Šveicarijos krašto gynybos metmenys
(Pagal Revue Militaire Suisse VI.6.1966)
B. B.
Šveicarijos kariuomenės ir viso krašto gynybos parengimas privalo būti tokiam stovyje, kad jos užpuolimas agresoriui neapsimokėtų. Kariuomenės paskirtis taikos metu išlaikyti Šveicarijos neutralitetą; karo metu — išlaikyti krašto nepriklausomybę, priešinantis užpuolėjo veržimuisi valstybės gilumon, darant jam didžiausius nuostolius.
Užpuolėjas grasindamas branduolinės energijos ginklais gali versti Šveicariją kapituliuoti, nepradėjusią karo veiksmų. Tuo atveju, kai karinis krašto pajėgumas technologiškai būtų persilpnas tokiam grasinimui pasipriešinti, tai šveicarų viso krašto karinis pasirengimas būtų atrama tautos pasipriešinimui. Užpuolėjas, žinoma, galėtų panaudoti didesnio galingumo atominius ginklus ir nusiaubti visą kraštą — tačiau tam turėtų būti labai retai atsirandanti priežastis.
Vertinant šveicarų krašto gynybos uždavinius ir užpuolėjo galimybes, kariuomenės uždaviniai atrodytų sekančiai: išlaikymas neutraliteto; apsauga nuo pastangų įgyvendinti krašte terorą; kautynėmis sustabdyti užpuolėją pradėjusį riboto karo veiksmus.
Moderniojo karo doktrinose, bendrai, yra numatyta panaudoti branduolinės energijos- ginklai, cheminės medžiagos, mechanizuotos priemonės greitam desantinių jėgų permetimui puolamon teritorijon, suardyti komunikaciją, palaužti gynybos jėgų ir krašto moralę.
Užpuolėjas gali panaudoti mechanizuotas žemės jėgas puolimui plačiu frontu, kartu pavartodamas didelio galingumo ginklus pralaužti gynybos pasipriešinimą. Sutelktu oro desantu gali užimti krašto gilumoje reikiamus punktus, ar puolimu iš užpakalio gynybos linijose padaryti spragas reikalingas prasiveržimui frontinio puolimo jėgoms.
Minėtos galimybės šveicarų teritorijoje negali būti pritaikytos. Tačiau, yra eilė išimčių. Pirmiausia, Šveicarijoje, beveik, nėra tokios vietos kur puolamos jėgos galėtų būti panaudotos plačiu mastu. Šveicarijos žemės paviršiaus pobūdis labai apribotų branduolinės energijos ginklų veikimą ir puolančių jėgų judesio galimybes. Riboto galingumo branduolinės energijos bombos galėtų būti pavartotos tarpukalnėse užtverti tiekimą, ar sutrukdyti šveicarų jėgų judesį, o taip pat, neutralizuoti krašto viduje gynybai svarbius punktus. Puolant per tarpukalnes priešas naudotų mechanizuotas priemones, remiant iš oro išmestais, specialiai kalnų veiksmams parengtais desantais.
Šveicarų jėgos įsiveltų į gynybos kautynes savoje žemėje, kur kiekvienas kovotojas gerai žino vietovę ir yra parengtas organizuotai gynybai. Bent karo veiksmų pradžioje šveicarų ginkluotos jėgos gali pasirinkti iš anksto numatytas vietas, kur galėtų pradėti gynybos veiksmus.
Palyginant su gyventojų skaičiumi, šveicarai turi didelę kariuomenę, todėl ir karo atveju jėgų išdėstymas gilumon būtų intensyvus.
Šveicarai neturi branduolinės energijos, cheminių ir biologinių ginklų. Kaimynai kurie pultų Šveicariją visokiais ginklais ir judrumu pralenktų šveicarus. Stoka poligonų manevrams ir ginklų bandymams, priedui, kariuomenės teritorinė sistema su trumpu mažų dalinių taktinių veiksmų apmokymu, verčia šveicarus naudoti Termopilų taktiką — kauti priešą ten, kur užpuolėjas dėl vietovės sąlygų negali išvystyti pilno, viršijančio, kautynių pajėgumo.
Priešui naudojant didelio galingumo ginklus, pagrindinis dalinių uždavinys būtų išlikti nesunaikintiems — lindėti slėptuvėse, lauko įtvirtinimuose, kalnų plyšiuose—urvuose. Veikiančių gynybos dalinių sudėtis ir veiksmai, sudarant sąlytį su priešo puolančiais daliniais, turi būti planuojami taip, kad priešas negalėtų panaudot savo ginklų be pavojaus pačiam sau. Šveicarų kautynių daliniai privalo vengti koncentracijos, bet tuo pačiu reikiamoje gynybos vietoje turėti pakankamai sunkių ginklų paramos.
Bendrybėje šveicarų gynyba turėtų sekančius uždavinius: skaldyti priešo jėgas, stabdyti jas dėstant gynybą gilumon; atkirsti ir izoliuoti prasiveržusius dalinius, naudojant oro ir žemės jėgas priešpuoliams; atkirsti ir paraližuoti tiekimą, naikinti rezervus (čia reikia pabrėžti, kad teritorinėje šveicarų kariuomenės organizacijoj permetinėjimai sutelktų rezervų gali virsti labai problematinėmis operacijomis. Tačiau, vietiniai, staigūs telkinių veiksmai iš priešui nepalankios pusės yra labai galimi).
Lygumose gynyba būtų reguliaraus pobūdžio; kai kalnuotose vietose, šalia įvairių užtvarų, sprogdinant uolas praėjimų užvertimui, ginamų minuotų siaurų praėjimų su įvairiomis dirbtinomis kliūtimis ir maskavimais, priekinės brigados vykdytų puolamojo pobūdžio gynybą — trumpais stipriais smūgiais naikintų priešo jėgas nepersitvarkiusias kautynių santvarkon, kur sąlygos leidžia pereinant į priešo teritoriją, išnaudojant netikėtumą. Šiuo atveju tenka skaitytis su nakties veiksmais, po smūgio pasitraukti į sunkiai pasiekiamas vietas persigrupavimui, pasipildymams, poilsiui ir naujiems veiksmams. Šie daliniai turi būti parengti kalnų veiksmams, būti atatinkamo ginklavimo ir veikti ilgesnį laiką savistoviai, neišeinant iš kalnų, per kuriuos priešas neišvengiamai turi praeiti, kad pasiektų lygumas.
Oro jėgos, šalia erdvės gynybos, turi žemės jėgų paramą, sutelkiant ugnį ten kur reikalautų kalnų daliniai, — lygumų veiksmuose eliminuotų priešlėktuvinių ginklų telkinius ir naikintų žemės taikinius.
Šarvuoti daliniai turėtų vykdyti ribotus uždavinius — lygumų gynyboje — priešpuolius, retesniais atvejais lengvi šarvuočiai veiktų glaudžiame kontakte su kalnų pėstininkais.
Šveicarijos ištisinė gynyba gali būti lengvai suskaldyta ir daliniams tektų kautis individualiai. Priešui peržengus valstybės ribas tektų susidurti su pasipriešinimu, ne vien užimant teritoriją, bet ir užėmus, bet kurioje vietoje, iš bet kurios krypties ir bet kuriuo metu krašto gynyba pasireikštų visuotinu pasipriešinimu, kur tik bebūtų ginkluotas šveicaras. Užėmimas teritorijos priešui dar nereikštų pergalės.
Šveicarų gynybos planavimas, atsižvelgiant į staigią technologijos pažangą, numatomas įvykdyti per 10 metų, analizuojant galimą priešą ir jo pajėgumą (politiniai, ekonominiai, psichologiniai ir kariniai); iš to išplaukia ir krašto gynybos pobūdis. Šveicarai numato ginkluotis branduolinės energijos ginklais (šiuo metu intensyviai planuojama baltosios angglies energiją pakeisti branduoline energija), iki raketų imamai. Toliau sektų biologinės ir cheminės priemonės. Šveicarai yra tam pajėgūs, nes yra bendras posakis, kur reikia išradingumo ir precizijos ten yra šveicaras. Oro jėgos numatomos tobulinti išryškinant žvalgymą, naikintojus, raketas (ypatingai priešlėktuvinėje gynyboje). Žemės jėgas numatoma daugiau moderninti individualiais ginklais, sudaryti sąlygas dalinius kilnoti oru, motorizuoti dalinius kitų valstybių pavyzdžiu. Šveicarų ginkluotų jėgų vystymas labai priklauso nuo riboto aprūpinimo, karinių įrengimų, šaudmenų išteklių ir kitų karinių medžiagų. Šveicarams pakeisti senus ginklus naujais yra ištisa ekonominė krašto problema. Nemažesnė problema yra laikyti kariuomenėje modernių ginklų instruktorius—specialistus, juos parengti, papildyti, pakeisti. Šalia viso to, nuolat studijuoti galimų priešų karinį vystymąsi technologiškai ir politiniai. Didėjant Šveicarijoj gyventojų skaičiui, apgyvenamas žemės plotas didėja, to sąskaiton reikia skirti tam tikrą kiekį karinių jėgų civilių gyventojų apsaugai. Stokuojant vietos laikyti ir apmokyti karinius dalinius, teks pereit į platesnę civilių gyv. organizaciją kariniams reikalams. Šalia plačios prieštankinių ginklų gamybos teks irgi plačiai išvystyti krašte prieštankinės gynybos apmokymą, pagaminti daugiau ginklų pritaikytų nakties ir kalnų veiksmams. Dabartiniai atgyvenę artilerijos pabūklai numatomi iki 1970 m. pakeisti moderniškais. Šiais metais šveicarai užsakė 57 Mirage III-S tipo naikintojus. Planuojama iki 1970 m. įsigyti priešlėktuvinių raketų baterijos ir naujų moderniškų tankų. Visa tai, be abejo, stipriai veikia valstybės biudžetą ir patį šveicarą pilietį, tačiau tas nestabdo krašto gynybos modernizavimo nes kiekvienas šveicaras žino, jog krašto nepriklausomybės išlaikymas priklauso nuo jo paties.
