NAUJA KARINĖS GYNYBOS PROGRAMA
A. SPĖRA
KAIKURIOS VIEŠOS NUOTAIKOS PRIEŠ PROGRAMOS ATSIRADIMĄ
Nauja karinės gynybos programa apimanti ir karinės prievolės nuostatus, tuo tarpu yra tik projekte, š. m. sausio mėn. programa bus patiekta Kongresui svarstyti. Tai nėra koks nors visai naujas padaras, o tiktai labai svarbus esamos papildymas — kuris esminiai pertvarko karių atsargos sudarymą.
Ir ne tiktai tas. Karines pajėgas numatoma pertvarkyti ta prasme, kad aktyvioje taikos meto tarnyboje jos bus gerokai sumažintos: pirmoje eilėje sausumos kariuomenė, kiek mažiau laivynas bei marinų korpas. Aviacija, priešingai, bus kiek padidinta.
Šios programos klausimas buvo iškeltas prez. Eisenhowerio praėjusių metų gruodžio mėn. 15 dieną spaudos konferencijoje. Spaudos atstovai pasikalbėjime daug ką iškvotė, bet programos detalės buvo aiškinamos vėliau Gynybos Sekretoriaus CHARLES E. VIISON ir asistento CARTER L. BURGESS atskiroje, tam reikalui skirtoje, spaudos konferencijoje.
Programa svarbi ir įdomi. Kad geriau ją suprasti bei vertinti, manau pravartu būtų kiek susipažinti su ta vieša opinija bei motyvais, skirtingais ir priešingais pateiktai programai: pagaliau kas lėmė, kad ji būtų tokia, kokia ji dabar yra. Apie tai čia keliais žodžiais plačiau
Paskutiniu laiku karinėje spaudoje buvo skelbiama daugiau straipsnių karinės doktrinos klausimais. Diskusijos sukosi apie tai kokiai ginklų rūšiai ir kuriais motyvais šiandienėse aplinkybėse tektų daugiau ar mažiau kreipti dėmesio. Niekas neginčijo, kad aviacija ar laivynas vaidins didelį vaidmenį būsimam kare ir kad šiedvi ginklų rūšys galėtų būti išstumtos iš pirmųjų vietų. Buvo, tačiau, gan daug tiek viešų pareiškimų atsakingų valdžios asmenų tiek, kaip minėjau, spaudoje atskirų straipsnių, kuriais buvo tvirtai pasisakoma, kad yra atėjęs pats laikas atkreipti visai rimtai dėmesį ir į žemės kariuomenę, ją visokeriopai tobulinant ir didinant net iki komunistinio bloko jėgų dydžio imant kartu visas prieškomunistines valstybes.
Tokiems samprotavimams paremti panaudota: karo lauko patyrimai Korėjoje, ilgai užtrukęs karas Indo-Kinijoje, bei II Pasaulinio Karo patyrimai.
Buvo nurodoma, kad “šaltojo” bei “mažojo” karų iki šiol gaunamos blogos išdavos yra rezultatas neskaitlingos žemės kariuomenės laisvojo pasaulio pusėje. Amerikoje vis dar veikianti iki šiol nepateisinta pažiūra, kad nors ir nedidelės formacijos, bet aukšto paruošimo, didelio judrumo bei moderniai ginkluotos gali mušti bet kurį skaičių kariuomenės nekaip paruoštos, bei menkai ginkluotos (kaikurių ekspertų pažiūra, paplitusi po I-mo Pasaulinio karo.).
Pažiūra teoretiniai turi pagrindo, tik visa nelaimė, kad jau šiandien, o tuo labiau ateityje, sunku bus surasti tokią kariuomenę, kuri, būdama didelės masės, neturėtų kitų privalumų, atseit, aukšto paruošimo lygio bei gero ginklavimo. Ar teks dar kur susidurti su tokia menkaverte kariuomene?
Kiniečiai, tiesa, pasirodė, kad jie veikia masiniai, bet tik jei gerai apmokyti ir gan gerai ginkluoti. Tiesa, Korėjos kare jie beveik neturėjo aviacijos bei laivyno, bet tas tik aiškiau parodo, kad sausumos kariuomenės masės yra neįveikiamos, nors ir geriau ginkluotos ir aprūpintas, bet skaičiumi mažesnės. II Pasaulinis Karas taipgi parodęs skaitlingos kariuomenės didelę vertę. Trumpai sakant, būta daug pasisakymų už sausumos kariuomenės didinimą ir kad tam laikas jau atėjo.
NAUJOS PROGRAMOS ESMĖ BEI MOTYVAI
Prezid. Eisenhoweris spaudos konferencijoje (XII 15) aiškindamas naujos programos vertę nurodė, kad JAV nuo 1812 m. nėra bijoję šio krašto tiesioginės atakos iki tol iki neatsirado:
— nepaprastai didelės ardomosios galios ginklai,
— tarpkontinentiniai bombonešiai ar priemonės, kuriomis tuos ginklus galima atgabenti ir tiesioginiai jais veikti į šį kraštą.
Šios aplinkybės iškėlė labai svarbų reikalą: surasti būdus kaip tokias atakas sulaikyti arba atitinkamais puolamaisiais veiksmais padaryti jas išviso neįmanomomis, suduodant priešui daugeriopai stipresnius smūgius už gaunamus (sugestija paplitusi atsikeršijimo sąvokai).
Tam pasisekus susidarytų tradicinis atvejis, kai JAV ekonominis gėris bei industrinis pajėgumas vėl pasidarytų likimą lemiančiais faktoriais. Iš čia ir kyla tas didelis dėmesys karinėms oro pajėgoms — personalui bei priemonėms. Tas ir sudaro pirmą problemos tikslą naujoje programoje.
Tuo pačiu metu Prezidentas pasisakė, kad nauja apsigynimo programa buvo priderinta ir prie sąjungininkų karinių problemų. Atsižvelgiant industrinių kompleksų tokių produktyvių tautų kaip Vakarų Europos ir Japonijos. Išsaugojimas tų sričių nuo jų pakliuvimo į svetimas rankas, kuris galėtų turėti sau naudos, sudarė 2-rą problemos tikslą.
Sausumos kariuomenės paruošimas išsiųsti į užjūrius, reikalui kilus toms sritims apginti, bazuosis naujai sudaroma paruoštų karių skaitlinga atsarga. Šių idėjų pasėkoje ir atsirado naujas gynybos programom projektas. Aviacija didinama. Kitų ginklų rūšių taikos meto aktyvios tarnybos žmonių skaičiai, mažinami. Nemažą vaidmenį čia vaidina ir taupumo sumetimai. Numatomi pakeitimai atrodytų taip:
Armija — dabar turi: ..................... 1,343.000
viduryje 1955 metais turėtų: .......... 1,100,000
ir 1956 metais turėtų: ..................... 1,000,000
Laivynas — dabar turi: .................... 692,000
viduryje 1955 metais turėtų: ............ 665,000
ir 1956 metais turėtų: ...................... 650,000
Marinų korpas dabar turi: ............... 222,000
viduryje 1955 metais turėtų: ........... 205,000
ir 1956 metais turėtų: ...................... 190,000
Oro pajėgos dabar turi: ................... 961,000
viduryje 1955 metais turėtų: ............ 970,000
ir 1950 metais turėtų: ....................... 975,000
Viso karinių pajėgų dabar yra: ......... 3,218,000
1955 metais būtų: ............................. 2,940,000
ir 1956 metais būtų: ......................... 2,815,000.
KARIŲ ATSARGOS SUDARYMO PLANAS
Atsargos sudarymo planas yra gynybos programos svarbi dalis. Čia vėl primenu, kad tai yra dar tik projektas. Pagal jį kiekvienas tinkamas jaunuolis bus paruoštas karui ir tam tikra tvarka bei sąlygomis užskaitomas į atsargą.
Skaičiuojama, kad sudarytos atsargos kiekis 1959 m. siektų 3,000.000 vyrų taip vadinamos aktyvios atsargos ir 2,000,000 vyrų neaktyvioje atsargoje. Plane siūloma tvarka ir sąlygos tokioms atsargoms sudaryti turėtų kelius atvejus:
— 6-šių mėnesių paruošimo atvejis,
— priverstino pašaukimo atvejis,
— savanorių atvejis,
— įstojimo į Tautinės gvardijos dalinius atvejis.
Pirmas atvejis numato savanorius, kurie 6 mėn.
būvyje atliks karinio paruošimo tarnybą, o vėliau, 9 1/2 metų bus laikomi aktyvioje atsargoje. Jie ir toliau bus lavinami tam tikra tvarka surenkant vakarais bei dvisavaitiniuose vasaros stovyklos pratimuose.
Šiuo būdu numatoma kasmet paruošti po 100,000 vyrų.
Skaičius, kuris gali svyruoti Prezidentui sutikus. Priverstino pašaukimo atvejais bus vartojamas tuomet, kai jaunuolis nepanorės pasinaudoti virš nurodytu ar kitais kuriais atvejais ir, reikiamam amžiui sukakus, bus priverstinai šaukiamas armijon 2 metų tarnybon ir po to įtraukiamas 6 metų į aktyvią atsargą.
Toliau eitų savanorių atvejis, dabar veikiantis ir plane paliekamas toliau. Savanoriu įstojus į Armiją ar Marinų korpą, aktyvioje tarnyboje teks išbūti 3 metus be to, 4 m. aktyvioje atsargoje ir 1 m., taip vadinamoje, neaktyvioje atsargoje. Kas įstos į Aviaciją, arba laivyną, tam teks ištarnauti 4 metus aktyv. tarnyboje ir išbūti 2 m. aktyvioje atsargoje ir vienus metus neaktyv. atsargoje.
Paskutinis atvejis leidžia įstoti ir į tautinės gvardijos dalinius, tik prieš tai turės būti atlikta 6 mėnesių paruošimo tarnyba, arba 2 metų tarnyba armijos dalyse. Atlikti tarnybą tarnaujant nenuolatinai, kaip dabar kad leidžiama, tautinėje gvardijoje nebus galima išviso.
Taip atrodo atsargos sudarymo planas, nesileidžiant į detales.
Baigiant dar tektų pasakyti, kad šios programos svarstymas Kongrese, kaip jau dabar daug kas spėlioja, sukels nemažai ginčų ir jos pakeitimai yra galimi.
