GENEROLO KAZIO TALLAT-KELPŠOS JUBILĖJUS

Lietuvos kariuomenės manevrų štabas 1929 m. Stalo gale, kairėje sėdi gen. (tada gen. št. plk.) Kazys Tallat - Kelpša, toliau — art. plk. Dočkus, gen. P. Tamašauskas, manevrų vadovas gen. P. Kubiliūnas, gen. št. plk. K. Grinius ir kt.    (Iš kpt. P. Jurgėlos albumo)

Žemaitija pasižymi savotišku grožiu. Jos vietovės nusėtos kalneliais, žavingais gojais, ežerais, daugybe piliakalnių, sargviečių ir milžinkapių. Gausybė padavimų yra apie žemaičius milžinus, kurie kovėsi su milžinais atėjūnais, žemaitis kalbėjo žemaitiškai ir savo kalba didžiavosi. Jei Lietuvos dvaruose jau buvo įsigalinti lenkų kalba, tai Žemaitijos dvaruose žemaičių šnekta buvo lygiateisė lenkiškajai kalbai.

Viena iš Žemaitijos gražiųjų vietovių yra Laukuvos valsčiuje Padievyčio dvaras, turintis apie 8 valakus žemės ir ežerą. To dvaro savininkai buvo Kazys ir Ona (Butautaitė) Tallat-Kelpšai. 1893 m. spalių 28 d. Ona pagimdė pirmąjį sūnų, kurį pakrikštijo irgi Kaziu. Po Kaziuko sekė sesutė Ona, ir broliukai Tadas ir Stasys.

Kazys pradinį mokslą gavo beaugdamas dvare. Tolesnį mokslą jau tęsė Kaune. 1914 metais jis baigė Kauno komercinę mokyklą. Abiturientai, jų tarpe ir Kazys, svarstė, kas daryti. Karas tarp Rusijos ir Vokietijos buvo neišvengiamas. Ir jiems taip bespėliojant užsiliepsnojo I Pasaulinis karas. Kaziui tolesnis mokslas nutrūksta. Nelaukdamas kol pašauks į kariuomenę, jis pats įstoja aspirantu. 1914 m. lapkričio 15 d. jis atsiduria Syzraniuje, ant Volgos, I-me atsargos kavalerijos pulke, kur jam teko praeiti karinį apmokymą.

Karo metu dalys būdavo iš vietos į vietą kilnojamos, ypač esančios fronte. 1915 m. gegužės 8 d. Kazys jau atsiranda 3-čiam dragūnų pulke, patenka į kovų lauką ant Ventos, tarp Kuršėnų ir Papilės. Ir taip prasidėjo jo gyvenimas karo lauke, kuris tęsėsi pustrečių metų. Daliai kilnojantis iš vietos į vietą, teko būti prie Ventos, Gudijoje, Ryt. Galicijoje, Šiaurės Ukrainoje, Rumunijoje ir kt. Rumunioje Kazys buvo sunkiai sužeistas į galvą įsmigusios kulkos. Operuoti nebuvo galima. Ir Kazys, jau pasiekęs leitenanto laipsnio, pasirįžta nešioti galvoje įstrigusią kulką. Jis ją išnešiojo ištisus 8 metus. Už pasižymėjimus kovos lauke Kazys buvo apdovanotas šv. Jurgio IV laipsnio kryžium, šv. Jurgio kardu, šv. Onos ordinu III laipsnio ir šv. Stanislovo ordinu III laipsnio.

TARNYBA LIETUVOS KARIUOMENĖJE

Rusijoje kilus revoliucijai pairo ir jos kariuomenė, kuri buvo demobilizuojama. Leitenantas Kazys buvo paleistas į atsargą. 1918 m. spalio mėn. jis pasiekia Vilnių. Vilniuje, Lietuvos Taryboje, jis užsiregistruoja karininkų sąrašuose, ir atleidžiamas į namus iki pašaukimo. Taip jis parvyks-ta į Padievytį, pas motiną. Pailsėjęs porą savaičių ir negaudamas jokio šaukimo, vėl nuvyko į Vilnių ir dar kartą užsiregistravo, šį kartą jau beatsikuriančioje Krašto Apsaugos ministerijoje. Dabar jis gavo įsakymą vykti į savo tėviškę ir rinkti savanorius į Lietuvos atsikuriančią kariuomenę. Buvo pareikšta, kad už dienos kitos Tauragėje bus įkurtas Krašto Apsaugos apygardos štabas, kuriam jis turėjo prisistatyti.

Laikas bėgo. Komunistinės Rusijos kariuomenė brovėsi į Lietuvos gilumą. Užėmė Šiaulius. Ryšiai nutrūko su Vilnium. Savanoriai būreliais traukė Vilniaus link. Pagaliua, 1919 m. sausio pradžioje į Tauragę atvyko minėtas karinis štabas. Ltn. Kazys Tallat-Kelpša ten prisistatė.

Kadangi Kaune organizavosi kavalerijos branduolys, tai jis ir buvo pasiųstas į Kauną. Pasiekus Kauną ir prisistačius karo vadovybei, buvo paskirtas į kavalerijos II-rą eskadroną prie Atskiro bataliono (vėliau 5 p. p.). 1919 m. kovo 20 d. jis jau perkeliamas į Krašto Apsaugos ministerijos štabą ir greit išsiunčiamas į Prancūziją Lietuvos Karinės misijos nariu prie Taikos delegacijos. 1920 m. sausio 27 d. skiriamas karo atstovu Latvijai ir Estijai. 1920 rugsėjo 19 d. grįžo į Kauną ir buvo paskirtas į besiorganizuojantį 2-rą Ulonų pulką.

1923 m. lapkričio 1 d. jis išsiunčiamas į Belgiją, Karo akademijom.

Ją baigė 1926 m. ir grįžęs buvo paskirtas į Kariuomenės štabą operacijų sk. 1927 m. gruodžio 15 d. skiriamas I-os Karo apygardos štabo viršininku. 1934 m. spalių 25 d. skiriamas Kavalerijos viršininku. Tas pareigas jis ėjo iki 1940 m. birželio 25 d., kada buvo paleistas i atsargą. Į generolo laipsnį buvo pakeltas 1935 m. lapkričio 23 d.

Lietuvos kariuomenėje tarnaudamas buvo apdovanotas: Vytauto Didžiojo Ordinu 3-čio laipsnio, Gedimino Ordinu 3-čio laipsnio, Savanorio kūrėjo medaliu, Lietuvos 10 metų Nepriklausomybės medaliu, latvių Trijų žvaigždžių ord. 2 laipsnio ir Latvijos Nepriklausomybės 10 metų medaliu.

Kazys Tallat-Kelpša, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje, ėjo ir kitas vairias atsakingas pareigas: dėstė aktikos ir karo meno (istorijos) dalykus Karo mokykloje, Augštesniuose karininkų kursuose, Vytauto D. augštojoje karo (gen. štabo) mokykoje. 1936 m. Lietuvos kariuomenės atstovu dalyvavo Anglijos karaliaus Jurgio V laidotuvėse. Bendradarbiavo karinėje spaudoje. Hektografu išleido: Napoleono karai: 1796 - 1797 m. karas, 1806 m. karas ir 1812 m. karas. Karo veiksmai Lietuvoje 1915 m.

1927 m. rugsėjo 24 d. K. Tallat-Kelpša vedė Janiną Daugulytę. Sulaukė sūnaus Algio, kuris Clevelande baigė augštuosius mokslus ir šiuo metu yra Amerikos kariuomenės atsargos kapitonas.

Komun. Rusijos kariuomenei artėjant prie Lietuvos gen. Kazys Tallat-

Kelpša kartu su žmona Janina ir sūnum Algiu pasitraukė į Vokietiją. Susidarius galimybei emigruoti į Ameriką, 1949 m. jis atvyko į Clevelandą. Čia gavo darbą prie geležinkelių, ir dirbo iki 1961 m. liepos 16 d., kada buvo atleistas į pensiją.

Gen. Tallat-Kelpša atvykęs į Clevelandą tuoj įsijungė į lietuvišką veiklą. 1950 m. suorganizavo ir įsteigė L. V. S. Ramovės Clevelando skyrių, kurio pirmininku jis ir buvo. Ir dabar jis yra veiklus ramovėnas ir Ramovės skyriaus garbės narys.

1984 m. rausio 19 d., 4 val. p.p., Lietuvių salėje, Clevelando Ramovės skyrius, jo 70 metų amžiaus sukakties proga, surengė pobūvį pagerbti Jubiliatą ir jo šeimą. Be Jubiliato ir jo šeimos atsilankė ramovėnai su poniomis ir gausus būrys gerbėjų, viso daugiau kaip 120. Pobūvį atidarė Ramovės Clevelando sk. pirm.

K. Budrys, pasveikindamas Jubiliatą. Tolesnį vadovavimą jis perdavė B. Auginui.

F. Eidimtas sveikino Liet. Bendruomenės vardu ir suglaustai apibūdino gen. K. Tallat-Kelpšos gyvenimą ir veiklą, žodžiu dar sveikino Tautinės Sąjungos 12 sk. pirm. K. Karpius, Skautų — V. Jokūbaitis, Birutininkių — Nagienė, Ramovėnų, — G. Gudėnas, Alto — Clevelando sk. vicepirm. J. Daugėla, kuris prisiminė, kad asmenų garbinimas ir jų liaupsinimas yra svetimas lietuvio būdui. Anot jo, prisimindami kurio į-vykio ar asmens sukaktį, mes prisimename tas idėjas, kurios gimė tuo metu, arba tą aplinką, kurioje, šiuo atveju, Jubiliatas turėjo progos realizuoti savo individualybę. Minėdami gen. K. Tallat-Kelpšos 70 m. amž. sukaktį, prisimename garbingą Lietuvos kariuomenę, kuri sudarė sąlygas kiekvienam piliečiui atlikti savo pareigas ir kuri ištikimai stovėjo tautos idealų sargyboje. Jubiliatas buvo liudininkas tos kariuomenės šviesiausių ir tamsiausių valandų. Jis buvo dalyvis jos atsikūrimo, už tai jį šiandieną pagerbiame ir sveikiname, ir drauge prisimename visus kitus. kurie dalyvavo drauge su juo šiame darbe.

Raštu sveikino J. Kajeckas, Lietuvos atstovas Vašingtone, gen. Jonas Černius ir L.V.S. Ramovės centro valdyba.

Dail. Petras Lelys padarė menišką adresą, kuriame pasirašė visi ramovėnai, dalyvavę minėjime, ir įteikė Jubiliatui. K. Budrys padarė meninę lėkštę — Geležinį Vilką, ir skyriaus valdybos vardu jam įteikė. Ponia Tallat-Kelpšienė buvo apdovanota gyvomis gėlėmis.

Sol. Nora Braziulienė ir Sol. Kaminskas atliko meninę dalį, padainuodami solo.

Jubiliato minėjimas praėjo labai jaukioj ir pakilioj nuotaikoj. Ramovėnų ponios paruošė skanių valgių ir atsilankę galėjo skaniai pasivaišinti. Džiugu, kad skyriaus valdyba pagerbė savo skyriaus garbės narį, suruošdama tokį minėjimą. Smagu, kad yra nepamirštami mūsų veteranai, kurie savo gyvenimo gražiausiąjį laiką yra atidavę tėvynei Lietuvai, ginant jos laisvę ir nepriklausomybę.

L. Žvirkalnis