Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje

Ltn. Petras Algimantas Bulika Vietname

—    Ltn. Pranas Bastis, kilę iš Pewaukee, Wis., yra Vanderberg raketų bazėje paleidimo ir transporto dalinio vadas. Jis dirbo paleidžiant tarpkontinentinę raketą “Minutman”. Čikagoje yra baigęs karo akademiją (Morgan Parke) ir Arizonoje universitetą, vėliau buvo aviacijos rezervo karininkas.

—    Algis Sviklas, kurio tėveliai gyvena Worcester mieste, dabar atlieka karinę tarnybą.

—    Edv. Pocius yra Don Varno posto vadas Čikagoje. Postas išsirinko naują valdybą, kuri rugsėjo men. 17 d. iškilmingai perėmė pareigas. Sėkmės veikime!

—    Kareiviui Dovydui Dalbiui iš Oaks, Pa. yra suteiktas medalis už pasižymėjimą kovose prieš komunistus Pietų Vietname. Jis tėra vos 20 metų amžiaus; linkime jam sėkmingai pakelti visus kovų vargus ir nelaimes ir laimingai sugrįži j JAV.

—    Ltn. Endrijonas ir ltn. Bulika, abu čikagiečiai, sėkmingai išbuvę vienus metus Pietų Vietnamo fronte, sugrįžo į JAV baigti savo tarnybas.

—    Mjr. Jonas Tapulionis, buvęs ilgametis Lietuvos Karo mokyklos pareigūnas, jau kuris laikas serga, buvo ligoninėje, dabar jau kiek su-sveiko, todėl jo draugai lanko jį namuose.

—    Vydmantas Vileniškis iš Brooklyno dabar atlieka JAV karinę tarnybą.


Ltn. Kostas Bagdonas - Bagdonavičius atsiskyrė su šiuo pasauliu rugp. 13 d. Mančesteryje, Anglijoje.

   Kpt. Povilas Kirlys, po sunkios ligos mirė rugp. 5 d. Providence mieste, R. I.

—    K. Petrauskas, “Kario” bendradarbis, Lietuvos kariuomenės sav. kūrėjas, staiga susirgo darbovietėj ir Lukes ligoninėje jam padaryta operacija. Dar ilgesnį laiką jam teks sveikti namuose, iki sustiprės.

   Ltn. Petras Stogis, karo laivyno lakūnas, čikagietis, yra pakeltas į augštesnį laipsnį — leitenantą komandierių. Jis baigė Purdue universitete elektros inžineriją ir ilgą laiką dirbo laivyno mokykloj, dabar tarnauja Pacifike.

—    Marinų kpt. Domlnikas Nargelė,mirusio adv. Nargelavičiaus sūnus, išbuvęs virš vienerių metų P. Vietnamo kovos lauke, atvyko į Vašingtoną dirbti vyriausiame marinų štabe.

—    Savanoris Vincas Steponaitis, gyv. Dorčestery, Mass., mirė liepos 31. Jis buvo spaudos bendradarbis Lietuvoje ir čia Amerikoje.

—    Jonas Baškauskas, kilęs iš Buvo išvykęs į Santą Domingą sukilimo malšinti. Dabar grįžo į Fort Mouth bazę.

—    Ltn. Petras Bulika, daugiau kaip pora metų ištarnavęs JAV karinėse jėgose, grįžo į Čikagą pas tėvelius. Paskutiniu metu, ištisus metus išbuvo P. Vietname. Sugrįžęs į civilinį gyvenimą, jau pradėjo dirbti savo profesijoje — architektūroje.

—    Remigijus Bičiūnas, kilęs iš Brigeporto, Čikagoje, įstojo į marinus ir dabar yra San Diego bazėje.

—    Pranas Želvis taip pat iš Čikagos išvyko į karo tarnybą, šaunias išleistuves jam surengė p.Gapšiai. Visi linki jam sėkmės.

—    J. Jurgaitis, čikagietis, žuvo Pietų Vietname. Jis buvo pagerbtas kartu su kitais amerikiečiais žuvusiais karinėse pajėgose.

—    Aviacijos mjr. Edmundas Milauckas, kilęs iš Cicero, III., sėkmingai baigė štabo kolegiją ir buvo pakeltas į plk. ltn. laipsnį.

—    Antanas Bilatavičius, Čikagos Vyčių choro narys, atlikęs naujokų apmokymą, išvyksta į P. Vietnamą.

—    Raimundas Šarka, vienus metus išbuvęs Vietnamo karo frontuose, sugrįžo pas tėvelius į Čikagą, o pailsėjęs išvyko į V. Vokietiją baigti karo tarnybą.

—    Rimas Navikėnas, išvyko Kanados kariuomenėn į karininko apmokymo kursus. Jis ilgai buvo rezerve, kur buvo pakeltas vyr. ltn. laipsnin.

—    Mjr. dr. J. Manelis buvo atskridęs iš Texas į Čikagą, kur buvo minima prof. dr. Vito Manelio mirties sukaktis. Jis po Naujų Metų ruošiasi išskristi į V. Vokietiją, kur Frankfurte taps gydytoju karo ligoninėje. Dabar dar jis yra karo akademijoje.

—    Dr. Rimas Nemickas, išbuvęs JAV kariuomenėje, dirbo kaip širdies specialistas, dabar gavo darbą Lojolos universitete. Jis daug patyrimo įgijo, būdamas aviacijoje, kada aplankė daug kraštų.

—    Remigijus Vičiūnas, kilęs iš Čikagos, nesenai įstojo į JAV kariuomenę, kur išlaikė egzaminus į specialią mokyklą.

—    Don Varno posto pagelbinis moterų vienetas Čikagoje, visą laiką rūpinasi sergančiais kariais ligoninėse. Rengia įvairius pobūvius, juose daug pasidarbuoja Anelė Pocienė, J. Bložienė, J. Vasiliauskienė ir kitos narės. Pelnas išdalinamas kariams.

—    Pfc. V. J. Balskus prašo, jei kas iš jaunimo turi laiko, kad su juo susirašinėtų. Jo adresas:    US 5581-335. HH. C. Ist-35th Iif. 3rd Brigade. Task Force 25 inf. div. APO sf 96225.

Adolfas Šiugždinis Vietname, pakrauna artilerijos sviedinius.


—    Serž. Adolfas Šiugždinis jau baigia Pietų Vietname metus tarnybos ir netrukus grįžta į JAV. Jis dabar kovoja 30 artilerijos pulke. Nors gimęs Vokietijoje, Lietuvos nematęs, tačiau gerai kalba lietuviškai. JAV kariuomenėje jam patiko, nes atlikęs privalomą prievolę dar užsirašė 3 metams.

—    Česlovas Kybartas, nesenai pašauktas atlikti JAV karinę prievolę ir jau dabar mokosi būti geru artileristu. Jo šeima gyvena Čikagoje.

KPT. EDVARDAS J. JASAITIS

žurnalas LOOK lapkričio 1 d. laidoje aprašydamas žaliųjų Berečių kovas Vietname, paminėjo lietuvį kpt. Edvardą Jasaitį. Įsidėjo ir jo nuotrauką. Kpt. Jasaitis gimęs Lietuvoje. Jo tėvas yra Viktoras Jasaitis, Ph.D. Edvardas kartu su tėvais atvyko į Ameriką 1948 m. ir apsigyveno Waterbury, Conn. Ten jis baigė gimnaziją ir pasižymėjo kaip geras sportininkas, buvo Connecticut valstybės futbolo komandos narys. Jis yra vedęs ir turi tris vaikus.

Dabar kpt. Jasaitis vadovauja į-tvirtintam punktui Vietname, Dak Pek vietovėje, 2700 pėdų augštyje, kalnuose. Jis priklauso Ypatingiems daliniams (Special Forces), dėvi žalią beretę. Jo ir tuzino kitų amerikiečių karių uždavinys ten yra paruošti Vietnamo kalniečius gintis nuo komunistų partizanų puolimų ir kartu apmokyti juos kad galėtų slaptais ir greitais žygiais naikinti vietkongiečių partizanų būrius atvykstančius į kalnus plėšti ir naikinti ramius gyventojus.

Žuvę už svetimus interesus

Šiemet suėjo 30 metų nuo Ispanijos pilietinio karo pradžios. Kaip žinia, 1936 m. dalis ispanų kariuomenės sukilo ir pradėjo karą prieš komunistus, tuomet paėmusius valdžią į savo rankas ir pradėjusius terorą krašte. Po kiek laiko sukilusios kariuomenės vadovybę perėmė gen. Francisco Franco, kuris karą laimėjo 1939 m., ir ispanų tautos vadu tebėra iki šiol. Raudonųjų ispanų pusėje, be tikrų ispanų dar buvo suorganizuota ištisa tarptautinė armija, susidėjusi iš įvairių kraštų savanorių, sakoma, atvykusių iš 54 kraštų, dažnai vadinama “tarptautine brigada”, faktinai gi tų brigadų buvo keletas. Skaičiuojama, kad raudonųjų pusėje kovėsi ir apie šimtas lietuvių, arba Lietuvos piliečių, atvykusių į Ispaniją įvairiais keliais net iš 13 valstybių, buvusių tų kraštų imigrantų. Didžiausią grupę sudarė Argentinos lietuviai, po kelis buvo iš JAV, Kanados, Anglijos, Vokietijos, Brazilijos ir iš kitur. Iš tuometinės Lietuvos slaptai tebuvo išvykę tik keli. Dauguma jų žuvo fronte už svetimus interesus, ir tik keliems pavyko grįžti namo sveikiems. Tų grįžusiųjų kaikurie stojo (arba buvo sumobilizuoti) į 16 lietuviškąją diviziją, kovojusią prieš vokiečių armiją ir žuvo frontuose.

Skaičiuojama, kad tose tarptautinėse brigadose savanorių (arba tariamų savanorių, tai yra perrengtų karių iš kitų kraštų) dalyvavo nuo 30 iki 100,000 karių. Žinoma, kad raudonųjų pusėje kovėsi toki pagarsėję komunistai, kaip rusų rau-donošios armijos vėlesni maršalai Konievas, Rokossovskis, Malinovskis, jugoslavų Tito, bulgarų Dimitrovas, vokiečių Gottvaldas, Ulbrichtas ir k.

Sukakties proga Lietuvos komunistinis laikraštis “Tiesa” įsidėjo Pr. Ulevičiaus straipsnį, kurį vilniškis “Tėvynės Balsas” Nr. 31 1966 m. persispausdino ištisai. Straipsnyje Ulevičius rašo, kad tame ispanų pilietiniame kare dalyvavę apie 100 lietuvių (arba iš Lietuvos kilusių kitų tautybių gyventojų), kurių, kiek žinoma, fronte žuvę arba kovose dingę be žinios 38 vyrai. Dauguma jų kovėsi raudonųjų 13-je ir 15-je tarptautinėse brigadose.

Straipsnyje duotas 28 asmenų sąrašas, apie kuriuos pavykę surinkti šiokių tokių žinių. Apie likusius neturima jokių žinių.

Iliustracijai čia duodame kelių tokių lietuvių, žuvusių už svetimus interesus, sąrašėlį, taip, kaip jį patiekia Ulevičius:

“Aleksas Jasutis — revoliucinio judėjimo Lietuvoje dalyvis, žurnalistas ir rašytojas. Į Ispaniją nuvyko 1937 m. vasarą, 129 internacionalinės brigados karys, rašęs į Lietuvos ir užsienio lietuvių spaudą Ispanijos pilietinio karo temomis. 1938 m. balandžio 2 d. žuvo Aragono fronte, netoli Moreljos miestelio”. (Liet. Enciklopedijoje, IX tome, 330 pusl. apie tą Jasutį dar duodama ir daugiau žinių, būtent, kad jis už komunistinę veiklą 1928 m. buvo nubaustas 6 metus kalėti, nuo 1934 m. nelegaliai gyveno Jul. Misiukevičiaus pavarde (iš čia ir komunistinis slapyvardis Julmis), kad jis nuo 1927 m. rašė Kultūroje, Mūsų Jaunime, Vilnyje, Laisvėje, Priekale (kartais pasirašydamas A. Adalo slapyvardžiu) ir kad 1954 m. Vilniuje buvo išleista jo raštų Rinktinė).

“Pranas Kazlauskas nuvyko į Ispaniją 1937 m. iš emigracijos, iš Argentinos. Buvo paskirtas į ispanų divizijos štabą vertėju. 1939-1941 m. Prancūzijoje kalintas koncentracijos stovyklose, 1941 m. grįžo į Lietuvą. Hitlerinės okupacijos metais gyveno gimtajame Antokolio kaime Alytaus apskr., palaikė ryšius su partizanais (aišku, raudonaisiais, A. B.). 1946 m. lietuviškųjų buržuazinių nacionalistų nužudytas tėvų namuose”.

“Stasys Talalis 1929 m. emigravo į Argentiną. Nuo 1932 m. Argentinos komunistų partijos narys, pažangaus laikraščio “Rytojus”, žurnalo “Dabartis” ir kitų periodinės spaudos leidinių bendradarbis. Atvyko Į Ispaniją su pirmąja Argentinos lietuvių grupe. Už pasižymėjimą kovose jam suteiktas kapitono laipsnis. 1939 m., traukiantis į Prancūzijos pasienį, paskirtas vadovauti vienam iš būrių, dengusių atsitraukimą. 1939-41 m. Prancūzijoje kalintas koncentracijos stovyklose. 1941 m. grįžo į tėvynę, 16-tosios Lietuviškosios divizijos karys, mirė 1942 m. vasario 21 d.”

Pabaigai ir vienas žydelis prie “kompanijos”:    “Ruvimas Gorgelis, šiaulietis, 1937 m. atvykęs į Ispaniją iš Italijos, kur studijavo mediciną. 13 internacionalinės brigados karys, 1938 m. sužeistas Madrido fronte. 1939-40 m. kalintas koncentracijos stovykloje Prancūzijoje, 1940 m. grįžęs į tėvynę, dirbo Kaune. Hitlerinės okupacijos metais buvo Kauno gete, priklausė pogrindinei antifašistinei organizacijai, 1944 m. pavasarį pasiųstas į partizanų būrį, susidūręs su hitlerininkais, žuvo”.

A. Beržinis