VAIRUOJAMOSIOS RAKETOS IR TAIKA
Vairuojamoji raketa TALOS
Navy photo
HONEST JOHN iššaunama nuo judraus stovo, manevrų metu Vokietijoje
Army photo
J. SKARDIS
Didžiausia paslaptis J. A. Valstybių gynyboje šiandien yra milžiniškos balistinės raketos išvystymas ir tobulinimas. Raketa ATLAS galėtų perskristi Atlantą per 30 minučių, ji didesnė už pačius didžiausius J.A.V. lėktuvus ir neša sprogalą, kurio griaunamoji ir naikinamoji galia yra didesnė už bombų, išmestų Antrojo Pas. karo metu visų kariavusių valstybių kartu paėmus. Daug puikiai parengtų “smegenų” įtemptai šiuo metu dirba eilėje slaptų laboratorijų, kad šį projektą paverstų realybe.
Šitokia vairuojama raketa, kurią galima paleisti iš lėktuvo, laivo ar povandeninio laivo, žinoma, ir nuo žemės paviršiaus, yra beveik fantastiškas ginklas. Juo ginkluoti priešai gali nedrįsti net pradėti karą. Todėl J.A.V. tikslas ir yra užtikrinti šios rūšies ginklų išteklius, kad jie būtų bent lygūs, jei ne didesni už ateities kare turėsimus priešo tos rūšies ginklų išteklius.
Toki bandymai kaštuoja milžiniškus pinigus. J.A.V. jau šiuo metu yra išleidę jiems daugiau pinigų, kaip, kad savo laiku buvo išleidę vadinamajam Manhattano projektui, iš kurio atsirado atominė bomba. Užplanuota išleisti dar daugiau.
J. A. Valstybės yra priverstos dalyvauti vairuojamųjų svaidmenų lenktynėse su Sovietų Sąjunga. Tikrai yra žinoma, kad komunistai, kurie irgi dideliu mastu šiuos bandymus vykdo, turi lygiaverčio ginklo merikiečių ATLASUI projektą. Tuo ginklu jie galėtų iš Sov. Sąjungos pasiekti bet kurį J.A.V. tašką.
Prieš tokią vairuojamąją raketą, tuo tarpu, nėra jokios apsigynimo priemonės, nebent tik baimė, kad už tai bus panašiais ginklais atkeršyta, o toji atsikeršijimo galia, savaime aišku, bus nelygi, jei rusai šį projektą užbaigs pirmieji.
1944 m. vokiečių mokslininkų grupė Peenemuendėje prie Baltijos jūros pagamino garsųjį ginklą V-2. Tai buvo raketa 46 pėdų ilgio, sverianti 15 tonų su TNT užtaisu. Ją varė alkoholis ir skystas deguonis. Ja galima buvo siekti 150 mylių atstumą, taigi iš vokiečių okupuotos Europos ja galima buvo apšaudyti Londoną ir p. Angliją. Jos greitis buvo didesnis už garso ir kai po sprogimo pastatai virsdavo griuvėsiais, tik tada jos skridimo garsas pasiekdavo likusių gyvų žmonių ausis.
Sąjungininkų laimei Hitleris nepasitikėjo V-2 projektu ir nedavė jam reikalingo pirmumo. Jei vokiečiai būtų turėję šį ginklą bent 6 mėnesius anksčiau, tai sąjungininkų išsikėlimas Normandijon būtų pasidaręs neįmanomas. Gi jei V-2 būtų turėjęs atominį užtaisą, karas būtų pasibaigęs gal per vieną dieną vokiečių pergale.
Po Vokietijos kapituliacijos rusai pasiskubino sugriebti visus rastus V-2 ginklus ir visus prie jų dirbusius mokslininkus. Tas viskas buvo perkelta giliai į Rusiją. Nuo tada Rusija raketų lenktynėse toli užpakalyje paliko J. A. Valstybes.
Tobulėjant lėktuvams, didėjant jų greičiams, buvo prieita riba, kai lakūno fizinės jėgos negalėjo aptarnauti sudėtingos ir nepaprastu greičiu skrendančios mašinos. Bombonešiai, būdami pajėgesni lėktuvai, galėdavo pakelti daugiau įvairių skaičiavimo aparatų, atliekančių kai kurias lakūno funkcijas, tačiau naikintuvai, skirti pulti ir numušti bombonešius, tokio svorio pakelti ir išlaikyti didesnį už bombonešius greitį nepajėgė. Kilo reikalas išrasti ginklą, kuris kaip automatas, be žmogaus, pajėgtų pulti ir numušti galinguosius bombonešius. Taip Amerika ir įsijungė į vairuojamų raketų lenktynes su Rusija.
RAKETOS IŠ ŽEMĖS PAVIRŠIAUS Į ORĄ
Pirmoji mintis buvo išrasti ginklą, kuris paleistas nuo žemės paviršiaus, numuštų bombonešį. Pirmoji tokiam tikslui raketa J. A. Valstybėse priimta buvo NIKE. Jų baterijos jau saugo apie 10 svarbiausių J.A.V. miestų ir vis nauji miestai apstatomi NIKE baterijomis.
NIKE, kaip ir dauguma vairuojamų raketų, sudėta iš dviejų dalių: pačios raketos, kuri ją pakelia nuo žemės ir stumia oru ir užtaiso. Jos ilgis yra 25 pėdos, užtaise yra 300 svarų sprogstamosios medžiagos. Tiesiai augštyn ji kyla iki 50,000 pėdų, o įstrižai siekia 20 mylių. Prieš ją paleidžiant, radaras turi surasti ir tiksliai nustatyti lėktuvo padėtį. Tada NIKE pakyla ir, išvystydama 1500 mylių/val. greitį, neša užtaisą į taikinį. Atitinkamame augštyje pati raketa-motoras atsikabina ir nukrinta, o užtaisas vienas dar vejasi lėktuvą, vedamas radio spindulio, pavijęs — sprogsta.
Aviacija tobulina panašią kitą raketą — BOMARC, kuri yra didesnių išmatavimų ir, žinoma, brangesnė. Visų šitų raketų silpna pusė ta, kad jų tikslumas priklauso nuo radaro, kuris turi surasti skrendantį lėktuvą. Gi skrendantis bombonešis gali aptemdinti radaro ekraną, taip kaip televizijoje pašalinė elektros srovė iškreipia ar aptemdo ekraną. Bombonešis gali nukreipti į šalį radaro spindulį, kuris veda raketą. Pagaliau bombonešis gali paleisti į taikinį vairuojamą bombą, būdamas šimtą mylių nuo taikinio. Tokią bombą vadinamą RASCAL, turi ir J.A.V. Bombonešis gali artintis prie taikinio, skrisdamas žemai, medžių viršūnėmis, kur nei radaras, nei priešlėktuviniai ginklai, nei vairuojamosios raketos, nei naikintuvai neturėtų jokių galimybių jį net rasti.
Ant popieriaus visos tos raketos atrodo tiesiog stebuklingos, tačiau bombonešiai turi priemonių ir prieš jas. Kiekvienas jų turi taip vadinamą “black box”, kurios paskirtis yra sutrikdyti jautrią gynimosi elektroninę sistemą. Kiekvienas naujas ginklas tuoj suranda priešginklį.
RAKETOS IŠ JŪROS Į ŽEMĖS PAVIRŠIŲ
Jau prieš ketvertą metų J.A.V. laivynas išrado povandeniniams laivams vairuojamąją raketą LOON. Bandymuose Atlanto vandenyne vienas povandeninis laivas iššovė šią raketą į 100 mylių atstume esantį taikinį. Raketa skrido virš besiginančio laivyno vienetų ir be jokių kliūčių pasiekė taikinį prie žemyno. Havajuose kitas povandeninis laivas paleido tokią raketą išilgai viso laivyno, kur kiekvienam laivui buvo suteikta proga ją numušti, tačiau nė vienas laivas nesugebėjo to padaryti.
Šiandien amerikiečių povandeniniai laivai naudoja pagerintą raketą pavadintą REGULUS, kuri gali nusviesti atominį užtaisą 500 mylių atstuman.
Reikia manyti, kad Sovietų Sąjunga irgi gali turėti panašaus tipo raketas, o tuo tarpu jos povandeninis laivynas yra pats didžiausias pasaulyje. Amerikiečiai visą laiką daro bandymus, jieškodami priemonės prieš povandeninių laivų, ginkluotų raketomis grėsmę. Vis daugiau laivyno vienetų yra ginkluojami vairuojamųjų raketų baterijomis, kurios šaudo toliau ir galingesne jėga už jūrines patrankas.
RAKETOS IŠ ŽEMĖS PAVIRŠIAUS Į ŽEMĖS PAVIRŠIŲ
Šios rūšies vairuojamosios raketos daro bombonešius jau pasenusiu ginklu. Pirmoji šio tipo raketa
Raketa SNARK SM-62, svaidmuo su sprausminiu motoru
Raketa MARTIN TM-61B ant judraus stovo
Raketa REGULUS, gali būti šaudoma nuo povandeninio laivo
Vairuojama raketa CORPORAL armijoje papildo toli šaudančią artileriją
yra MATADOR ir jos keletas baterijų šiuo metu stovi Vokietijoje. MATADORAS yra sprausminio tipo bepilotinis lėktuvas galis nusviesti atominį užtaisą Į 500 mylių atstumą. Jam nereikia jokio įsibėgėjimo, pakilimui kelio, jis iššaunamas į orą raketos pagalba. Savo darbą atlikusi raketa nukrinta, o pats sparnuotas ginklas neria priekin standartinio sprausminio motoro stumiamas. Ginklas yra vairuojamas radio pagalba tarnybos, kuri gali būti žemėje, arba lydinčiame lėktuve.
Tačiau patį didžiausią pavojų ir grėsmę sudaro toli siekiančios tarpžemyninės vairuojamosios raketos, kurios gali pasiekti taikinius, esančius toli užnugaryje veikiančios kariuomenės ir ten gali nušluoti nuo žemės paviršiaus fabrikus, miestus, ar gyvenvietes. Tokius bandymus daranti ir Sovietų Rusija ir Amerika, kuri turi net keletą tipų šio bandomo ginklo. Geriausias jų būtų SNARK, tai milžiniškas bepilotinis lėktuvas-bombonešis, varomas sprausminio motoro. Lėktuvo įgulą sudaro daugybė automatinių skaičiavimo mašinų ir prietaisų. SNARK skrenda milžiniškus atstumus garso greičiu. Jo bandymams reikia didelių plotų, todėl J.A.V. išgavo britų sutikimą įrengti taikinių stebėjimo tarnybas britų saloje ASCUNSION, pietiniame Atlante apie 4400 mylių nuo raketų paleidimo vietos Floridoje. Per vandenyną SNARK yra vairuojamas teleskopo pagalba pagal žvaigždes, o sausuma — elektroniška akis stebi vietovaizdį ir lygina jį su nužymėtu žemėlapyje skridimo keliu. Jo elektroninės smegenys gali siųsti signalus, veikiančius gynybos priemones, tikslu jas suklaidinti. Prieš sprogimą jis gali pasiųsti paskutinį signalą, rodantį jo poziciją ties taikiniu.
Pats paslaptingiausias ir baisiausias šios rūšies ginklas yra ATLAS. Jis dar yra vadinamas Intercontinental Ballistics Missile. Jis nepanašus į MATADORĄ, nes neturi sparnų. Iš žemės atmosferos jį išstumia milžiniška raketa. Dideliame augštyje ir, pasiekusi greitį 5000 mylių/val., raketa nukrinta, o ATLAS toliau zvimbia erdvėje, darydamas balistinę kreivę, panašią į artilerijos sviedinio.
Kol ši raketa kyla viršun, ji yra pasiekiama ir valdoma iš žemės radaro, tačiau pasiekus augščiau-
Balistinis svaidmuo REDSTONE, šaudomas 200-300 mylių atstumu.
NIKE baterijos saugo eilę svarbesnių Amerikos didmiesčių, pasirengę sutikti priešo lėktuvus.
šią savo tašką, raketa tampa laisva ir radaro įtakos nejaučia. Augščiausią tašką savo kreivėje ji pasiekia per 15 minučių ir po to pradeda žemėjančią kelionę į taikinį vis didėjančiu greičiu ir, po 30 min. po iššovimo, ji neria į taikinį kitoje žemės pusėje, sunaikindama jį baisiu atominiu sprogimu. Tačiau tai daugiau teorija. Nes kai ATLAS krisdamas pasiners atgal į atmosferą, nuo oro trinties (8000 myl./val.) bet koks metalas išgaruotų, sakoma net deimantai neišlaikytų tokios augštos temperatūros ir išgaruotų. Taigi dar reikia išrasti būdų, kaip išlaikyti ją šaltą paskutines kelias minutes prieš sprogimą.
Yra gerai žinoma, kad sovietai jau patrigubino V-2 pasiekiamą atstumą, pridedami dar ir vandenilio užtaisą. Jų pilnai pakaktų sunaikinti visą Vakarų Europos gynybą. Kita sovietų vairuojamoji raketa, vadinama 103, gali būti sviedžiama iki 2000 mylių atstumo. Reikia prileisti, jog jie galės pagaminti ir ATLAS pobūdžio raketą.
KAS SEKA TOLIAU?
Kyla klausimas kokios rūšies politika duotų geriausios galimybės išvengti karo ir išgelbėti žmoniją nuo sunaikinimo?
Pirmasis reikalavimas yra tas, kad reikia kiek galint daugiau tobulinti ir gamintis tų ginklų, kurie suteiktų geriausios galimybės atsikeršinti būsimam agresoriui, o toki ginklai tai ir bus tolimų atstumų vairuojamosios raketos. Iki dabar šioje srityje J.A.V. būta daug bandymų ir kartais bereikalingų dubliavimų, vykdomų įvairiose ginklų rūšyse atskirai. Be jau paminėtų vairuojamųjų raketų, J.A.V. turi dar šias žinomesnes raketas: TERIER, METEOR, SIDEWINDER, LARK, LOKI, SPARROW, CORPORAL, HONEST JOHN, LACROSSE, HERMES, TALOS, BUMPER, VIKING, TRITON, NAVAHO, REDSTONE ir kt.
Paskutiniu metu yra dedamos pastangos mažinti bereikalingą lenktyniavimą raketų projektuose tarp atskirų ginklo rūšių ir koncentruoti jėgas ir išteklius tiems projektams, kurie galėtų daugiausia padėti išvengti galimo karo. Prezidentas Eisenhoweris yra irgi tos nuomonės, todėl šiam tikslui davė pirmenybę prieš visus kitus ir todėl ATLASO projektas dabar žengia pirmyn didžiausiu greičiu.
Vairuojama raketa TERRIER, jūrų karinio laivyno išvystyta, vartojama ginkluoti naujausius JAV laivus.
