemės, čia ilsisi mūsų tautos veteranai.
Tą brangų kiekvienam lietuviui kampelį, laiks nuo laiko, aplanko Clevlande gyveną ramovėnai, kurie, be abejo, turėjo progą Lietuvoje pareikšti savo balsą už minėtų biustų dovanojimą. Tas mūsų bendras įnašas liks ilgiems amžiams šiame krašte, primenantis, kad lietuvių tauta savo kultūra yra sena ir yra kovojanti už savo laisvės atgavimą.
*
Visos straipsnyje minėtos darželyje iškilmės, paminklų pastatymas, darželio baigimas, prezidento Smetonos lankymasis, vėliau jo laidotuvės yra nufilmuotos. Kur lietuviai mane pasikviečia, nuvažiuoju filmus parodyti. Be šių filmų, Amerikos lietuviai nieko daugiau neturi uždokumentavę.
