RUSŲ GINKLUOTA PERSVARA
B. B.
1970 m. lapkričio mėn. 10 d. amerikiečių jėgų Europoje vyriausias vadas gen. A. I. Goodpasteris, nagrinėdamas bendrą karinę situaciją pabrėžė, kad šiandieninės rusų karinės jėgos keleriopai viršija normalias krašto ginklavimo strategines jėgas moderniškais ginklais, priemonėmis, kovotojais ir jų parengimu. Tuo pačiu metu L. M. Rivers (resp.) senate pareiškė, kad rusai stato povandeninius laivus (Polaris tipo) Kubos uostuose, rusų bombonešiai tebenaudoja Kubos aerodromus savo bazėms ir kai galutinai ten įsitvirtins, vieną dieną, rusai paprašys amerikiečius išsikraustyti iš Viduržemio jūros.
1969 m. amerikiečiai išleido strateginiams ginklams $7.5 bil., tuo pačiu metu rusai — $13 bilionų. Amerikiečių pramonė koncentruota didesniuose miestuose, rusų išskirstyta krašto periferijoje. Rusai atominėm raketom pasiektų 50 didesnių amerikiečių miestų, sunaikintų 86 milijonus gyventojų ir 55% pramonės. Amerikiečiai galėtų pasiekti 50 rusų didesnių miestų, sunaikintų 48 milijonus gyventojų ir 40 % pramonės. Šie skaičiai rodo, kad būtų sunaikinta amerikiečių 42% gyventoji, o rusų — 20%.
1971 m. amerikiečiai sumažino karini biudžetą $10 bil. ir nenumatė jokio naujo ginklo krašto gynybai papildyti. “50 metų sekiau rusų politiką ir iki šiol neturiu duomenų, kas rodytų rusus sumažinus siekimą užvaldyti visą pasaulį. Aš būčiau nenustebintas, jei vieną dieną, tiesiogine linija iš Maskvos, mūsų prezidentas gautų sekančio turinio pranešimą: — kaip žinote, p. prezidente, link jūsų tarpkontinentinių raketų yra nukreiptos mūsų SS9. Jūsų gynybos sekretorius praneššė jums, kad pirmu smūgiu mes galim sunaikinti 95% jūsų tarpžemyninių raketų. Jūsų Polario ir Poseidono raketomis ginkluoti povandeniniai laivai sudaro mums rimtesnę kliūtį, tačiau kiekvieną tų laivų sekioja mūsų du povandeniniai laivai ir povandeniniai naikintojai, todėl, šiuo metu reikalaujame visus jūsų povandeninius laivus pasiųsti į Juodąją jūrą kur jie turės būti nuginkluoti. Mes siūlome nedaryti jokių klaidingų manevrų, kas verstų mus imtis drastiškų priemonių šį planą įvykdyti. — Būdami santykyje vienas prieš keturis mūsų nenaudai (tokioje padėtyje Kruščevas 1961 m. pakluso mūsų reikalavimų), turėtume nusilenkti rusų reikalavimams. Nereikia spėlioti, kaip reaguotų kitos valstybės, kurios šiuo metu yra draugiškuose santykiuose su amerikiečiais, ir kas atsitiktų su ten esančiomis įgulomis ir ekonominiais mainais. (L. M. Rivers)
Šiuo metu amerikiečiams tėra du keliai — paklusti rusų ir vykdyti jų statomus reikalavimus, pasitraukti iš pasaulinės arenos atsisakant įsipareigojimų ir sutarčių su kitais kraštais, pereinant visiškon rusų malonėn, arba apsiginkluoti taip, kad bet kokis netikėtas užpuolimas branduolinės energijos ginklais, nesunaikintų amerikiečių pajėgumo priešpuoliui sutramdyti užpuolėjų. Britai ir prancūzai pradėjo sparčiai vykdyti strateginį ginklavimąsi; pakeliui yra Vakarų Vokietija ir Japonija, tačiau, anos valstybės pagal savo pajėgumų vargu ar beįstengs išlaikyti pusiausvyrų. Antroji galimybė — apsiginklavimas, turi ir nenumatytų galimybių: “... rusai jau nebeleis amerikiečiams atgauti strateginio pirmavimo” (gen. I. C. Eaker, Red Strategic Superiority).
Rusai atsiekę strateginį pirmavimų darosi nuolatos agresyvesni — kartojama Berlyno blokada, pirmaujantis jų laivynas paplito viso pasaulio uostuose; lėktuvai, raketos, sausumos kariuomenė su ginklais nuolatos steigiasi naujas bazes, kurios tik užleidžiamos Vakarų valstybių. Rusų povandeniniai ir maskuoti žvalgybos laivai nuolatos patruliuoja amerikiečių žemyno pakrantes. Didindami karines jėgas jie okupuoja vieną po kito kitus kraštus. Atvirai, visokeriopais būdais, remia priešamerikietinę veiklą plėtimui savos įtakos visuose pasaulio kraštuose. .. mūsų visuomenė, kaip ir anksčiau, į šiuos reiškinius visai nereaguoja. Kam reikalingos rusams nusiginklavimo sutartys, jei mūsų kongresas užtikrina, kad amerikiečių nusiginklavimas vykdomas didėjančia sparta. Rusai išaugino technologiškai parengtą visuomenę. Per paskutinius 20metų paketurgubino inžinierių skaičių, šiuo metu techniškas rusų personalas viršija šešeriopai mūsų” (gen. H. N. Cordes, Inteligence Strategic Air Command). To pasėkoje rusų gamybos produktai tarptautinėje rinkoje pradės konkuruoti su amerikiečių ir, būdami geresni ir pigesni, užims ten pirmaujančią vietą išstumdami amerikiečių. Tam tikslui rusai stato didelį prekybos laivyną, savo gaminių transportui viso pasaulio rinkosna, eventualiu atveju, gabentis vertybes iš užjūrio okupuotų, ar savo globoje laikomų kraštų.
Krašto vidaus netvarka daugelį valstybių nuvedė į pražūtį, “... mūsų krašto gyventojų dabartinė laikysena eina tuo pačiu keliu, kuriuo eilė valstybių nuėjo į sunykimą” (L. M. Rivers). Gyventojų apatija gynybos stiprinimui viršijo visas galimybes. Kraštas stipriai reagavo ir rėmė prez. Kennedžiui davus rusams ultimatumą pašalinti raketas iš Kubos, tačiau visiškai ignoravo, kai prez. Nixonas paskelbė, kad Kuboje statoma rusų povandeninių laivų bazė. Nuolatinis daugėjimas krašto išdavikų, įskaitant ir tuos kurie padeda priešui visokeriopom priemonėm ir propaganda; Kongreso nuolatinis kartojimas, kad karas Vietname yra nelegalus; demonstacijos, riaušės, visokeriopas turto naikinimas vykdomas taikos sąskaiton; nuolatiniai pirminiai reikalavimai įvairiems pagerinimams, sustabdant ar mažinant išlaidas ginklavimui. Tie pirminiai reikalavimai pasidarys nereikšmingi, kai nugalėtojas — priešas padiktuos savo reikalavimus. Labiausiai nuostabu, kad daugiausiai šį griovimo darbą vykdo amerikiečių inteligentija ir studentai. Turėdami galimybes ir pareigą suprasti krašto gynybos reikšmę nepriklausomybės išlaikymui, užsimerkia ir tarnauja destrukcijai, priešui. Nežinomas yra istorijoje atvejis, kad valstybė išeitų nugalėtoja kovoje dėl egzistencijos, būdama tik gynybos pajėgume ir padėtyje. Amerikiečiams, ypatingai inteligentijai, ši padėtis yra nematoma arba nenorima matyti — kertama šaka ant kurios sėdima, kai krašto gynybos reikalai nustumiami paskutinėn vieton, arba visai išbraukiami iš gyvenimo reikalavimų.
Politiniam laimėjimui reikalinga ginkluotos jėgos parama; rusai to siekė per eilę metų, ir kai šiandien turi ginklo persvaraą, dar 1920 m. Lenino nustatytus planus sėkmingai vykdo. Amerikiečiai daug kartų, nuo 1898 m. ispanų-amerikiečių karo, įrodė pasauliui, kad jų karinis pajėgumas yra neveržlus, tik gynybinio pobūdžio. Šiandieninis amerikiečių priešas Nr. 1, rusas, tai gerai žinodamas, šį nusistatymą išnaudoja, viršydamas ginkluotu pajėgumu, agresyviniams tikslams savos imperijos plėtimui ir amerikiečių prapulčiai — “... tarptautinių jėgų išlyginimui, amerikiečiai privalo turėti tokias strategines jėgas ir vidinį krašto pajėgumą, kad jokia jėga pasaulyje, nebandytų vykdyti bet kokį užžpuolimą, — amerikiečiai tokią jėgą turėjo virš 20 metų ir jos šešėlyje bandė palaikyti pasaulyje taiką. Šiuo metu ši persvara yra prarasta ir pagrindiniu kašto uždaviniu turi būti — kuogreičiausiai, iki dar nevėlu, ją atstatyti.” (Rivers)
National Strategy Information Center žiniomis, statistika atrodo sekančiai: povandeninių laivų — rusų 350, amerikiečių 150; 1975 m. rusai turės 425, amerikiečiai — 120 (nes vykdomas nusiginklavimas biudžeto subalansavimui). Karo laivų šiuo metu amerikiečiai turi 380, rusai — 270; 1975 m. rusai turės 300, amerikiečiai — 180; be to, apie 50% amerikiečių laivų yra 20 metų senumo, rusai tokio amžiaus turi vos 1%. Strateginių bombonešių amerikiečiai turi 650, rusai — 200 tolimo skridimo ir 700 vidutinio, kurie gali pasiekti Ameriką ir grįžti pasipildydami pakelyje kurą. Tuo principu jie ir sukonstruoti. Iš viso karo lėktuvų amerikiečiai turi 8,000, rusai — 10,000, jų tarpe yra didesnio už garsą greičio; amerikiečiai tokių neturi. Neminimos rusų tarpžemyninės raketos, kurios skaičium ir technologija pralenkia amerikiečių.
Ta pačia proga reikėtų paminėti ir gyvąją karinę jėgą. Rusai išaugino kariniai nusiteikusią visuomenę, kariuomenėje vyrauja pilnutinė drausmė ir nustatyta linija. Karių profesinis nusiteikimas, tiek laikinoje tiek nuolatinėje karinėje tarnyboje, yra tinkamame lygyje ir atatinka nustatytiems valstybės reikalavimams ir tikslams. Viso to negalima pasakyti apie amerikiečių kariuomenę. Amerikietis ateina į kariuomenę atlikti prievolę jau demoralizuotas studentų taikingos propagandos prieš bet kokį karinį pasirengimą. Pagal J. Anderson — Rebellion Rattles the Army’s Ranks, šiuo metu, kas trečias kareivis nusistatęs anarchiškai, karinę tarnybą skaito laiko ir pinigų eikvojimu ir visai nereikalinga, nes ji vykdo agresinius veiksmus. Šiandien amerikiečių kareiviui duodami įsakymai turi būti aiškinami, kodėl jie yra vienoki ar kitoki. Jei kareiviui jie atrodo neprasmingi, jis jų nevykdo. Rezultate to, sudaroma procedūra, leidžiamasi į diskusijas, ginčus, vadai turi aiškintis, teisintis prieš kareivio jiems primestą skirtingą nuomonę. Jei kareiviui nepatinka jo viršininkas, ar jo įsakymai ir tvarka, tai galima tikėtis bombų vadų būstinėse, vadovietėse, pirmos pagalbos punktuose. Tokia nuotaika, jau antri metai, reiškiasi Vietname. Daugelyje pėstininkų dalinių dažna matyti apaugusių plaukais ir uniformas apsikarsčiusių “peace’nykų” medalionais. Kareiviai, pasisamdę advokatus, traukia teisman vadus — dėl kurių nors sugalvotų nepasitenkinimų. Kaikuriuose daliniuose yra sudarytos kareivių tarybos, kurių reikalavimai siekia net divizijų vadus (Ft. Hood, Texas; Ft. Lewis, Wash.). Narkotikai paplitę taip, kaip ir civilių tarpe. Paraleliai su narkotikais eina rasinė problema, dažnas reiškinys — rasinės muštynės, net iki žmogžudysčių. Vietoje atstatymo drausmės radikaliom priemonėm, jieškoma išsiaiškinimo kelių. Visa tai, be abejo, yra pasekmė civilinės valdžios tiesioginio kišimosi į karinius reikalus. Krašto gynybos viršūnėje sėdi civiliai, ne karinio mokslo ir tradicijų puoselėtojai; iš kariuomenės daroma pramonės, fabrikų unija, kuri gali betkada sustoti dirbti ir išeiti streikui. Amerikiečių karinėje spaudoje, dėl tokių nuotaikų jau senokai buvo pasisakyta, — tuo reikalu yra tilpę pasisakymai ir “Karyje”.
Iš viso, kas anksčiau pasakyta, vargu ar galima daryti kurias nors galutines išvadas. Kad pirmavimas perėjo į rusų rankas, yra pagrindo patikėti, tik neturint visų duomenų, vargu ar galima spėti, kokios seks iš to išdavos. Viena aišku, kad tarptautinė padėtis ir nūdieniniai kovos būdai yra labai sudėtingi, ir staigmenos visuomet yra galimos.
