Norėčiau žinoti...
Kas gi mūsų nenori galimai daugiau žinoti. Jau 2 ar 3-jų metų vaikutis užberia tave įvairiausiais gyvenimiškais klausimais, — tik spėk atsakyti ar išaiškinti. O paaugę mes norime dar daugiau žinoti, ypač jei siekiame mokslo ir pasirenkame kurią nors iš daugelio mokslo sričių. Ir niekuomet negali nustoti norėti ko daugiau žinoti, nors ir pasentum, ir šimto metų sulauktum. Niekas nesugeba visko žinoti. Nors, kartais pasitaiko ir fenomenų. Apie prof. A. Voldemarą sakydavo, kad jis esąs vaikščiojanti “didžioji enciklopedija”.
Bet kaip yra su tautos organizuotumu, su jos visuomenės santvarka, su socialine struktūra ir su tuos visus santykius reguliuojančia vyriausybės politika? Čia tai mes dažnai atsiduriame lyg kokio mažo vaikučio vaidmeny su savo nesibaigiančia “kodėl” klausimų eile.
Neskaitlingi JAV pirmykščių gyventojų indėnų tūkstančiai privalo gyventi rezervatuose, sakytum, lyg kokiuose kalėjimuose (ar getuose), ir jie ten skurdžiai gyvena, gal net kai-kuomet badauja. O milijonai bušelių kviečių ir kitų maisto gaminių siunčiama į tolimą Azijos Indiją ten badaujančių šelpti. Tai kodėl gi, pirmon eilėn, nepasirūpinama savais indėnais, tikrais JAV piliečiais? Jei primygtinai ir net perdėtai rūpinasi pagerinti JAV negrų būklę, tai kodėl diskriminuojami (ir pamirštami) indėnai ?
O žiūrėkite, tie patys angliškai kalbantieji (Anglijoje) tiek susirūpinę juodukais Rodezijoje, kad net per Jungt, Tautas paskelbė Rodezijos prekių boikotą, kurį vykdo ne taip išverstrankoviškai, kaip kad JAV vyriausybė elgiasi su Kubos boikotu.
Be to D. Britanija norėtų, kad į Rodezijos valdžią būtų įsileista kai kurių srovių asmens, pav., tokie liberalai (ir "išrinktos” tautos atstovai), kaip Mr. Wilensky. Atstovaujantis JAV J. Tautose Goldbergas buvo tuoj įgaliotas pritarti tam boikotui; gi pasiaiškinti Rodezijos Jan Smitho vyriausybei visai nebuvo leista.
Ar ne juokinga, jei nebūtų liūdna ir traginga, rūpintis ir kariauti su besiskverbiančiu komunizmu už 8000 mylių Vietname, pamirštant už 90 mylių nuo Floridos Kubą, tą komunizmo, siaubingai iki dantų apginkluotą, prietiltį. Norėčiau žinoti, kodėl JAV, neva blokuojančios šią salą, leidžia nevaržomai visų valstybių laivams plaukti į Kubą ir ją ekonominiai ir militariniai stiprinti. Netgi kubiečiai patriotai, pasiryžę puldinėt Kubą, Amerkos (ir Anglijos) išvaikomi, ar net kalinami. Reiškia, viena ranka Kubai grasoma, o kita pagelbstima.
O tas Vietnamas, tai jau nusibodo ir linksniuoti. Su Sovietais norima ne tik bendrauti, bet dargi jiems visokeriopai pagelbėti, išplečiant su jais prekybą ir juos kredituojant. Sakoma, Sovietai net mielai grąžintų tam tikrą sumą (gal (800 milijonų) už lend-lease II Pas. kare gautus ginklus ir visą kitą, jei JAV suteiktų jiems kelius milijardus dolerių kredito. Gi Sovietų nenutrūkstama eilė laivų, su moderniais ginklais, “savanoriais” instruktoriais ir įvairia karo medžiaga, plaukia daugiausia iš Juodųjų jūrų Odesos į Š. Vietnamo uostą Haiphongą, arba ir gelžkeliais per Kiniją. Tie ginklai padeda žudyti Amerikos jaunuolius, kariaujančius P. Vietname.
Norėčiau žinoti, kokios rūšies čia politika? Atrodo, kad “be rabino” tokio klausimo tikrai neišspręsčiau. Amerikos pramonės klestėjimas (nes daug ginklų ir kitokių medžiagų reikalauja Vietnamas) apmokamas žuvusių karių ir karo invalidų krauju. Norėčiau žinoti, kaip jaučiasi tos amerikiečių šeimos, kurių sūnūs, broliai ar tėvai guldo galvas, arba sužalojami P. Vietnamo džunglėse? Lengva pasakyti, kad iš tų, sakykim, 50,000 ten mūsiškių sužeistųjų, — 95% pagydomi. Bet yra labai menkas malonumas, jei tau, pav., vieton nutrauktos kojos ar rankos įstato protezą. Norėčiau žinoti, koks tai karas be karo paskelbimo; koks tai karas, kuriame nesiekiama pergalės ? “Išminčių” mokslas atsakytų: “buržujus buržujų” muša, o “mes” stebime ir esame tikri, kad pasaulį tik “mes vieni” valdysime. Ir tai ne tuščios “išminčių” tautos svajonės. Norėčiau žinoti, kodėl taip tiesiog maldaujama š. Vietnamo, kad jis pradėtų taikos derybas, nors kiekvienas netgi ne politikas žino, kad komunistai sutarčių nesilaiko, o jas visuomet sulaužo? Pasirodo, kad tik laisvojo pasaulio partneris yra sutarčių varžomas, bet ne komunistas.
Norėčiau, pagaliau, žinoti, kodėl taip aistringai buvo siekiama išlaisvinti Afrikos gyventojus, kurių daugelis dar tebegyvena primityvių genčių gyvenimą ir neturi minimalinių sąlygų kurti valstybinį gyvenimą ? O tuo tarpu vidurio ir rytų Europos kultūringos valstybės, jų tarpe smurtu pavergtos Pabaltijo valstybės, štai, jau virš 25 metų kenčia dar pasaulio istorijoje negirdėtą priespaudą, o vadinamos laisvosios valstybės, ypač JAV, pasitenkina tik patetišku konstatavimu, kad smurtas nepripažįstamas. Tačiau, su tuo smurtininku bendraujama ir nei žingsnio nedaroma, kad tą smurtininką nors bent viešai pasmerkti. Norėčiau žinoti, kas tai yra pasaulinis sąmokslas ir kas tai yra laisvės išdavystė? Nejaugi žodis “politika” yra vartojamas tik tam, kad pridengtų melą ir apgaulę. K. č.
