Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje
Pvt. Vytautas Rūbas iš Cicero, III., šiuo metu tarnaująs Korėjoje, 96-me lauko artilerijos batalione, savo darbais gražiai išgarsėjo. Jis suplanavo kareiviams koplyčią, kurią puikiai išpuošė įvairiais vaizdais. Taip pat jis padarė ir šio bataliono pasižymėjimų lentą, kuri savo išvaizda yra geriausiai pavykusi iš kitų Korėjoje esančiųjų. Koplyčios ir tos lentos nuotraukos buvo įdėtos “Cicero Life’’ laikraštyje, pažymint mūsiškio kilmę ir jo pasiekimus. Prieš išeinant į kariuomenę, Vytautas yra studijavęs architektūrą Illinois Universitete. Kitas jo brolis, taip pat to universiteto studentas, prieš kelias savaites atlikęs karinę prievolę, grįžo pas savo tėvus.
Narimantas Macevičius, studijavęs komercinius mokslus Wilson kolegijoje, šiuo metu atlieka karinę prievolę Fort Carson, Col. Narimantas buvo vienas aktyviausių lietuvių studentų Chicagoj. Būdamas karys ir atlikdamas karinį apmokymą, jis ir čia sugeba visiems priminti, kad yra lietuvis, ir primena kitataučiams skaudų Lietuvos likimą.
Vienas kariuomenės laikraštis įdėjo Narimanto nuotrauką ir ilgąstraipsnį, aprašydamas jo pabėgimą iš Lietuvos ir dabartinę Lietuvos padėtį. Tai turėtų būti pavyzdys visiems j aunuoliams.
Pvt. Juozas Tamsevičius baigė 5 savaičių staliaus kursus šarvuočių divizijos specialistų mokykloje, Fort Leonard Wood, Mo. Jis į armiją buvo pašauktas pereitų metų gruodžio mėn.
Majoras Juozas A. Ruseckas, kuris nuo 1946 metų buvo aviacijos rezerve, yra paskirtas lakūnų instruktorium ir įjungtas į Air Reserve Squadron štabą.
Elektr. inž. Antanas Mačiulis, dr. Petro Mačiulio sūnus, puikiai pasižymėjo JAV kariuomenėje savo išradimu, sukonstruavęs naujo tipo kilnojamąjį elektros generatorių baterijoms pakrauti.
Šį įvykį aprašė armijos organas, o taip pat “Stars and Stripes”, pabrėždami, jog Antano Mačiulio generatorius yra lengvas, patogus, nekomplikuotas, nereikalingas priežiūros ir eina tyliai. Generatorius gali būti įjungiamas į bet kurį elektros lizdą ir gali krauti iš kart keturias dideles baterijas. Be to, jo išlaidos daug mažesnės, negu senųjų generatorių, kurie įkyrėjo kariuomenei savo triukšmu ir reikalaudavo nuolatinės priežiūros.
Vyt. Verbyla išvyko Amerikos kariuomenėn karo prievolės atlikti.
Evaldas Laifertas aktyvus Šaulių Klubo ir Sporto Klubo “Vainutas” narys, išvyko į Amerikos kariuomenę.
Dr. Rimas ir dr. Giedrė Sideravičiai su šeima išvyksta Manilon, Filipinuose, kur dr. Sideravičius gavo paskyrimą kaip Air Force akių chirurgas.
Dr. Gediminas Grinevičius išvyko į JAV kariuomenę gydytojo pareigoms.
W. P. Romanas mokosi marine corps mokykloje Quantico, Va. šiomis dienomis buvo pakeltas į 2-ros klasės leitenantus.
Sgt. Robert W. Misūnas sužeistas automobilio nelaimėje, North Carolina. Jis gydomas ligoninėje Camp Le Jeune.
Vytautas Krikčiūkas, atitarnavęs JAV kariuomenėje, Europoje — Prancūzijoje, grįžo pas motiną į Cicero.
L. S. Ramovė birželio 30 ir liepos 1 d. šaukia visų skyrių atstovų suvažiavimą naujiems centro valdybos organams rinkti ir S-gos 5 metų sukakčiai paminėti. Bus oficialioji dalis ir rautas — pobūvis.
L. K. Birutės Draugija birželio 30 liepos 1 d. šaukia savo skyrių atstovių suvažiavimą naujiems centro organams rinkti ir dalyvauti L. S. Ramovės S-gos 5 metų sukakties minėjime ir raute.
LS “Ramovės ”Chicagos skyrius svarstė galimumą susijungti su kita Amerikoje veikiančia lietuvių karių — veteranų organizacija — Amerikos Lietuvių Legijonu. šis legijonas yra įsisteigęs 1930 m., o “Ramovė tik prieš 5 metus.
Buvęs ilgametis Panemunėlio pieninės pienininkas Juozas Zmitrys mirė širdies liga. Velionis buvo Neprikl. kovų savanoris.
Karo tarnybojeprofesionalų kareivių, jūreivių ir aviacijoje šiuo tarpu lietuvių iš Shenandoah tarnauja per 40. Kai kurie jų yra pasiekę augštas vietas. Pvz., pulkininkas Col. Juozas Ramus-Rimas. Baigęs karo akademiją West Pointe 1931 metais. Augštas ir atsakingas vietas turėjo per karą Filipinų salose ir Vokietijoje. Pennsylvanijos valstybėje lietuvių policininkų iš Shenandoah yra 18 (State Police).
Juozas Dėdinas, veiklus studentas at-kas, šiuo metu atliekąs karinę tarnybą JAV, išvyksta į Prancūziją.
Lt. Jonas Šimutis, karo aviacijos lakūnas, eidamas jam pavestas pareigas, buvo atskridęs į Chicagą.
Alfonsas Liskevičius, Lietuvos kariuomenės invalidas, neseniai buvo sunkiai susižeidęs, paslydęs nuo laiptų gyvenamajame name.
L. S. Ramovė Chicagos skyrius ne tik pagal savo išgales šelpia įvairias jaunimo, skautų ir sporto organizacijas, bet ir plečia savo veiklą. Be skyriuje turimų specialių grupių, dar įveda ir jaunųjų ramo-vėnų grupę. Be to, skyriaus narių skaičius kasdien didėja. Neseniai į skyrių įsirašė čia gimęs, augęs ir augštus mokslus išėjęs advokatas Jonas B. Kerulis, sportininkas Edmundas Vengianskas ir karo invalidas, Vyčio kryžiaus kavalierius savanoris — kūrėjas Kazys Dobilas.
Bronius Stanišauskas tarnauja prancūzų Legijone, 1 C.S.P.L., Constantine Militaire, Algerie — Sud, North Africa.
PASVALIO BATALIONAS
“Kario” 1955 metų 10 nr. V. Mingėla skelbia sąrašą pulkų, kurie iškovojo Lietuvai nepriklausomybę. Bet tame sąraše nepaminėtas Pasvalio atskiras batalionas, kuris veikė Lietuvos šiaurėje, kovojo prieš bermontininkus ir apvalė tą sritį nuo užsilikusių raudonųjų rusų karių.
Trumpai paminint, bataliono istorija tokia. 1919 metų birželio mėnesio pabaigoje Joniškėlio ir Biržų komendantūros buvo sulietos ir sudarė vieną Pasvalio komendantūrą. Buvusių Joniškėlio ir Biržų apskričių, sujungtų į vieną Pasvalio apskritį, plote, naujos komendantūros pastangomis, buvo padarytas pirmasis naujokų ėmimas kariuomenėn. Keletas šimtų naujokų buvo palikta ir skubotai apmokyta prie Pasvalio komendantūros.
Iš pirmųjų komendantūros kareivių, savanorių ir minimų naujokų ir buvo sudarytas Pasvalio atskiras batalionas. Jis turėjo: tris rikiuotės kuopas, raitelių (žandarų) komandą, raitųjų žvalgų komandą, ryšių komandą, ūkio komandą ir bataliono štabą su komendantūros įstaiga. Bataliono sudėtis svyravo apie tūkstantį vyrų.
Vadovybės ir administracijos sudėty, kiek atsimenu, buvo: karininkai — P. Gudelis, J. Vėgėlis, Davidovas, Burlevičius, Janavičius; adm. karininkai — K. Dineika, P. Guga, P. Vėgėlis, Griciūnas, J. Dineika ir Latėnas; med.-sanitarijos srity — Mišeika ir J. Butkys.
Pasvalio batalionas turėjo kautynių su bermontininkais ties Biržais, Kupreliškiu, Saločiais, Pašvytiniu, Kriukais, Joniškiu ir Žagarėje.
Pradedant Pašvytiniu, prie bataliono buvo Tautų Sąjungos Kontrolės Komisijos narys anglas karininkas Sandels.
Per kautynes batalionas paėmė daug karo grobio ir belaisvių. Vėliau apie 20 pasižymėjusių bataliono karių Valstybės Prezidentas apdovanojo Vyčio kryžiais.
Pasvalio bataliono amžius buvo neilgas. Tų pačių metų gruodžio mėnesį šiaurės barą perėmė atvykęs į Joniškį 2-as pėst. pulkas. Batalionas grįžo į Pasvalį. Reikalui praėjus, batalionas buvo išformuotas — kuopos ir komandos išsiųstos į kitus pulkus, tebekovojančius frontuose.
Reikia pažymėti, kad viena kuopa su kar. Gudeliu dar rugsėjo mėnesį išvyko į Širvintų komendantūrą.
J. Vėgėlis
WATERBURIO LIETUVIŲ TEATRAS
Paskutiniais keleriais metais N. Anglijoje pagarsėjo savo scenos pastatymais Waterburio Lietuvių Scenos Mėgėjų Teatras.
Teatras prasidėjo, taip sakant, iš nieko. Waterburyje atsirado keletas didelių scenos meno mylėtojų, kurie nutarė ką nors veikti: pastatyti kokį veikaliuką ar komedijėlę.
VARPŲ GIESMĖS III v. scena. Bernardas — serž. A. žemaitis; Tėvas Fabricijus — V. Vaitkus.
Buvo griebtasi darbo: režisorium pakviestas buv. Šiaulių Miesto Teatro operetės aktorius Viktoras Vaitkus, surasta būrelis gabių asmenų, panorėjusių dalyvauti pastatymuose.
Pradžiai buvo pasirinkta V. Adomėno 3-jų veiksmų komedija “Svetimos Plunksnos”, kurios premjera įvyko 1951 m. balandžio 22 d Teatro pasirodymą publika sutiko entuziastiškai ir su šiuo veikalu trupei teko apvažinėti ir kitas artimesnes lietuvių kolonijas.
Gerai pavykus pirmam pastatymui, buvo ruošiami ir statomi kiti veikalai: L. Fuldos komedija “Mokyklos Draugai”, režisavo V. Vaitkus, J. Audronio komedija “Teta iš Amerikos”, režisavo J. Brazauskas (Lietuvoje režisavęs šaulių teatrų pastatymus), P. D. Lenskio komedija “Nervai”, režisavo J. Brazauskas. Be šių, pastatyta dar keletas mažesnių montažų ir radio vaidinimų, su kuriais pasirodytalaike įvairių minėjimų ir švenčių.
Paskutinis ir pats sunkiausias šio teatro pastatymas — P. Vaičiūno 4 veiksmų drama “Varpų Giesmė”, suvaidinta praeitais metais.
Dramos pastatymas iš artistų reikalauja nepaprastai daug įtempto ir kruopštaus darbo ir laiko. Laiko, kaip žinia, čia niekas neturi “per virš”: visi užimti savais darbais fabrikuose ir įstaigose, todėl teatras turi dirbti tik laisvalaikiais. O darbo tai niekas nesigailėjo — nei aktoriai, nei režisorius Jonas Brazauskas, nei dailininkas Kazys Jatužis, nupaišęs puikius scenovaizdžius. Pastebėtina, kad dail. Jatužis scenovaizdžius yra paišęs visiems šio teatro pastatymams.
“Varpų Giesmės” turinys imtas iš Vytauto Didžiojo laikų Lietuvos gyvenimo, čia susiduria ką tik Lietuvoje įvesta krikščionybė su dar stipriai šaknis įleidusią senąja lietuvių tikyba.
Senąją lietuvių tikybą veikale atstovauja Krivis — vaidina ats. ltn. Jonas Brazauskas, Senė — Julija Puodžiukaitienė ir kiti. Krikščionybę — tėvai pranciškonai: vienuolyno viršininkas tėvas Fabricijus (vaidina ats. pusk. Vikt. Vaitkus), vienuolis Bernardas (serž. Alg. Žemaitis) ir kiti. Krivio dukterį Danguolę (jau slapta perėjusią į katalikų tikėjimą) vaidina Danutė Malakauskaitė. Kryžiuočių ordino riterį — ats. kapt. Kazys Urbšaitis, jauną lietuvį karžygį Žygaudą — ats. ltn. Vincas Šmulkštys. Pastebėtina, kad kaip šio, taip ir ankstesnių pastatymų dalyvių dauguma yra atsargos kariai ir šauliai.
Veikalui turėjo būti pagaminti specialūs rūbai ir kitokia butaforija. Tai atliko ponia Bronė Jatužienė.
“Vapų Giesmė” publikos buvo labai šilta sutikta ir vaidinta netik Waterburyje (2 kartus), bet ir Bostone, Brooklyne ir Baltimorėje. Dar yra kvietimai vykti į Philadelphią ir Worcesterį.
Laukiama tolimesnių teatro pasirodymų.
Bern. O-tas
I v. scena: Danguole, Krivio duktė — Danutė Malakauskaitė, Krivis — J. Brazauskas, žygaudas — V. Šmulkštys, kryžiuotis — K. Urb- šaitis, buv. karo lakūnas Lietuvoje
Mums praneša, kad Sao Paulo, Brazilijoje, staiga, nuo širdies smūgio mirė buvęs Lietuvos kariuomenės majoras STASYS DABULEVIČIUS.
A. A. KAPITONAS JONAS PALĖJUS
Pavasarį, kai augmenija pradeda žaliuoti ir visur rodosi atgimusios gyvybės ženklai, mums kariams tenka liūdėti, nes negailestinga mirtis nutraukė vieno iš mūsų šeimos narių gyvybės siūlą. Mirė Lietuves karo aviacijos ats. adm. kapitonas Jonas Palėjus.
Jis buvo senas aviacijos karys, perkeltas iš 3-čio p.p. bene 1924 m., tarnavo aviacijoje ligi Lietuvos okupavimo. Jis buvo malonus, simpatingas, sąžiningas žmogus, drausmingas, labai darbštus, kruopštus, paslaugus, bet labai kuklus karys. Visi, kam tik teko su juo bendradarbiauti, negalėdavo juo atsigėrėti, užtat, turbūt, nebuvo aviacijoje žmogaus, kuris jo nemėgtų.
Mylėjo jį draugai, bendradarbiai, mylėjo ir viršininkai. Kai būdavo norima, kad koks darbas būtų ypatingai gerai ir sąžiningai atliktas, ten būdavo skiriamas kpt. Palėjus. Ypač jam tekdavo būti įvairių komisijų nariu ar pirmininku. Dažniausiai jis vienas visą darbą ir atlikdavo, kitiems nariams tekdavo tik pasirašyti, ką jie darydavo didžiausiu pasitikėjimu, nes žinodavo, jog už kpt. Palėjų niekas geriau to neatliktų.
Savo tiesioginiame darbe jis buvo stropus ir skirdavo jam daug laiko, dažnai jis sėdėdavo įstaigoje ir netarnybos laiku. Darbu jis būdavo perkrautas, bet niekad nesiskųsdavo, priešingai, dar stengdavosi kitiems padėti.
Man teko kartu su juo plaukti per Atlantą 1949 m. Paklaustas kaip jaučiasi palikdamas Europą, jis atsakė: “Malonu išvažiuoti iš Europos, bet šimtą kartų maloniau būtų, jei žinotum, žmogus, kad po keletos metų bus galima grįžti į nepriklausomą Tėvynę”.
Tačiau jam buvo lemta po keletos metų ne grįžti į tėvynę, bet išvykti į Amžinybę.
Mylėjome mes, aviacijos kariai, kpt. Falėjų ir kaip bendradarbį ir kaip lietuvį, bet, gal būt, nesame tinkamai jį įvertinę ir jam atsilyginę. Teatlygina jam už nuopelnus tautai ir kariuomenei Augščiausia-sis dangiškomis gėrybėmis.
J. Rapšys
